„Vergas“ — ištikimas ir protingas

„Kas yra tas ištikimas ir protingas vergas, kuriam valdovas pavedė rūpintis savo šeimyna?“ (MATO 24:45, Jr)

1, 2. Kodėl šiandien taip svarbu reguliariai gauti dvasinio maisto?

ANTRADIENIO, 33 m. e. m. nisano 11-osios, popietę Jėzaus mokiniai iškėlė klausimą, labai svarbų mums. Jie paklausė Mokytoją: „Kada tai bus ir koks ženklas liudys tave čia esant ir šią santvarką baigiantis?“ (NW) Atsakydamas Jėzus išsakė itin reikšmingą pranašystę. Jis kalbėjo apie neramius laikus, kai vyks karai, kils žemės drebėjimai, siaus badas, ligos. Ir tai bus tik „kentėjimų pradžia“. Padėtis dar blogės. Kokia baugi ateitis! (Mato 24:3, 7, 8, 15-22; Luko 21:10, 11)

² Nuo 1914 metų dauguma šios Jėzaus pranašystės detalių išsipildė. Žmonija iš tikrųjų baisiai kenčia. Vis dėlto tikriesiems krikščionims nėra ko bijoti. Jėzus žadėjo palaikyti juos vertingu dvasiniu maistu. Bet dabar jis danguje, tad kaip pasirūpino, kad tą dvasinį maistą gautume čia, žemėje?

3. Kuo pasirūpino Jėzus, kad gautume „maisto reikiamu metu“?

³ Jėzus pats nurodė atsakymą. Išsakydamas didžiąją pranašystę jis paklausė: „Kas yra tas ištikimas ir protingas vergas, kuriam valdovas [„šeimininkas“, BD] pavedė rūpintis savo šeimyna, kad jis jiems duotų maisto reikiamu metu?“ Paskui tarė: „Laimingas tas vergas, kurį parėjęs jo valdovas ras taip darantį. Iš tiesų jums sakau: jis visą savo turtą jam paves prižiūrėti.“ (Mato 24:45-47, Jr) Taigi rūpintis dvasiniu maistu bus paskirtas „vergas“ — ištikimas ir protingas. Ar tas vergas buvo vienas asmuo, keli vienas kitą keitę žmonės ar dar kas nors? Kadangi ištikimas vergas teikia būtiną dvasinį maistą, tai svarbu išsiaiškinti.

Vienas ar grupė?

4. Iš kur žinome, kad „ištikimas ir protingas vergas“ negali būti vienas asmuo?

⁴ „Ištikimas ir protingas vergas“ negali būti vienas asmuo. Kodėl? Kadangi ėmė tiekti dvasinį maistą pirmajame amžiuje ir, pasak Jėzaus, tebesirūpins tuo 1914-aisiais, šeimininkui sugrįžus. Tuomet tas asmuo turėtų ištikimai tarnauti apie 1900  metų. O tiek ilgai negyveno net Metušelachas! (Pradžios 5:27)

5. Paaiškink, kodėl žodžiai „ištikimas ir protingas vergas“ netaikomi atskiriems krikščionims.

⁵ O gal terminą „ištikimas ir protingas vergas“ galima taikyti apskritai kiekvienam krikščioniui? Tiesa, visi krikščionys turi būti ištikimi ir protingi; tačiau kalbėdamas apie „ištikimą ir protingą vergą“ Jėzus aiškiai turėjo omenyje kai ką daugiau. Iš kur tai žinome? Nes jis nurodė, jog ‘parėjęs valdovas’, arba šeimininkas, paves prižiūrėti vergui „visą savo turtą“. Kaip kuris nors krikščionis galėtų būti paskirtas prižiūrėti visko — viso Viešpaties turto? Tai neįmanoma!

