„Jis artinsis prie jūsų“

„[Dievas] visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų.“ (APAŠTALŲ DARBŲ 17:27)

1, 2. a) Kokie klausimai apie Kūrėją gali kilti stebint žvaigždėtą dangų? b) Kaip Biblija patikina, kad Jehovos akyse žmogus nėra bevertis?

AR KADA nors su nuostaba žiūrėjai į žvaigždėtą dangų šviesią naktį? Daugybė žvaigždžių ir beribė erdvė stulbina. Šioje begalinėje visatoje žemė — tik taškelis. Ar tai reiškia, jog būdamas „Aukščiausiasis visoje žemėje“ Kūrėjas yra pernelyg didis, kad rūpintųsi žmonėmis, arba per daug tolimas ir nepasiekiamas, kad būtų jiems pažinus? (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb])

² Biblija laiduoja, kad Jehovos akyse žmonės nėra beverčiai. Dievo Žodis netgi skatina Jo ieškoti: „Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Apaštalų darbų 17:27; 1 Metraščių 28:9) Jei žengsime artyn Dievo, jis laimins mūsų pastangas. Kaip? 2003 metų citatos žodžiai maloniai patikina: „Jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8) Aptarkime keletą nuostabių palaimų, kurias Jehova išlieja tiems, kas glaudžiasi prie jo.

Asmeninė dovana nuo Jehovos

3. Kokią dovaną Jehova duoda tiems, kurie prie jo artinasi?

³ Pirmiausia Jehovos tarnai turi brangią dovaną, kurią jis skiria savo garbintojams. Visa šios santvarkos galybė, turtai, išsilavinimas negali to suteikti. Tai asmeninė dovana — tik tokiam žmogui, kuris yra arti jo. Kas tai? Dievo Žodis atsako: „Jei... šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti, jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų turtų, tai suprasi pagarbią Viešpaties baimę“ „ir rasi Dievo pažinimą. Nes Viešpats teikia išmintį.“ (Patarlių 2:3-6; Brb) Tik pagalvok: netobuli žmonės gali rasti  „Dievo pažinimą“! Ta dovana — Dievo Žodžio pažinimas — prilyginama „paslėptam turtui“. Kodėl?

4, 5. Kodėl „Dievo pažinimą“ galima prilyginti „paslėptiems turtams“? Duok pavyzdį.

⁴ Dievo pažinimas yra didžiulė vertybė. Viena per jį gaunamų brangių palaimų — amžinojo gyvenimo pažadas. (Jono 17:3) Be to, jau dabar tos žinios praturtina mus. Pavyzdžiui, nuodugniai studijuodami Dievo Žodį, randame atsakymus į svarbius klausimus. Koks yra Dievo vardas? (Psalmyno 83:18, NW) Kokia tikroji mirusiųjų būklė? (Mokytojo 9:5, 10) Ką Dievas yra numatęs žemei ir žmonėms? (Izaijo 45:18) Be to, sužinojome, jog geriausias gyvenimo kelias — taikyti išmintingus Biblijos patarimus. (Izaijo 30:20, 21; 48:17, 18) Taigi turime patikimą vadovą, padedantį įveikti sunkumus ir gyventi taip, kad jaustume tikrą laimę bei pasitenkinimą. Svarbiausia, studijuodami Dievo Žodį galime sužinoti nuostabias Jehovos savybes ir vis labiau prie jo artintis. Argi yra kas nors vertingesnio už artimus santykius su Jehova, paremtus „Dievo pažinimu“?

⁵ Dievo pažinimą galime prilyginti „paslėptiems turtams“ ir dėl kitos priežasties. Šis pažinimas kaip daugelis lobių retai randamas. Iš maždaug šešių milijardų planetos gyventojų tik apie šešis milijonus Jehovos garbintojų, arba vienas žmogus iš tūkstančio, rado „Dievo pažinimą“. Kad suvoktume, koks retas lobis yra žinoti Dievo Žodžio tiesą, aptarkime tik vieną Biblijos klausimą: kas atsitinka žmogui po mirties? Rašte sakoma, kad siela miršta ir mirusieji nebeturi sąmonės. (Ezechielio 18:4, Brb) Vis dėlto dauguma pasaulio religijų laikosi klaidingo įsitikinimo, jog kažkokia vidinė žmogaus dalelė gyvena toliau po jo mirties. Tai vienas iš pagrindinių krikščionijos bažnyčių mokymų. Tuo tiki ir budizmo, daosizmo, džainizmo, hinduizmo, islamo, judaizmo, sikizmo, sintoizmo išpažinėjai. Tik pagalvok — šis klaidingas mokymas suvedžioja milijardus!

