Jėzaus stebuklai. Ką iš jų galite sužinoti?

GALBŪT nustebsite sužinoję, kad Biblijos pasakojimuose apie Jėzaus žemiškąjį gyvenimą originalo kalba niekur nevartojamas žodis „stebuklas“. Graikiškas žodis dýnamis, kartais verčiamas „stebuklas“, paraidžiui reiškia „galia“. (Luko 8:46) Jį taip pat galima išversti žodžiais „gabumai“ arba „galingi darbai“. (Mato 11:20, Jr; 25:15) Pasak vieno biblisto, dýnamis „pabrėžia padarytą didį darbą, ir ypač tam panaudotą jėgą. Įvykis aprašomas sutelkiant dėmesį į Dievo galios pasireiškimą“.

Kitas graikiškas žodis téras, paprastai verčiamas „nuostabus dalykas“, vartojamas įvykio liudininkų reakcijai apibūdinti. Gan dažnai susirinkusi minia bei Jėzaus apaštalai  stebėdavosi ir būdavo priblokšti matydami Jėzaus daromus didžios galios darbus. (Morkaus 2:12; 4:41; 6:51; Luko 9:43)

Trečias graikiškas žodis semei̇́on nurodo Jėzaus padarytus stebuklus kaip „ženklą“. Pasak biblisto Roberto Definbau, tuo žodžiu „sutelkiamas dėmesys į svarbiausią stebuklo reikšmę“. Tyrinėtojas priduria: „Ženklas yra toks stebuklas, kuriuo perteikiama tiesa apie mūsų Viešpatį Jėzų.“

Miražas ar Dievo duota galia?

Biblijoje nesakoma, kad Jėzaus stebuklai — apgaulė ar miražas, skirti žmonių pramogai. Tai buvo „Dievo didybės“ pasireiškimas kaip tąkart, kada Jėzus išvarė iš vieno berniuko demoną. (Luko 9:37-43) Ar Visagalis Dievas, turįs „beribę jėgą“, pajėgus daryti tokius stebuklus? (Izaijo 40:26) Be abejo, pajėgus.

Evangelijose aprašyti apie 35 Jėzaus stebuklai, bet kiek iš viso jų buvo, nepaminėta. Pavyzdžiui, Mato 14:14 sakoma: „[Jėzus] pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.“ Nežinome, kiek sergančiųjų tada jis pagydė.

Tokie didžios galios darbai buvo svariausias įrodymas Jėzaus tvirtinimo, kad jis — Dievo Sūnus, žadėtasis Mesijas. Šventajame Rašte aiškiai sakoma, jog Jėzus Dievo duota galia darė stebuklus. Apaštalo Petro žodžiais tariant, Jėzus buvo „vyras, Dievo jums patvirtintas galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų, — kaip ir patys žinote“. (Apaštalų darbų 2:22, Brb) Petras taip pat pabrėžė, kad „Dievas jį [Jėzų] patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius,  nes Dievas buvo su juo“. (Apaštalų darbų 10:37, 38)

Jėzaus stebuklai neatsiejami nuo jo mokymo. Morkaus 1:21-27 aprašyta, kaip minia reagavo į Jėzaus mokymą bei į vieną jo stebuklą. Morkaus 1:22 paminėta, kad žmonės „stebėjosi jo mokslu“, o 27-oje eilutėje sakoma, jog visi „didžiai nustebo“, kai jis išvarė demoną. Jėzaus didžios galios darbai sykiu su jo skelbiama žinia įrodė, jog jis žadėtasis Mesijas.

Jėzaus tvirtinimas, kad jis yra Mesijas, buvo pagrįstas ne tik žodžiais bei įvairiais darbais, bet ir Dievo jam duota galia daryti stebuklus. Kilus klausimams dėl jo vaidmens bei įgaliojimų, Jėzus tiesiai pasakė: „Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono [Krikštytojo]: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas.“ (Jono 5:36)

Jėzaus stebuklų tikrumo įrodymai

Kodėl galime neabejoti, kad Jėzaus stebuklai buvo tikri? Apsvarstykime kelis tai patvirtinančius požymius.

