„Jehovos įsakas“ bus įvykdytas

„Aš paskelbsiu Viešpaties [„Jehovos“, NW] įsaką. Viešpats tarė man: ‘Tu mano sūnus... Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis.’“ (PSALMYNO 2:7, 8)

1. Koks skirtumas tarp Dievo ir tautų tikslų?

ŽMONIJOS labui Jehova Dievas turi tikslą. Tautos irgi siekia tam tikro tikslo. Bet Dievo ir žmonių tikslai skiriasi! Šito ir reikia tikėtis, nes Dievas sako: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys — jūsų mintis.“ Savo tikslą Dievas tikrai įgyvendins. Tai laiduoja tolesni jo žodžiai: „Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir negrįžta atgalios, kol nepalaisto žemės, kad joje dygtų ir želtų augalai, kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam, taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“ (Izaijo 55:9-11)

2, 3. Ką rodo antroji psalmė, tačiau kokių iškyla klausimų?

² Kad per Mesiją Karalių Dievas įgyvendins, ką numatė, aiškiai rodo antroji psalmė. Jos autorius, senovės Izraelio karalius Dovydas, Dievo įkvėptas išpranašavo laikus, kai tautos ims siautėti. Jų  valdovai sukils prieš Jehovą Dievą ir jo Pateptąjį. Tačiau psalmininkas taip pat giedojo: „Aš paskelbsiu Viešpaties [„Jehovos“, NW] įsaką. Viešpats tarė man: ‘Tu mano sūnus... Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius — tavo nuosavybe.’“ (Psalmyno 2:7, 8)

³ Ką „Jehovos įsakas“ reiškia tautoms? Kaip jis veikia žmoniją apskritai? Kuo tas įsakas naudingas dievobaimingiems antrosios psalmės skaitytojams?

Tautos siaučia

4. Kokios svarbiausios Psalmyno 2:1, 2 mintys?

⁴ Turėdamas omenyje tautų valdovus, psalmininkas pradeda giedoti: „Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga? Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.“ (Psalmyno 2:1, 2, Brb) *

5, 6. Kokias „tuščias užmačias rezga“ tautos?

⁵ Kokias „tuščias užmačias rezga“ dabartinės tautos? Užuot priėmusios Dievo Pateptąjį — Mesiją, arba Kristų, — jos rezga planus, kaip išsaugoti savo valdžią. Antrosios psalmės žodžiai dar išsipildė pirmajame m. e. amžiuje, kai žydų ir romėnų vadovai susimokė nužudyti Dievo paskirtąjį Karalių, Jėzų Kristų. Tačiau didesniu mastu ši psalmė pildosi nuo 1914 metų, Jėzui tapus dangiškuoju Karaliumi. Nuo tada jokia politinė organizacija žemėje Dievo vainikuoto Karaliaus nepripažino.

⁶ Ką reiškė psalmininko žodžiai: „Kodėl... tautos tuščias užmačias rezga?“ Tai, kad tautų tikslas beprasmis, tuščias ir bevaisis. Tautos neatneš taikos ir vienybės žmonijai. Jos netgi įžūliai priešinasi Dievo valdymui — visos susibūrė prieš Aukščiausiąjį ir jo Pateptąjį. Kokia kvailystė!

Jehovos pergalingas Karalius

7. Kaip Jėzaus pirmieji sekėjai pritaikė maldoje Psalmyno 2:1, 2 žodžius?

⁷ Pirmieji krikščionys pritaikė Psalmyno 2:1, 2 žodžius Jėzui. Persekiojami už  tikėjimą jie meldė: „Valdove [Jehova], tu sutvėrei dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Tu esi taręs per Šventąją Dvasią mūsų tėvo, savo tarno Dovydo lūpomis: Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją. Taip, šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas [Antipas], Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei.“ (Apaštalų darbų 4:24-27; Luko 23:1-12) * Taip, tai buvo sąmokslas prieš Dievo pateptąjį tarną Jėzų pirmajame amžiuje. Tačiau ši psalmė pildosi ir po šimtmečių.