6, 7. a) Kas gali rasti „Dievo pažinimą“? b) Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jehova padeda mums įžvelgti tai, ko nemato „išmintingieji ir gudrieji“?

⁶ Kodėl tik nedaugelis randa „Dievo pažinimą“? Todėl, kad be Dievo paramos žmogus pats nepajėgus suvokti jo Žodžio prasmės. Nepamiršk, kad šios žinios yra dovana. Jehova duoda ją tik tiems, kas sąžiningai ir nuolankiai nori tyrinėti jo Žodį. Tokie tyrinėtojai galbūt nėra ‘išmintingi žmonių akimis žiūrint’. (1 Korintiečiams 1:26) Daugelis jų pasauliui net gali atrodyti „paprasti, nemokyti“. (Apaštalų darbų 4:13) Tačiau svarbiausia ne tai. Jehova apdovanoja mus „Dievo pažinimu“ dėl tų savybių, kurias mato mūsų širdyje.

⁷ Štai nemažai krikščionijos bažnyčių tyrėjų yra parašę plačius Biblijos knygų komentarus. Jų išleistuose žinynuose nušviečiamos istorinės įvykių aplinkybės, aiškinama hebrajiškų bei graikiškų žodžių prasmė ir daug kas kita. Tačiau ar tokie išsimokslinę biblistai randa „Dievo pažinimą“? Ar jie perpranta Biblijos temą — Jehovos visavaldystės teisės apgynimą per dangiškąją Karalystę? Ar jie žino, kad Jehova Dievas nėra Trejybės dalis? O mes iš tiesų aiškiai suprantame tuos dalykus. Kodėl? Jehova padėjo mums įžvelgti dvasines tiesas, kurių nepastebi aibė „išmintingųjų ir gudriųjų“. (Mato 11:25) Kaip Jehova laimina tuos, kurie artinasi prie jo!

 „Viešpats saugo kiekvieną, kas jį myli“

8, 9. a) Kaip Dovydas apibūdino dar vieną palaimą, kuria džiaugiasi tie, kas laikosi arti Jehovos? b) Kodėl tikriesiems krikščionims reikia Dievo apsaugos?

⁸ Tie, kas laikosi arti Jehovos, džiaugiasi dar viena palaima — Dievo apsauga. Gausybę sunkumų patyręs psalmininkas Dovydas rašė: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. Jis tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo, jis girdi jų šauksmą ir juos gelbsti. Viešpats saugo kiekvieną, kas jį myli.“ (Psalmyno 145:18-20) Jehova tikrai yra arti tų, kurie jį myli, todėl iškart atsiliepia į jų pagalbos šauksmą.

⁹ Kodėl mums reikia Dievo apsaugos? Tikrieji krikščionys patiria ne tik šių „sunkių laikų“ bėdas; jie taip pat yra ypatingas didžiausio Jehovos priešininko Šėtono Velnio taikinys. (2 Timotiejui 3:1) Šis klastingas priešas slankioja „tykodamas [mus] praryti“. (1 Petro 5:8) Jis persekioja, spaudžia ir gundo. Be to, Šėtonas stebi, kokiomis mūsų proto bei širdies nuostatomis galėtų pasinaudoti. Jo siekis — susilpninti mūsų tikėjimą ir sužlugdyti dvasingumą. (Apreiškimo 12:12, 17) Turint tokį stiprų priešininką argi ne puiku žinoti, kad Jehova „saugo kiekvieną, kas jį myli“.

10. a) Kaip Jehova saugo savo tarnus? b) Koks saugumas visų svarbiausias ir kodėl?

¹⁰ O kaip Jehova sergsti savo tarnus? Žadėdamas apsaugoti jis negarantuoja gyvenimo be jokių sunkumų šioje sistemoje ir neįsipareigoja stebuklingai mums padėti. Tačiau Jehova tiesiogine prasme saugo bendrai visą savo tautą ir niekad neleis Velniui jos pražudyti! (2 Petro 2:9) Svarbiausia, Jehova sergsti mus dvasiškai. Jis teikia tai, ko reikia išmėginimams atlaikyti ir santykiams su juo išsaugoti. Juk dvasinis saugumas yra būtiniausias. Kodėl? Kol palaikome ryšį su Jehova, niekas — net mirtis — negali mūsų pražudyti amžiams. (Mato 10:28)

