Skaitytojų klausimai

Ką reiškia garbinti Jehovą dvasia?

Samarietei, atėjusiai pasisemti vandens iš Jokūbo šulinio, šalia Sicharo miesto, Jėzus Kristus sakė: „Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24). Garbinant Dievą teisingai būtina ‛šlovinti jį tiesa’, tai yra taikytis prie Biblijos minčių apie patį Jehovą ir jo tikslus. Be to, tarnauti Dievui turime ir visa savo dvasia, kitaip sakant, uoliai, iš širdies, trykštančios meile ir tikėjimu (Titui 2:14). Bet kontekstas parodo, kad ragindamas ‛šlovinti Dievą dvasia’ Jėzus kalbėjo daug daugiau negu vien apie nuostatą, kurios vedami turime tarnauti Jehovai.

Prie šulinio Jėzus su moterimi kalbėjosi ne apie užsidegimą garbinant. Kai kurie degdami uolumu būna atsidavę klaidingam garbinimui. Taigi pasakęs, kad Tėvas nebus garbinamas nei ant kalno Samarijoje, nei Jeruzalės šventykloje — materialiose vietose, — Jėzus nurodė naują garbinimo būdą, kuris remsis tuo, koks Dievas yra (Jono 4:21). Jis pasakė: „Dievas yra dvasinė Būtybė“ (Jono 4:24, Čarlzo Viljamso vertimas, anglų k.). Tikrasis Dievas nėra nei apčiuopiamas, nei matomas. Jo garbinimas neturi būti susijęs su fizine šventykla ar kalnu. Todėl Jėzus nurodė tokį garbinimą, kuris remtųsi daugiau nei tuo, kas matoma.

Dievui priimtinas garbinimas turi būti ne vien pagrįstas tiesa, bet ir remiamas šventosios dvasios — nematomos veikliosios Dievo jėgos. „[Šventoji] Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes, — rašė apaštalas Paulius ir pridūrė: — Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume Dievo mums suteiktas dovanas“ (1 Korintiečiams 2:8-12). Jei norime garbinti Dievą jam priimtinai, reikia turėti jo dvasios ir būti jos vadovaujamiems. Be to, būtina, kad mūsų dvasia, arba nuostata, derintųsi su dieviškąja, o tam reikia studijuoti ir taikyti sau jo Žodį.

[Iliustracija 28 puslapyje]

Garbink Dievą „dvasia ir tiesa“