8. Kaip Psalmyno 2:3 taikoma dabartinėms tautoms?

⁸ Kai senovės Izraelis turėjo karalių, tokį kaip Dovydas, pagonių tautos ir valdovai drauge kovodavo prieš Dievą ir soste sėdintį jo pateptąjį. O kaip mūsų laikais? Dabartinės tautos nenori paklusti Jehovos ir Mesijo reikalavimams. Jos tartum sako: „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“ (Psalmyno 2:3) Pasaulio valdžios priešinasi bet kokiems Dievo ir jo Pateptojo nustatytiems apribojimams. Tačiau išsiveržti iš tų grandinių ir nusikratyti pančių joms nepavyks.

Jehova tyčiojasi iš jų

9, 10. Kodėl Jehovai tautos kelia juoką?

⁹ Jehovai nerūpi politikų siekiai patiems vieniems valdyti pasaulį. Antroje psalmėje tęsiama: „Aukštybių soste sėdintis juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų.“ (Psalmyno 2:4) Kūrėjas įgyvendina savo tikslą nekreipdamas į juos nė mažiausio dėmesio. Jis išjuokia jų įžūlumą, pašiepia juos. Kad ir kaip girtųsi savo užmojais, Jehovai jie — verti pajuokos. Tuščias jų priešinimasis Jehovai sukelia šypseną.

¹⁰ Kitoje psalmėje apie priešiškus žmones ir tautas Dovydas gieda: „Viešpatie, Galybių Dieve, tu Izraelio Dievas. Pakilk pašaukti atsiskaityti visas tautas, nepasigailėk nė vieno iš pasalūnų. Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys ir vogčiomis slankioja po miestą. Žiūrėk! Štai rėkauja jie savo burnomis, aštrūs žodžiai jų lūpose; tačiau jie mano, kad niekas jų  negirdi. Bet tu, Viešpatie, juokiesi iš jų; tu išjuoki visus pagonis.“ (Psalmyno 59:6-9 [59:5-8, Brb]) Jehovai juokinga, kai tautos giriasi ir kelia sąmyšį tuščiai kovodamos prieš jį.

11. Kas atsitiks, kai tautos bandys priešintis Dievo valiai?

¹¹ Antroji psalmė stiprina pasitikėjimą, jog Dievui nėra nieko negalimo. Esame tikri, kad jis visada įgyvendina savo tikslus ir nepalieka jam ištikimų tarnų. (Psalmyno 94:14) Kas tad atsitiks, kai tautos bandys priešintis Jehovos valiai? Šios psalmės žodžiais, Dievas „rūsčiai prabils“ tarsi trankus griaustinis. „Savo įniršiu“ lyg smarkaus žaibo kirčiu „išgąsdins juos“. (Psalmyno 2:5, Brb)

Soste — Dievo Karalius

12. Kas, pagal Psalmyno 2:6, pasodinamas į sostą?

¹² Tai, ką Jehova toliau sako per psalmininką, tikrai išgąsdins tautas. Dievas pareiškia: „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!“ (Psalmyno 2:6) Siono kalnas buvo viena Jeruzalės kalvų. Čia Dovydas buvo vainikuotas viso Izraelio karaliumi. Bet Dievo karalius sėdės ne čia ir ne kur nors kitur žemėje. Jėzų Kristų, išrinktąjį Mesiją Karalių, Jehova jau pasodino dangiškajame Siono kalne. (Apreiškimo 14:1)

13. Kokią sandorą Jehova sudarė su savo Sūnumi?

¹³ Dabar kalba pats Mesijas Karalius. Jis sako: „Aš paskelbsiu Viešpaties [„Jehovos“, NW] [kuris sudarė su savo Sūnumi sandorą dėl Karalystės] įsaką. Viešpats [Jehova Dievas] tarė man: ‘Tu mano sūnus, šiandien tave pagimdžiau.’“ (Psalmyno 2:7) Kristus nurodė tą Karalystės sandorą sakydamas apaštalams: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas.“ (Luko 22:28, 29)