11. Kaip Jehova dvasiškai apsaugo savo tautą?

¹¹ Jehova daug kuo saugo dvasiškai tuos, kurie laikosi arti jo. Savo Žodyje — Biblijoje jis pažada suteikti mums išminties, kad sėkmingai ištvertume įvairius mėginimus. (Jokūbo 1:2-5) Apsisaugome jau vien taikydami Rašte duodamus patarimus. Be to, Jehova suteikia „Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“. (Luko 11:13) Tai pati stipriausia jėga visatoje. Tikrai ji gali padėti įveikti visus išbandymus bei gundymus. Jehova per Kristų duoda mums „žmones dovanas“. (Efeziečiams 4:8, NW) Šie dvasingi vyrai, sekdami paties Jehovos atjautos pavyzdžiu, stengiasi padėti bendratikiams. (Jokūbo 5:14, 15)

12, 13. a) Per ką Jehova tiekia mums dvasinį peną deramu laiku? b) Ką manai apie Jehovos rūpinimąsi mūsų dvasine gerove?

¹² Saugodamas mus, Jehova tiekia dvasinį  maistą deramu laiku. (Mato 24:45) Leidiniuose, tarp jų ir žurnaluose Sargybos bokštas bei Atsibuskite!, per sueigas, asamblėjas, kongresus Jehova parūpina tai, ko labiausiai reikia. Gal prisimeni išgirdęs per krikščionių sueigą, asamblėją ar kongresą mintį, kuri palietė tavo širdį arba paguodė? Ar skaitei kuriame nors iš šių žurnalų straipsnį jausdamas, kad jis parašytas kaip tik tau?

¹³ Vienas iš veiksmingiausių Šėtono ginklų — įstumti į neviltį ir mes nesame nuo to apsaugoti. Jis gerai žino, kad ilgą laiką slegiami nevilties galime netekti jėgų, tapti lengvai pažeidžiami. (Patarlių 24:10, Skv) Kadangi Šėtonas stengiasi pasinaudoti mūsų nusivylimu, būtina parama. Sargybos bokšte ir Atsibuskite! dažnai spausdinami straipsniai, padedantys įveikti neviltį. Apie vieną iš jų mūsų sesuo rašė: „Beveik kasdien skaitau tą straipsnį ir negaliu sulaikyti ašarų. Pasidėjau jį prie lovos, kad būtų šalia, kai tik apima nusiminimas. Skaitydama tokius straipsnius tarsi jaučiu mane saugančią Jehovos ranką.“ * Argi nesame dėkingi Jehovai už pačiu laiku tiekiamą dvasinį peną? Nepamiršk, kad jo rūpinimasis mūsų dvasine gerove liudija, jog jis arti ir saugo mus.

Kreipkitės į „maldos klausytoją“

14, 15. a) Kokią palaimą Jehova suteikia kiekvienam, kuris laikosi arti jo? b) Kodėl laisvė kreiptis į Jehovą malda yra puiki dovana?

¹⁴ Ar pastebėjai, kad žmogus, įgijęs galią bei valdžią, dažnai tampa sunkiai prieinamas savo pavaldiniams? O kaip yra su Jehova Dievu? Ar jis pernelyg toli, kad domėtųsi tuo, ką jam sako paprastas žmogelis? Anaiptol! Maldos dovana — dar viena Jehovos palaima tiems, kurie laikosi arti jo. Laisvė visada kreiptis į „maldos klausytoją“ yra išties puiki privilegija. (Psalmyno 65:2, Jr) Kodėl?

¹⁵ Štai pavyzdys. Turėdamas daug pareigų, didelės bendrovės vadovas nusprendžia, kuriuos reikalus tvarkys pats, o kuriuos paves kitiems. Panašiai ir visatos Valdovas pasirenka, kokius dalykus spręs pats ir kokius paskirs kitiems. Tik pagalvok, kiek daug Jehova patikėjo savo mylimam Sūnui Jėzui. Sūnus gavo „galią teisti“. (Jono 5:27) „Jam yra pavaldūs“ angelai. (1 Petro 3:22) Jėzui buvo leista naudotis galinga Jehovos šventąja dvasia, kad galėtų vadovauti savo mokiniams žemėje. (Jono 15:26; 16:7) Todėl Jėzus pasakė: „Man duota visa valdžia danguje  ir žemėje.“ (Mato 28:18) Tačiau mūsų maldų Jehova klausosi pats. Užtat Biblija nurodo kreiptis malda tik į Jehovą Jėzaus vardu. (Psalmyno 69:14 [69:13, Brb]; Jono 14:6, 13)

16. Kodėl galime būti tikri, kad Jehova išklauso mūsų maldas?

¹⁶ Ar Jehova tikrai išklauso maldas? Jeigu jis būtų joms abejingas, neskatintų būti „ištvermingus maldoje“ ir mesti jam visas savo naštas bei rūpesčius. (Romiečiams 12:12; Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; 1 Petro 5:7) Ištikimi Biblijos laikų tarnai nėmaž neabejojo, kad Jehova išklauso maldas. (1 Jono 5:14) Psalmininkas Dovydas sakė: „[Jehova] išgirs mano balsą.“ (Psalmyno 55:18 [55:17, Brb]) Mes irgi esame visiškai tikri, kad Jehova yra arti, pasiruošęs išgirsti kiekvieną mūsų mintį, išklausyti, kas kelia nerimą.

