Skip to content

Uleriwaitá ta Upurandú

Uleriwaitá ta Upurandú

Uleriwaitá ta Upurandú

Umbeusaitá Jeová resé ta uparawaka ta usari maãtu tuwí pedaço principalwaá ta rakapira?

Yasuaxara kuera kuá purandusá akayú 2000 upé papera 15 de junho upé. Kuá papera upé añhũ yasú yamukameẽ maã yasuaxarawera ape.

Umbeusaitá Jeová resé ti ta uaceitai ta umuwiké tuwí ta supé. Yaruyari maã Deus lei umbeu tuwí resé ti yapoderi yatrocari kuá lei mairamé miraitá ta utrocari maã ta umanduári u ta ukuá tuwí resé. Uyíara miraitá ta upoderi ta umuñhã siya manungaitá tuwí irum, asuí yuíri, ipedaçoitá irum principalwaá, kuá resewara yamanduári siya purandusaitá resé. Uparawaka ramé yepé tratamento resé yepé cristão ti upoderi umanduári añhũ maã resé purangawaá ixupé u yawaité ixupé kuá tratamento resewara. Aé urikuté uyupreocupari maã irum Bíblia umbeuwaá kuá resé, asuí yuíri, mayé kuá uparawakawaá upoderi umuapatuka iamizade Deus irum.

Yaentenderi arama kuá resé ti iwasú retana yandé arama. Ma yaprecisari yamaã maã Bíblia história asuí médicoitá ta umbeuwaá kuá resé.

Jeová Deus umbeu kuera Noé supé arama aé uprecisari umanduári tuwí resé mayé yepé maã importantewaá retana. (Gênesi 9:3, 4) Ariréwara, panhẽ Deus lei umeẽwaá israelwaraitá supé arama tuwí resé uxari aintá ta ukuá mayé Deus umanduári tuwí resé mayé yepé manungá sagradowaá: “Quanto a qualquer homem da casa de Israel ou algum residente forasteiro... que comer qualquer espécie de sangue, eu certamente porei minha face contra a alma que comer o sangue.” Mairamé yepé israelwara upitá Deus lei ruaxá aé upoderi umuapatuka amuitá. Yawé arama, Deus umbeu yuíri: “Deveras o deceparei dentre seu povo.” (Levítico 17:10) Siya akayú riré, mairamé apóstoloitá asuí anciãoitá ta uyumuatiri ramé Jeruzalẽ upé aintá ta umundú kuayé: “tiarama pembau tuwi”. Cristãoitá ta urikuté ta umuñhã kuá ta umunduwaá mayé ta yawé aintá ti ta umuñhã maã puxiwerawaá ta pira irum asuí ti ta uadorari amú tupana tiwaá supí.—Ato 15:28, 29.

Ñhaã tempo ramé maã aintá ta uputari ta uñheẽ ta umbeu ramé “tiarama pembaú tuwí”? Cristãoitá ti ta umbaú ne yepé tuwí. Asuí yuíri, ti ta umbaú sukuera mairamé aintá ti ta uyuka isuwí. Pañhe timbiú urikuwaá tuwí mayé sarapatel u amú, aintá ti ta upoderi ta umbaú. Aintá ta upitáwera Deus lei ruaxá sá ta umuñhã maã kuá yambeuwaá.—1 Samuel 14:32, 33.

Siya piri miraitá ta uviveriwaá kuera ti ta uyupreocupari ta umbaú resewara tuwí, mayé yapoderi yamaã maã irum Tertuliano umupinimawaá (mukuĩsá asuí musapirisá séculoitá Kristu riré). Tertuliano umbeu yepeyepé tribu resé ta uúwaá tuwí ta umuñhã ramé yepé contrato. Kuá maã umbeuwaá usuaxara amuitá supé ta umbeu ramé cristãoitá ta umbaú tuwí. Aé umbeu yuíri: “Mairamé aikué maramuñhasá arena upé yepeyepé ta uputariwaá retana kutara ta uyuka mundasara ruwí ta umukaturu arama ta epilepsia [yepé masí ta urikuwaá]”

Cristãoitá ti ta umuñhã mayé kuaitá yawé ta umuñhãwaá (até mairamé yepeyepé romawaraitá ta umuñhã ta umukaturu arama ta masí), aintá supé kuá manungá tiwaá satambika: “Ti yarikú ne yepé suú ruwí yané timbiú upé”, Tertuliano umupinimawaá. Romawaraitá ta usari kuera timbiú urikuwaá tuwí uprovari arama cristãoitá supiwaá. Tertuliano umbeu yuíri: “Kuíri, apurandú pe suí, peñhẽ pekuá cristãoitá ti ta usari suú ruwí. Mayé pemaité aintá ta uputari miraitá ruwí?”

