Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar kas nors gali tikrai suvienyti žmones?

Ar kas nors gali tikrai suvienyti žmones?

Ar kas nors gali tikrai suvienyti žmones?

KAD ir kokie būtų jūsų įsitikinimai, tikriausiai sutiksite, jog bemaž visose religijose yra tiesos mylėtojų. Tiesą branginančių ir jos ieškančių žmonių galima rasti tarp hinduistų, katalikų, žydų ir kitų religijų atstovų. Tačiau religija, atrodo, skaldo žmoniją, o kai kas netgi naudojasi ja blogiems tikslams. Ar įmanoma visokių religijų žmonėms, nuoširdžiai mylintiems gėrį ir tiesą, susivienyti? Ar jie gali būti surinkti darbuotis dėl bendro tikslo?

Kaip liūdna girdėti, kad susiskaldymus vis dažniau kursto religija. Štai keletas tokių konfliktų. Šri Lankoje hinduistai kariauja su budistais. Per įvairius susirėmimus lieja kraują protestantai, katalikai ir žydai. Bosnijoje, Čečėnijoje, Indonezijoje ir Kosove „krikščionys“ kovoja su musulmonais. 2000-ųjų kovą per dvi religinių kivirčų dienas žuvo 300 Nigerijos gyventojų. Tikroji šių žiaurių konfliktų priežastis — religinė neapykanta.

Nuoširdiems žmonėms dažnai kelia nerimą religijos vardu daromos blogybės. Pavyzdžiui, daugelis tikinčiųjų yra sukrėsti, kad kai kurios bažnyčios formaliai nuolaidžiauja dvasininkams, kurie tvirkina vaikus. Kitus tikinčiuosius glumina vadinamųjų krikščioniškų sektų nesutarimai dėl homoseksualizmo ir abortų teisėtumo. Religija tikrai nesuvienijo žmonijos. Tačiau daugybėje religijų yra nuoširdžių tiesos mylėtojų, ir tai liudija tolesni pavyzdžiai.

Jie ieškojo tiesos

Fidelija iš La Paso (Bolivija) buvo nuoširdi ir atsidavusi katalikų Šv. Pranciškaus bažnyčios lankytoja. Ji klūpodavo prieš Marijos atvaizdą ir degindavo geriausias žvakes nukryžiuotajam. Kas savaitę ji aukodavo daug maisto kunigui, kad šis išdalytų jį vargšams. Vis dėlto penki Fidelijos kūdikiai mirė dar nekrikštyti. Kai kunigas pasakė, kad visi jie kenčia limbe, Fidelija apstulbo: ‛Jeigu Dievas yra mylintis ir geras, kodėl taip gali būti?’

Gydytoja Tara iš Katmandu (Nepalas) buvo išauklėta hinduizmo dvasia. Sekdama šimtamečiais savo protėvių papročiais, ji garbino dievus hinduistų šventyklose ir laikė jų atvaizdų savo namuose. Bet Tarą glumino tokie klausimai: kodėl tiek daug kančių? kodėl žmonės miršta? Jos religija nedavė patenkinamų atsakymų.

Panja iš Bankoko (Tailandas) užaugo budistų šeimoje, gyvenančioje prie kanalo. Jam buvo aiškinama, kad žmonės kenčia dėl darbų, padarytų ankstesniame gyvenime, ir kad išsivadavimas iš kančių pasiekiamas atsisakant visų troškimų. Kaip ir kiti nuoširdūs budistai, jis buvo išmokytas didžiai gerbti išmintį vienuolių, kurie apsirengę geltonais chalatais kasryt ateidavo prie namų rinkti aukų. Jis užsiiminėjo meditacija ir kolekcionavo Budos statulėles, tikėdamas, kad jos teikia apsaugą. Patyręs avariją ir likęs nuo juosmens paralyžiuotas, Panja aplankė daug budistų vienuolynų, vildamasis stebuklingai išgyti. Deja, taip jis neišgijo ir negavo dvasinio apšvietimo, bet susidūrė su spiritizmu ir ėmė juo domėtis.

Virdžilas, gimęs Jungtinėse Valstijose, studijuodamas universitete susidėjo su Juodaodžių musulmonų grupe. Jis uoliai platino jų literatūrą, aiškinančią, kad baltasis žmogus yra Velnias. Jų manymu, todėl baltieji taip žiauriai elgiasi su juodaodžiais. Nors ir nuoširdžiai Virdžilas tuo tikėjo, jį kamavo klausimai: argi visi baltieji yra blogi? kodėl per pamokslus daugiausia kalbama apie pinigus?

Čarou užaugo Pietų Amerikoje, kur dauguma yra katalikai, bet pati buvo nuoširdi protestantė ir nenorėjo turėti nieko bendra su aplink vyraujančia stabmeldyste. Jai patikdavo kas sekmadienį eiti į bažnyčią ir dalyvauti pamaldose, per kurias ji šūkaudavo „Aleliuja!“, giedodavo giesmes, o paskui su visais šokdavo. Čarou iš širdies tikėjo esanti išgelbėta ir atgimusi iš naujo. Ji mokėjo bažnyčiai dešimtinę nuo savo uždarbio, o kai jos mėgiamas evangelistas per televiziją prašė aukų Afrikos vaikams šelpti, ji pasiuntė jam pinigų. Tačiau paklaususi savo pastoriaus, kodėl meilės Dievas kankina sielas pragare, ji negavo patenkinamo atsakymo. Be to, vėliau ji sužinojo, kad jos lėšos Afrikos vaikams nebuvo atiduotos.

Nors ir skirtingos kilmės, šie penki asmenys turėjo kažką bendra: visi mylėjo tiesą ir nuoširdžiai ieškojo atsakymų į savo klausimus. Bet ar jie galėtų būti suvienyti teisingo garbinimo? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Ar skirtingos kilmės žmonės iš tiesų gali būti suvienyti?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

G.P.O., Jerusalem