6. Kaip Izraelio tauta turėjo būti Dievo „tarnas“, arba „vergas“?

⁶ Taigi logiška manyti, kad „ištikimu ir protingu vergu“ Jėzus pavadino krikščionių grupę. Ar vergas gali būti grupė? Taip. Septynis šimtus metų iki Kristaus Jehova visą Izraelio tautą pavadino „mano liudytojai“ ir „mano tarnas, kurį pasirinkau“. (Izaijo 43:10, Brb, kursyvas mūsų) Kiekvienas tos tautos narys nuo 1513 m. p. m. e., davus Mozės įstatymą, iki 33 m. e. m. Sekminių priklausė šiai tarno klasei. Dauguma izraelitų tiesiogiai neprisidėjo prie tautos reikalų tvarkymo ar dvasinio maisto ruošimo. Jehova tai pavedė karaliams, teisėjams, pranašams, kunigams bei levitams. Vis dėlto Izraelio tauta buvo visavaldžio Jehovos atstovė ir skelbė tautoms jo šlovę. Kiekvienas izraelitas turėjo būti Jehovos liudytojas. (Pakartoto Įstatymo 26:19; Izaijo 43:21; Malachijo 2:7; Romiečiams 3:1, 2)

„Tarnas“ atmetamas

7. Kodėl senovės Izraeliui buvo atimta teisė būti Dievo „tarnu“?

⁷ Kadangi daug šimtmečių savo „tarnu“ Dievas laikė Izraelį, ar šis ir buvo Jėzaus paminėtasis vergas? Ne, nes senovės Izraelis, deja, pasirodė neištikimas ir neprotingas. Paulius įvertina padėtį cituodamas tautiečiams pasakytus Jehovos žodžius: „Dėl jūsų... piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.“ (Romiečiams 2:24) Didžiausią neklusnumą per visą savo maištų istoriją Izraelis parodė tada, kai atmetė Jėzų. Tuomet Jehova atmetė tautą. (Mato 21:42, 43)

8. Kada ir kokiomis aplinkybėmis paskirtas „tarnas“ pakeitė Izraelį?

⁸ Ar ši „tarno“, Izraelio, neištikimybė reiškė, kad atsidavę garbintojai niekada nebegaus dvasinio maisto? Ne. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Jėzaus prikėlimo, per 33 m. e. m. Sekmines, viename aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje šventoji dvasia buvo išlieta 120 mokinių. Tuomet gimė nauja tauta. Jos gimimas paaiškėjo, kai tie mokiniai ėmė drąsiai skelbti Jeruzalės gyventojams  „įstabius Dievo darbus“. (Apaštalų darbų 2:11) Taigi nauja tauta, dvasinė, tapo „tarnu“, turinčiu pasakoti apie Jehovos šlovę tautoms ir teikti maistą reikiamu laiku. (1 Petro 2:9) Ši tauta deramai pavadinta „Dievo Izraeliu“. (Galatams 6:16)

9. a) Kas sudaro „ištikimą ir protingą vergą“? b) Kas yra „šeimyna“?

⁹ Kiekvienas „Dievo Izraelio“ narys yra pasiaukojęs, krikštytas krikščionis, pateptas šventąja dvasia ir turintis dangiškąją viltį. Taigi posakis „ištikimas ir protingas vergas“ nurodo visus tuos dvasia pateptuosius kaip grupę žemėje bet kuriuo konkrečiu momentu nuo 33 m. e. m. iki dabar, panašiai kaip kiekvienas izraelitas, gyvenantis bet kuriuo metu nuo 1513 m. p. m. e. iki 33 m. e. m., buvo ikikrikščioniškosios tarno klasės narys. Tačiau kas yra „šeimyna“, kurią vergas aprūpina dvasiniu maistu? Pirmajame amžiuje kiekvienas krikščionis puoselėjo dangiškąją viltį. Taigi šeimyna irgi buvo pateptieji krikščionys — tik ne kaip grupė, o kaip atskiri nariai. Visiems, įskaitant susirinkimo atsakingus brolius, reikėjo to vergo teikiamo dvasinio maisto. (1 Korintiečiams 12:12, 19-27; Hebrajams 5:11-13; 2 Petro 3:15, 16)

‘Kiekvienam paskyrė darbą’

10, 11. Iš kur žinome, kad vergo klasės nariai gauna skirtingas užduotis?

¹⁰ Nors „Dievo Izraelis“ yra ištikimo ir protingo vergo klasė, turinti atlikti paskirtą darbą, kiekvienas narys irgi turi įpareigojimų. Tai paaiškėja iš Jėzaus žodžių Morkaus 13:34: „Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti“ (kursyvas mūsų). Taigi kiekvienas vergo klasės narys gauna užduotį — didinti žemiškąjį Kristaus turtą. O tai daro pagal galimybes ir sugebėjimus. (Mato 25:14, 15)

¹¹ Be to, apaštalas Petras pateptiesiems tų laikų krikščionims pasakė: „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone.“ (1 Petro 4:10, kursyvas mūsų) Vadinasi, tie pateptieji, naudodamiesi Dievo suteiktomis dovanomis, privalo vieni kitiems patarnauti. Negana to, Petro žodžiai rodo, jog ne visi krikščionys turės vienodus sugebėjimus, pareigas ar užduotis. Tačiau kiekvienas vergo klasės narys galės kažkiek prisidėti prie dvasinės tautos augimo. Kaip?

