„Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“

Jehova — mano gelbėtojas

JEHOVOS tauta turi apsispręsti: ar paklus nedoro Egipto valdovo reikalavimams, ar klausys Dievo Jehovos — paliks kraštą, kuriame vergavo, ir eis užimti Pažadėtosios žemės?

Kadangi išdidusis faraonas vergus išleisti atsisako, Dievas parodo savo galią: užtraukia Egiptui dešimt bausmių. Egiptiečių dievybės bejėgės nukreipti nelaimę.

Paprašytas išleisti Jehovos tautą faraonas tik nusišaipė: „Kas gi tas Viešpats [„Jehova“, NW], kad aš turėčiau jam paklusti ir leisti Izraeliui eiti? Nei aš pažįstu tą Viešpatį, nei leisiu Izraeliui eiti!“ (Išėjimo 5:2). Dėl to Egiptui teko patirti negandas: 1) vanduo pavirto krauju, 2) apniko varlės, 3) uodai, 4) musės, 5) išgaišo gyvuliai, 6) votys ištiko žmones ir gyvulius, 7) užėjo baisi kruša, 8) skėriai, 9) tamsa, 10) žuvo egiptiečių pirmagimiai, tarp jų paties faraono sūnus. Tada valdovas nusprendė hebrajus išleisti. Net paragino juos nedelsti! (Išėjimo 12:31, 32)

Apie trys milijonai žmonių — izraelitų šeimos su vaikais bei daugybė kitų — skubiai iškeliavo (Išėjimo 12:37, 38). Tačiau netrukus faraonas su didžiule armija ėmė vytis. Atrodė, izraelitai užspęsti tarp Raudonosios jūros, atšiaurios dykumos ir priešo pajėgų. Bet Mozė pasakė tautai: „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir pamatysite išgelbėjimą, kurį Viešpats jums šiandien suteiks“ (Išėjimo 14:8-14).

Taip ir įvyko. Jehova stebuklingai perskyrė Raudonosios jūros vandenis ir izraelitai perėjo į kitą pusę. Egiptiečiams juos besivejant, vandenys susiliejo. „Faraono kovos vežimus ir kariuomenę [Jehova] nubloškė į jūrą“ (Išėjimo 14:26-28; 15:4). Už atsisakymą pagarbinti Jehovą išdidusis faraonas buvo nubaustas.

Prie Raudonosios jūros Jehova pasirodė esąs „karžygys“ (Išėjimo 15:3, Brb). „Pamatęs galingą ranką, kurią Viešpats pakėlė prieš Egiptą, Izraelis pabūgo Viešpaties ir patikėjo Viešpačiu“, — sakoma Dievo įkvėptame Žodyje (Išėjimo 14:31; Psalmyno 136:10-15). Tauta nuoširdžiai dėkojo Dievui: Izraelio vyrai kartu su Moze giedojo pergalės giesmę, moterys su Mirjama šoko ratelius. *

Jehova gelbsti ir šiandien

Anas stebuklingas Izraelio tautos išgelbėjimas stiprina dabartinių Jehovos tarnų tikėjimą. Jie suvokia, kad Jehova turi neribotą galią ir pajėgus palaikyti savo tautą. Pergalės giesmėje Mozė ir jo tautiečiai džiūgavo: „Tavo dešinė, Viešpatie, nuostabi savo jėga, tavo dešinė ranka, Viešpatie, triuškina priešus!“ (Išėjimo 15:6).

Maža to, Visagalis trokšta apsaugoti savo garbintojus. Izraelitai giedojo: „Viešpats mano jėga ir giesmė — jis mane išgelbėjo! Aš jį garbinsiu, jis — mano Dievas!“  Ir dar: niekas negali pasipriešinti Dievo Jehovos valiai. Išgelbėtieji liaupsino Jehovą žodžiais: „Kas tarp dievų tau lygus, Viešpatie? Kas, kaip tu, nuostabus šventumu? Baisus darbų šlove, darantis stebuklus“ (Išėjimo 15:2, 11).

Dabartiniai valdovai, kaip ir senovės Egipto faraonas, persekioja Jehovos tarnus. Tie išdidūs vadai galbūt ‘įžeidinėja Aukščiausiąjį ir neduoda ramybės jo šventiesiems’ (Danieliaus 7:25; 11:36). Tačiau Jehova patikina: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės; liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme, tu nugalėsi. Toks yra Viešpaties tarnų paveldas“ (Izaijo 54:17).

Dievo priešininkai, kaip ir faraonas bei jo armija, pralaimės. Galingi Jehovos darbai, tokie kaip išlaisvinimas iš Egipto, rodo, jog verta laikytis Jėzaus apaštalų principo: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

AR ŽINOJAI?

• Jehova nuseklino Raudonąją jūrą leisdamas stipriam vėjui pūsti per visą naktį, todėl izraelitai perėjo sausu jos dugnu (Išėjimo 14:21, 22).

• Reikėjo maždaug 1,5 kilometro pločio kelio, kad milijonai izraelitų kirstų Raudonąją jūrą per tokį trumpą laiką.

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Egipto dievai nepajėgė sulaikyti dešimties Jehovos bausmių

[Šaltinio nuoroda]

Visos trys statulėlės: Photograph taken by courtesy of the British Museum