Jehova atlygina savo tarnams

17, 18. a) Ką Jehova mano apie ištikimą savo protingų kūrinių tarnybą? b) Paaiškink, kaip iš Patarlių 19:17 matyti, jog gailestingumas nelieka Jehovos nepastebėtas.

¹⁷ Jehovai — visatos Valdovui neturi įtakos, ką žmogus gali arba atsisako padaryti. Vis dėlto Jehova yra dėkingas Dievas. Jis vertina — net brangina — ištikimą savo protingų kūrinių tarnybą. (Psalmyno 147:11) Jis atlygina savo tarnams ir tai dar viena palaima, teikiama tiems, kas laikosi arti Jehovos. (Hebrajams 11:6)

¹⁸ Biblijoje aiškiai sakoma, kad Jehova vertina tai, ką jo garbintojai daro. Štai vienas iš tokių liudijimų: „Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui; jis atmokės jam už gerą darbą.“ (Patarlių 19:17) Švelnus Jehovos rūpinimasis varguoliais aiškiai matomas iš Mozės įstatymo. (Kunigų 14:21;  19:15) Kaip Jehova jaučiasi, kai mes sekdami jo pavyzdžiu esame gailestingi vargingiesiems? Kai jiems aukojame nesitikėdami nieko gauti, Jehovos akyse tai yra kaip skola jam pačiam. Už tai Jehova pažada atmokėti palankumu bei palaimomis. (Patarlių 10:22; Mato 6:3, 4; Luko 14:12-14) Atjauta ko nors stokojančiam bendratikiui tikrai jaudina Jehovos širdį. Kokie esame dėkingi žinodami, kad mūsų gailestingumas nelieka Jehovos nepastebėtas. (Mato 5:7)

19. a) Kodėl galime būti tikri, kad Jehova vertina mūsų skelbimo bei mokinių ruošimo darbą? b) Kaip Jehova atlygina už darbus, skirtus jo Karalystei remti?

¹⁹ Jehova ypač brangina mūsų triūsą jo Karalystės labui. Jei norime suartėti su Jehova, natūralu trokšti kiek įmanoma daugiau laiko, jėgų ir lėšų skirti Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbui. (Mato 28:19, 20) Kartais galbūt atrodo, kad mažai ką tenuveikiame ir netobula širdis galbūt net verčia abejoti, ar Jehova yra patenkintas mūsų pastangomis. (1 Jono 3:19, 20) Tačiau Jehova brangina kiekvieną dovaną, net ir mažiausią, jeigu ją duodame iš mylinčios širdies. (Morkaus 12:41-44) Biblija patikina: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui.“ (Hebrajams 6:10) Jehova tikrai prisimena ir atlygina net už menkiausią darbą, skirtą jo Karalystei remti. Greta gausių dabar gaunamų dvasinių palaimų galime tikėtis džiugaus gyvenimo būsimame naujajame pasaulyje. Tada Jehova dosniai atgniauš delną ir patenkins teisingą troškimą kiekvieno, kas laikosi arti jo. (Psalmyno 145:16; 2 Petro 3:13)

20. Kaip galime taikyti 2003 metų citatos žodžius ir ką tuo pasieksime?

²⁰ Visus 2003 metus nenustokime tyrinėję, ar nuolat artinamės prie savo dangiškojo Tėvo. Jei tai darome, jis irgi laikosi savo pažado. Juk ‘Dievas yra nemeluojantis’. (Titui 1:2, Brb) Jei artiniesi prie jo, jis irgi artinasi prie tavęs. (Jokūbo 4:8) Ko susilaukiame? Dosnių palaimų dabar ir vilties artintis prie Jehovos visą amžinybę.

[Išnaša]

Ar įsiminei?

• Kokią dovaną Jehova duoda tiems, kas artinasi prie jo?

• Kaip Jehova saugo savo tarnų dvasingumą?

• Kodėl laisvė kreiptis į Jehovą malda yra puiki privilegija?

• Kaip iš Biblijos aišku, kad Jehova vertina ištikimą savo protingų kūrinių tarnybą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jehova padeda mums perprasti dvasines tiesas

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Jehova teikia dvasinę apsaugą

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jehova yra arti, pasiruošęs išklausyti kiekvieną mūsų maldą