12. Kaip kiekvienas vergo klasės narys, vyras ar moteris, prisidėjo prie vergo klasės augimo?

 ¹² Visų pirma, kiekvienas turėjo būti Jehovos liudytoju ir skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. (Izaijo 43:10-12; Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Prieš pat pakildamas į dangų Jėzus liepė visiems savo ištikimiems mokiniams, tiek vyrams, tiek moterims, būti mokytojais. Jis paliepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mato 28:19, 20, kursyvas mūsų)

13. Kokia garbė teko visiems pateptiesiems?

¹³ Suradus naujų mokinių, juos reikėjo kruopščiai mokyti laikytis visko, ką Kristus nurodė. Per laiką palankiai atsiliepusieji pasirengė mokyti kitus. Tinkamu dvasiniu maistu galėjo maitintis būsimieji vergo klasės nariai iš daugelio tautų. Pavedimą ruošti mokinius vykdė visi pateptieji krikščionys, tiek vyrai, tiek moterys. (Apaštalų darbų 2:17, 18) Šis darbas turėjo tęstis nuo vergo veiklos pradžios iki šios santvarkos galo.

14. Kam susirinkime buvo pavesta mokyti ir kaip žiūrėjo į tai Dievui ištikimos pateptosios seserys?

¹⁴ Pakrikštyti dvasia pateptieji tapdavo vergo klasės nariais. Kad ir kas juos būtų mokęs, jie ir toliau gaudavo pamokymų iš susirinkimo narių, atitinkančių Šventojo Rašto reikalavimus tarnauti vyresniaisiais. (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:6-9) Taigi šie paskirti vyrai galėjo ypatingu būdu prisidėti prie tautos gausinimo. Ištikimos Dievui pateptosios seserys nesipiktino, kad mokyti krikščionių susirinkime pavesta tik vyrams. (1 Korintiečiams 14:34, 35) Priešingai, džiaugėsi turėdamos naudos iš sunkaus brolių triūso ir buvo dėkingos už brangią galimybę tarnauti bei nešti geras žinias kitiems. Uolios pateptosios seserys šiandien rodo tokį pat nuolankumą, ar paskirti vyresnieji būtų iš pateptųjų, ar ne.

15. Kas pirmajame amžiuje buvo pagrindinis dvasinio maisto šaltinis ir kas vadovavo šio maisto dalijimui?

¹⁵ Dvasinį maistą pirmajame amžiuje rašydami laiškus tiesiogiai teikė apaštalai bei kiti vadovaujantys krikščionys broliai. Tie laiškai — ypač iš 27 įkvėptų knygų, sudarančių Krikščionių graikiškuosius raštus, — buvo perduodami iš vieno susirinkimo į kitą ir vietiniai vyresnieji iš jų mokė. Taip vergo atstovai ištikimai dalijo gausų dvasinį maistą nuoširdiems krikščionims. Pirmojo amžiaus vergo klasė uoliai vykdė tai, kas pavesta.

„Vergas“ po 19 šimtmečių

16, 17. Kaip vergo klasė ištikimai vykdė savo užduotį iki 1914 metų?

¹⁶ O kaip šiandien? Ar 1914-aisiais atėjęs Jėzus rado grupę pateptųjų krikščionių, ištikimai dalijančių maistą tinkamu metu? Be abejo. Šita grupė galėjo būti aiškiai atpažinta iš puikių vaisių. (Mato 7:20) Kad apie ją taip spręsti buvo teisinga, liudija istorija.

¹⁷ Jėzui atėjus, Biblijos tiesą skleidė apie 5000 šeimyniškių. Darbininkų buvo nedaug, bet vergas skelbė gerąją naujieną įvairiai ir išradingai. (Mato 9:38) Pavyzdžiui, jis pasirūpino, kad pamokslai biblinėmis temomis būtų spausdinami beveik 2000 laikraščių. Taip vienu metu Dievo Žodžio tiesa pasiekdavo dešimtis tūkstančių žmonių. Be to, buvo parengta aštuonių valandų kino ir spalvotų skaidrių  programa. Dėl tokio išradingo pristatymo Biblijos žinią — nuo kūrimo pradžios iki Kristaus tūkstantmečio valdymo galo — išgirdo per devynis milijonus žmonių trijuose žemynuose. Kita priemonė buvo spaudiniai. Pavyzdžiui, 1914 metais išleista apie 50000 šio žurnalo egzempliorių.