Uyíara yané tempo upé, kuaíra miraitá ta umaité ta uprecisariwaá ta umanduári Deus lei resé mairamé yepé médico uputari umuwiké tuwí ta supé (transfusão de sangue). Umbeusaitá Jeová resé ta uvalorari siya ta vida, ma yawewaá suité, aintá ta uputari ta usendú Jeová lei tuwí resé. Mairamé yamanduári tratamentoitá resé asuí pusangaitá resé aikuewaá uyíara, mayé yaxari amuitá ta ukuá yasenduwaá Jeová lei tuwí resé?

Mukuĩsá Guerra Mundial riré, mairamé médicoitá ta uyupirũ ta umuwiké tuwí miraitá supé arama, Umbeusaitá Jeová resé ta umaã kuá tratamento upitá Deus lei ruaxá asuí aintá ta umanduári kuayé até uyíara. Ma, kuíri médicoitá ta umuñhã piri tratamentoitá mamé aintá ta usari tuwí pedaçoitá principalwaá: (1) célulaitá pirangawaá; (2) célulaitá murutingawaá; (3) plaquetaitá; (4) plasma. Yepé masí resewara, amuramé médicoitá ta uparawaka mayewaá kuaitá suíwara aintá ta usuwaá ta umuwiké mira supé arama. Mairamé médicoitá ta umuwiké kuá quatro tuwí pedaçoitá principalwaá aintá ta upoderi umunusuka yepé tuwí siya miraitá pitérupi. Umbeusaitá Jeová resé ti uaceitari ta umuwiké tuwí, ne quatro ipedaçoitá principalwaá, aintá ta umanduári kuá tratamento upitá Deus lei ruaxá. Ta umuñhã resewara maã Bíblia umunduwaá, umukaturu aintá siya manungaitá suí puxiwerawaá asuí masiitá suí, mayé hepatite asuí Aids, kuá masiitá ta umusasá tuwí rupí.

Ma, aintá ta upoderi yuíri ta uyuka siya pedaço mirĩitá kuá quatro tuwí pedaçoitá suí principalwaá. Mayé aintá ta usari kuá pedaço mirĩitá asuí maã cristãoitá ta urikuté ta umanduári ta uparawaka ramé aintá resé?

Tuwí urikú siya manungaitá amurupí. Até kuá tuwí pedaço, yaserukawaá plasma, urikuwaá buã ií (90%), aé urikú siya manungaitá mirĩ mayé hormônioitá, sal inorgânicowaá, enzimaitá asuí nutrienteitá, até yepeyepé mineralitá asuí açúcar. Kuá plasma urikú yuíri proteínaitá mayé albumina, coagulação fatoritá asuí anticorpoitá ta uajudariwaá yamukaturu arama yepé masí suí. Miraitá ta upurakiwaitá laboratório upé ta uyuka asuí ta usari siya proteínaitá plasma suíwara. Yepé exemplo, aintá ta umeẽ fator VIII de coagulação miraitá supé ta uperderi siya ta ruwí (hemofílicoitá). U mairamé yepé awá upisikawaá yepé masí, medicoitá ta upoderi ta umeẽ gamaglobulina injeçãoitá. Kuá manungá ta uyuka tuwí plasma suí yepé mira suí urikuwaá kuera kuá masí ma uyumukaturuwã. Aikué amú proteínaitá plasma suiwara médicoitá ta usari yuíri, ma kuá yambeuwaá iké tá uajudari yaentenderi arama mayé aintá ta uyuka yepé pedaço mirĩ yepé tuwí pedaço principalwaá suí. a