Darydamas stebuklus Jėzus niekad nesutelkdavo kitų dėmesio į save — nuopelnus ir šlovę jis priskirdavo Dievui. Štai prieš pagydydamas neregį Jėzus pabrėžė, kad taip „turi apsireikšti Dievo darbai“. (Jono 9:1-3; 11:1-4)

Skirtingai nei iliuzionistai, burtininkai bei gydantieji tikėjimu, Jėzus niekad nesinaudojo hipnoze, apgaule, įspūdingais triukais, užkalbėjimais ar emocingais ritualais. Jam buvo svetima prietarai, relikvijos. Atkreipkite dėmesį, kaip paprastai Jėzus išgydė du akluosius. „Pasigailėjęs, — sakoma Rašte, — Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį.“ (Mato 20:29-34) Jokio ritualo, ceremonijos, įspūdingo reginio. Jėzus darydavo stebuklus viešai, neretai daugeliui liudininkų matant. Jam nereikėdavo ypatingo apšvietimo, scenos, rekvizitų. Na, o šių dienų tariamųjų stebuklų dažniausiai negalima patvirtinti. (Morkaus 5:24-29; Luko 7:11-15)

Kartais Jėzus paminėdavo tikėjimą tų, kam padarė stebuklą. Bet jei kokiam žmogui tikėjimo ir trūkdavo, Jėzus vis tiek galėdavo stebuklingai padėti. Jam esant Galilėjoje, Kafarnaume, „žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius“. (Mato 8:16, kursyvas mūsų)

Jėzus darydavo stebuklus, kad išvaduotų žmones iš kančių, o ne tenkintų kieno nors smalsumą. (Morkaus 10:46-52; Luko 23:8) Be to, Jėzus niekada nedarė stebuklų dėl savo paties naudos. (Mato 4:2-4; 10:8)

Kas sakoma Evangelijose?

Faktai apie Jėzaus stebuklus aprašyti visose keturiose Evangelijose. Ar yra pagrindo tikėti, kad tai tikrų tikriausi pasakojimai? Taip.

Jau minėjome, kad Jėzus darydavo stebuklus viešai, matant daugeliui. Pirmosios Evangelijos buvo parašytos, kai dauguma tų įvykių liudininkų dar buvo gyvi. Apie Evangelijų rašytojų sąžiningumą knygoje The Miracles and the Resurrection sakoma: „Kaltinti evangelistus dėlei teologinės propagandos istorinius faktus apipynus tariamomis stebukladarystėmis būtų visiškai neteisinga... Jie buvo sąžiningi rašytojai.“

Krikščionybės kritikai žydai niekada neužginčijo Evangelijose aprašytų didžios galios darbų. Jie tik kėlė abejones, kieno galybe tai buvo daroma. (Morkaus 3:22-26) Vėlesniems kritikams irgi nepavyko nuneigti  Jėzaus stebuklų. Priešingai, būta pirmojo ir antrojo m. e. šimtmečių istorinių nuorodų apie Jėzaus stebuklus. Akivaizdu, kad yra tvirtas pagrindas tikėti, jog Evangelijų pasakojimai apie jo stebuklus autentiški.

Žmogus, daręs stebuklus

Svarstymai apie Jėzaus stebuklus būtų vienpusiški, jeigu remtumės tik loginiais argumentais dėl jų tikrumo. Aprašydami Jėzaus didžios galios darbus, Evangelijų rašytojai pasakoja, kokie gilūs buvo šio vyro jausmai, kokia nuoširdi užuojauta, kaip jam rūpėjo žmonių gerovė.

Pamąstykime apie tą atvejį, kaip prie Jėzaus priėjo raupsuotasis iš visos širdies maldaudamas: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Pasigailėjęs Jėzus ištiesė ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Šis bemat buvo išgydytas. (Morkaus 1:40-42) Taigi gailestis skatino Jėzų pasinaudoti Dievo duota galia daryti stebuklus.

O kaip buvo tuomet, kai Jėzus pamatė kelyje iš Naino einančią laidotuvių procesiją? Nešė laidoti jaunuolį, vienturtį našlės sūnų. Jėzui pagailo tos moters ir jis priėjęs tarė: „Neverk!“ Tada prikėlė jos sūnų. (Luko 7:11-15)

Skaitant apie Jėzaus stebuklus, didelė paguoda žinoti, kad jis iš gailesčio padėdavo žmonėms. Bet tie stebuklai nėra vien istoriniai faktai. „Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“, — sakoma Hebrajams 13:8. Dabar jis valdo kaip dangiškasis Karalius, pasiruošęs panaudoti stebuklingą dieviškąją galią daug plačiau, nei tada, kai gyveno žemėje. Gana greitai Jėzus šia galia išgydys visą klusniąją žmoniją. Jehovos liudytojai mielai padės jums daugiau sužinoti apie tą šviesią ateities viltį.

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Jėzaus stebuklai buvo „Dievo didybės“ pasireiškimai

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus buvo gailestingas žmogus