14. Kodėl galima sakyti, kad Jėzus turi nenuginčijamą teisę valdyti?

¹⁴ Kaip išpranašauta Psalmyno 2:7, Jehova pripažino Jėzų savo Sūnumi per krikštą ir prikeldamas dvasiniam gyvenimui. (Morkaus 1:9-11; Romiečiams 1:4; Hebrajams 1:5; 5:5) Taip, dangiškosios Karalystės Karalius yra Dievo viengimis Sūnus. (Jono 3:16) Tą valdžią jis gauna teisėtai, nes yra karaliaus Dovydo palikuonis. (2 Samuelio 7:4-17; Mato 1:6, 16) Toliau psalmėje Dievas taria savo Sūnui:  „Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius — tavo nuosavybe.“ (Psalmyno 2:8)

15. Kodėl Jėzus prašo tautų kaip paveldo?

¹⁵ Karalius — paties Dievo Sūnus — žemesnis tik už Jehovą. Jėzus buvo Tėvo išbandytas ir rastas patikimas. Jis taip pat gauna paveldą kaip Dievo Pirmagimis. Jėzus Kristus „yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis“. (Kolosiečiams 1:15) Jam tereikia paprašyti ir Dievas ‘padarys tautas jo valdomis, o visus žemės pakraščius — jo nuosavybe’. Jėzus to prašo todėl, kad ‘rado džiaugsmo žmonijoje’ ir kad trokšta vykdyti savo dangiškojo Tėvo valią žemės ir žmonių labui. (Patarlių 8:30, 31)

Jehovos įsakas tautoms

16, 17. Kas, pasak Psalmyno 2:9, laukia tautų?

¹⁶ Kadangi antroji psalmė pildosi dabar, Jėzui Kristui nematomai viešpataujant, kas laukia tautų? Netrukus Karalius įvykdys Dievo sprendimą: „Geležies skeptru gali joms [tautoms] kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti.“ (Psalmyno 2:9)

¹⁷ Karaliaus skeptras senovėje buvo karališkos valdžios simbolis. Kai kuriuos skeptrus gamindavo iš geležies. Toks paminėtas šioje psalmėje. Iš vaizdingų žodžių aišku, kaip lengvai Kristus Karalius nugalės tautas. Stipriai užsimojus geležiniu skeptru molio puodą galima visiškai sutrupinti.

18, 19. Ką žemės karaliai turi daryti, norėdami įgyti Dievo palankumą?

¹⁸ Ar tautų valdovai pasmerkti patirti tokį baisų sunaikinimą? Ne, nes psalmininkas sako jiems: „Tad supraskite, karaliai; būkite įspėti žemės valdovai.“ (Psalmyno 2:10) Karaliai raginami susimąstyti, parodyti įžvalgą. Jie turi pagalvoti, kokie tušti jų planai, palyginus su tuo, ką Dievo Karalystė padarys žmonijos labui.

¹⁹ Norėdami įgyti Dievo palankumą, žemės karaliai turi elgtis kitaip. Jie kviečiami ‘tarnauti Viešpačiui su baime, džiaugtis drebėdami’. (Psalmyno 2:11, Brb) Kaip būtų, jeigu jie nusižemintų? Užuot niršę, džiaugtųsi tuo, ką žada jiems Mesijas Karalius. Žemės valdovai turėtų mesti išdidumą ir pasipūtimą. Be to, jiems reikėtų nedelsiant keistis ir įžvalgiai pripažinti neprilygstamą Jehovos visavaldystę bei neįveikiamą Dievo ir jo Mesijo Karaliaus galią.

„Bučiuokite Sūnų“

20, 21. Ką reiškia ‘bučiuoti Sūnų’?