Mayé aintá ta upoderi ta uyuka pedaço mirĩitá kuá plasma suí, kuayeté ta upoderi ta uyuka siya pedaço miriitá amurupí amú tuwí pedaçoitá suí principalwaá (célulaitá pirangawaá, célulaitá murutingawaá asuí plaquetaitá). Yepé exemplo, célula murutingawaá suí, ta upoderi ta uyuka yepeyepé manungaitá (interferons asuí interleucinas), ta usariwaá ta umukaturu arama yepeyepé vírus infecçãoitá asuí yepeyepé câncer. Aintá ta upoderi ta uyuka plaquetaitá suí yepé manungá yaserukawaá cicatrização fator. Aintá ta uyumbué yuíri amú pusangaitá resé ta urikuwaá pedaço mirĩitá tuwí suíwara. Kuá tratamentoitá upé aintá ti ta umuwiké mira supé tuwí pedaçoitá principalwaá, aintá ta usari pedaço mirĩitá kuaitá suíwara. Upoderi será yepé cristão uparawaka umuñhã yepé tratamento mayé kuá yawé? Ti yapoderi yasuaxara kuá purandusá ixupé. Bíblia ti umbeu kuá resé. Yawé arama, muíri cristãoitá ta urikuté ta umanduári puranga kuá resé, ta urikuté ta umanduári maã Deus umbeuwaá tuwí resé, kuá riré ta urikuté ta uparawaka ta rupintu.

Yepeyepé ti ta uaceitari maãtu uriwaá tuwí suí (até pedaço mirĩitá uajudariwaá ta pira uyumukaturu arama tempo kuaíra rupí). Aintá ta uruyari kuayé maã resé Deus umunduwaá “tiarama pembau tuwi”. Aintá ta umanduári Deus lei resé umeẽwaá israelwaraitá supé arama, kuá lei upé umundú aintá tá ‘umburi panhẽ tuwí iwí resé.’ (Deuteronômio 12:22-24) Marã yarikuté yamanduári kuá resé? Mairamé aintá ta upreparari gamaglobulina, coagulação fatoritá asuí amú manungaitá uriwaá tuwí suí, aintá ta urikuté ta uyuka tuwí kuaíra yepé mira suí ta umuñhã arama maã ta uprecisariwaá. Yawé arama, yepeyepé cristáoitá ti ta uaceitari ta uú kuá pusangaitá mayé ti ta uaceitari yawé ta umuwiké tuwí ta supé u ta umuwiké yepé tuwí pedaço principalwaá ta supé. Yarikuté yarespeitari maã kuá mira umanduári asuí uparawaka.

Amú cristáoitá ta uparawaka amurupí. Aintá ti ta uaceitari ta umuwiké tuwí ne célulaitá pirangawaá, célulaitá murutingawaá, plaquetaitá u plasma. Ma, amuramé aintá ta uaceitari yepé tratamento urikuwaá yepé pedaço mirĩ uriwaá tuwí pedaçoitá suí principalwaá. Yawewaá suité, aintá ta upoderi ta uparawaka amurupí. Amuramé yepé cristão upoderi uaceitari yepé gamaglobulina injeção, ma upoderi u umbaá uaceitari yepé injeção urikuwaá yepeyepé manungaitá ta uriwaá célulaitá murutingawaá suí u célulaitá pirangawaá suí. Ma, maã resé yepeyepé cristãoitá ta urikuté ta umanduári ta uparawaka ramé ta uaceitari arama yepeyepé pedaço mirĩitá ta uriwaá tuwí pedaço suí principalwaá?

Akayú 1990 upé, yané papera A Sentinela 1° de junho kuá parte upé “Uleriwaitá ta Upurandú”, uxari yakuá yepé kuñhã ipuruã uikuwaá aé usasá yepeyepé proteínaitá plasma suíwara (pedaço mirĩitá imembira kiti). Yawesá, kuá mañha usasá imunoglobulinaitá (proteinaitá uriwaá plasma suí) imembiraitá supé arama. Asuí yuíri, mairamé célulaitá pirangawaá imembira suí ta umanũ, kuaitá ta uyuyeréu siya manungaitá, yepé kuá suíwara yaseruka bilirrubina. Kuá bilirrubina usasá kuá imembira suí imañha kití placenta rupí, kuá riré aé umpú ipira suí. Kuá resewara, yepeyepé cristãoitá ta uparawakata ta umuñhã yepé tratamento urikuwaá tuwí pedaço mirĩitá uriwaá plasma suí u célulaitá pirangawaá suí. Ñhasé aintá ta uentenderi Jeová umuñhãwaá kuá usasáwaá yepé kuñhã irum ipuruã uikúwaá asuí imembira irum.