18. Kada Jėzus pavedė vergui savo turtą ir kodėl?

¹⁸ Atėjęs Šeimininkas rado ištikimą vergą rūpestingai maitinantį šeimyną bei skelbiantį gerąją naujieną. Vergo dabar laukė daugiau pareigų. Jėzus pasakė: „Iš tiesų jums sakau: jis visą savo turtą jam paves prižiūrėti.“ (Mato 24:47, Jr) Jėzus tai padarė 1919 metais, kai vergas laikui bėgant buvo išbandytas. Kodėl gi „ištikimas ir protingas vergas“ gavo daugiau pareigų? Todėl, kad padidėjo Šeimininko turtas. 1914-aisiais Jėzus tapo Karaliumi.

19. Paaiškink, kaip buvo rūpinamasi dvasiniais „milžiniškos minios“ poreikiais.

¹⁹ Kas yra turtas, kurį ištikimajam vergui pavedė valdyti Karaliumi tapęs šeimininkas? Tai visi dvasiniai dalykai, Jam priklausantys žemėje. Pavyzdžiui, praėjus dviem dešimtmečiams po Kristaus atėjimo į sostą 1914-aisiais, buvo atpažinta „kitų avių“ „milžiniška minia“. (Apreiškimo 7:9; Jono 10:16) Šios avys nebuvo pateptieji „Dievo Izraelio“ nariai, o žemišką viltį turintys doros širdies vyrai ir moterys; jie myli Jehovą ir nori tarnauti jam — taip kaip pateptieji. Jie tarsi pasakė „ištikimam ir protingam vergui“: „Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas.“ (Zacharijo 8:23, Brb) Šitie neseniai pakrikštytieji valgė tą patį puikų dvasinį maistą kaip ir pateptieji šeimynos nariai, ir abi klasės nuo tada maitinasi prie vieno dvasinio stalo. Kokia palaima „milžiniškos minios“ nariams!

20. Koks „milžiniškos minios“ indėlis didinant Viešpaties turtą?

²⁰ „Milžiniškos minios“ nariai drauge su pateptuoju vergu ėmė džiugiai skelbti gerąją naujieną. Jiems darbuojantis, Šeimininko žemiškasis turtas kaupėsi, todėl „ištikimam ir protingam vergui“ atsirado naujų rūpesčių. Augant tiesos ieškotojų skaičiui, didėjo biblinės literatūros poreikis, todėl reikėjo plėsti spaustuves. Įvairiose šalyse pradėti kurti Jehovos liudytojų filialai, „ligi pat žemės pakraščių“ imti siųsti misionieriai. (Apaštalų darbų 1:8) Dievo garbintojų gretos nuo maždaug penkių tūkstančių pateptųjų 1914-aisiais pagausėjo iki daugiau kaip šešių milijonų, iš kurių dauguma yra „milžiniškos minios“ nariai. Taip, Karaliaus turtas nuo jo karaliavimo pradžios 1914 metais išaugo daug kartų!

21. Kokius du pavyzdžius aptarsime kitame straipsnyje?

²¹ Visa tai rodo, kad vergas yra „ištikimas ir protingas“. Šios savybės iškeliamos dviejuose pavyzdžiuose, kuriuos Jėzus pateikė tuoj pat, paminėjęs „ištikimą ir protingą vergą“. Vienas — apie protingas ir paikas mergaites, kitas — apie talentus. (Mato 25:1-30) Pavyzdžiai išties įdomūs. Kuo jie reikšmingi šiandien, aptarsime kitame straipsnyje.

Kaip manai?

• Kas sudaro „ištikimą ir protingą vergą“?

• Kas yra „šeimyna“?

• Kada ištikimam vergui buvo pavestas visas Viešpaties turtas ir kodėl būtent tada?

• Kas padėjo didinti Viešpaties turtą paskutiniais dešimtmečiais ir kaip?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Vergo klasė pirmajame amžiuje ištikimai vykdė duotą pavedimą