²⁰ Antrosios psalmės pabaigoje tautų karaliai meilingai raginami nustoti priešintis: „Bučiuokite Sūnų, kad Jis [Jehova Dievas] nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus.“ (Psalmyno 2:12a, Brb) Visavaldžio Jehovos įsakui būtina paklusti. Dievui pasodinus Sūnų į sostą, žemės valdovai turi liautis ‘regzti tuščias užmačias’. Jie turi tuoj pripažinti Karalių ir visiškai jam paklusti.

²¹ Kodėl reikia ‘bučiuoti Sūnų’? Senovės Izraelyje atvykusius svečius bučiuodavo, taip reikšdami draugiškumą bei svetingumą. Bučinys galėjo rodyti ir atsidavimą ar ištikimybę. (1 Samuelio 10:1) Antrojoje psalmėje Dievas liepia tautoms bučiuoti, arba priimti, jo Sūnų kaip pateptąjį Karalių.

22. Kokio perspėjimo turi klausyti tautų valdovai?

 ²² Atsisakantieji pripažinti Dievo išrinktąjį Karalių įžeidžia Jehovą. Jie atmeta Dievo Jehovos visavaldystę, jo valdžią bei sugebėjimą išrinkti žmonijai patį geriausią Karalių. Tautų valdovai pamatys, kaip jiems rezgant savo užmačias netikėtai prasiverš Dievo įniršis. ‘Jo rūstybė staiga užsidegs’ ir neužges. Tautų valdovai turi būti dėkingi už šį perspėjimą ir tinkamai reaguoti. Taip išsigelbėtų.

23. Ką daryti vis dar atviras kelias kiekvienam?

²³ Ši jaudinanti psalmė baigiasi žodžiais: „Laimingi, kurie prie jo [Jehovos] glaudžias!“ (Psalmyno 2:12b) Žmonėms, netgi valdovams, palaikantiems tautų užmojus, vis dar atviras kelias ieškoti saugumo. Jie gali bėgti prie Jehovos, teikiančio prieglobstį per Karalystės valdžią. Bet reikia apsispręsti anksčiau, nei Mesijo Karalystė sunaikins priešiškas tautas.

24. Kaip galime jaustis laimingesni netgi dabartiniame neramiame pasaulyje?

²⁴ Jei uoliai tyrinėjame Bibliją ir taikome jos patarimus, galime jaustis laimingesni netgi dabartiniame neramiame pasaulyje. Rašto principai padeda išlaikyti taiką šeimoje bei atsikratyti daugelio rūpesčių ir baimės. Vadovaudamiesi Biblijos nurodymais, neabejojame, jog įtinkame Kūrėjui. Niekas kitas, tik visatos Valdovas gali užtikrinti „esamąjį ir būsimąjį gyvenimą“, kai sunaikins tuos, kas priešinasi teisingumui ir atmeta Karalystės valdžią. (1 Timotiejui 4:8)

25. Kadangi „Jehovos įsakas“ bus įvykdytas, ko galime tikėtis jau dabar?

²⁵ „Jehovos įsakas“ bus įvykdytas. Kūrėjas žino, kas geriausia žmonijai. Jis įgyvendins savo tikslą: suteiks klusniesiems taiką, laimę ir amžiną saugumą valdant jo brangaus Sūnaus Karalystei. Apie mūsų laikus pranašas Danielius rašė: „Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ... Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44) Taigi pats laikas ‘bučiuoti Sūnų’ ir tarnauti Visavaldžiam Jehovai!

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kokias „tuščias užmačias rezga“ tautos?

• Kodėl Jehova tyčiojasi iš tautų?

• Koks Jehovos įsakas tautoms?

• Ką reiškia „bučiuoti Sūnų“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 16 puslapyje]

Dovydas giedojo apie pergalingą Mesiją Karalių

[Iliustracija 17 puslapyje]

Izraelio valdovai ir žmonės susimokė prieš Jėzų Kristų

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kristus pasodintas į sostą dangiškajame Siono kalne