Cristãoitá ta upoderi ta umanduári asuí ta uparawaka amurupí, yawewaá resewara yapoderi será yamanduári kuá manungá tiwaá importante yandé arama? Umbaá. Kuá manungá importante retana. Até kuíri, yandé yamaã Umbeusaitá Jeová resé ti ta uaceitari amuitá ta umuwiké tuwí aintá supé arama, ne ipedaçoitá principalwaá. Aintá ta usendú maã Bíblia umunduwaá cristãoitá supé arama “tiarama pembau kua aintauxariwaa idulu supe, tiarama pembau tuwi... tiarama pemuya puxuwera pepira irumu”. (Ato 15:29) Ape, mairamé yepé cristão uprecisari uparawaka umuñhã arama yepé tratamento urikuwaá pedaço mirĩitá uriwaá tuwí pedaço suí principalwaá, aé urikuté usikari ukuá kuá tratamento resé, kuá riré umanduári puranga kuá resé asuí upurandú Jeová irum uparawaka rundé.

Siya miraitá ta uaceitari ta umuñhã tratamento ta umukaturu arama kutara ta pira ta masí suí até mairamé yawaité aintá supé arama, mayé usasá tratamentoitá irum ta usariwaitá tuwí. Ma, yepé cristão supiwaá uyuesforçari umanduári arama piri siya manungaitá resé. Umbeusaitá Jeová resé ta uvalorari retana pañhe manungaitá médicoitá ta umuñhãwaá ta umeẽ arama yepé tratamento purangawaá, kuá resewara aintá ta umanduári maã resé purangawaá u puxiwerawaá kuá tratamentoitá resé. Ma, mairamé médicoitá ta uputari aintá ta usari yepé pusanga urikuwaá pedaço mirĩitá uriwaá tuwí pedaço suí principalwaá, aintá ta umanduári puranga maã resé Deus umbeuwaá asuí aintá ta umanduári ta amizade Deus irum.— Salmu 36:9.

Puranga retana cristão supé arama mairamé umanduári mayé kuá salmista yawé, umupinimawaá: “Jeová Deus é sol e escudo; favor e glória é o que ele dá. O próprio Jeová não reterá nada de bom dos que andam sem defeito. Ó Jeová..., feliz o homem que confia em ti.— Salmu 84:11, 12.

[Nota(s) de rodapé]

a Remaã “Uleriwaitá ta upurandú”, papera A Sentinela de 1° de dezembro de 1978 asuí 1° de outubro de 1994. Empresaitá ta umuñhãwaá pusangaitá aintá ta umuñhã pusangaitá pisasuwaá tiwaá ta urikú ne maã uriwaá tuwí suí, yawewaá resewara médicoitá tiã ta uprecisari ta umeẽ pusangaitá ta urikuwaá pedaço mirĩitá uriwaá tuwí pedaço suí principalwaá.

[Rangá página 31 upé]

MAÃ REPODERI REPURANDÚ NE MÉDICO SUÍ

Mairamé reprecisari remuñhã yepé cirurgia u yepé tratamento urikuwaá yepé manungá uriwaá tuwí suí, repurandú:

Muíri médicoitá ta usuwaá ta umuñhakunta ta uikú se resé, muíri aintá, ta ukuá ixé Umbeusá Jeová resé asuí tiwaá aceitari aintá ta umuiké tuwí ixé arama ne ipedaçoitá principalwaá (célulaitá pirangawaá, célulaitá murutingawaá, plaquetaitá u plasma)?

Mairamé ta uputari ta umeẽ yepé pusanga urikuwaá pedaço mirĩitá uriwaá plasma suí, célulaitá pirangawaá suí, célulaitá murutingawaá suí u plaquetaitá suí, repurandú:

Kuá pusanga urikú yepé manungá uriwaá tuwí suí, maã irum ta umuñhãwaá aé?

Muíri kuá pusanga suí resuwaá reprecisari remeẽ ixé arama? Asuí mayé taá resuwaá remuñhã kuayé?

Aparawaka ramé auú kuá pusanga, yawaité será ixé arama?

Ti ramé aputari auú kuá pusanga, se manduárisawa resewara, aikué será amú pusanga repoderiwaá remeẽ ixé arama?

Amanduári riré kuá resé, mairamé apoderi akuntari ne irum maã resé aparawakawaá?