Priešinkitės Velniui, ir jis bėgs!

„Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (JOKŪBO 4:7).

1, 2. a) Apie kokį Velnio bruožą primena žodžiai iš Izaijo 14 skyriaus? b) Kokius klausimus aptarsime?

VELNIAS — tikras akiplėša. Tai akivaizdu iš Dievo tarno Izaijo žodžių. Iki Babilonijos pasaulinio įsiviešpatavimo dar buvo daugiau nei du šimtmečiai, kai apie jos karalių pranašas Jehovos tautos vardu pasakė: „Manei savo širdyje: ‘Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių [Dovydo linijos karalių] iškelsiu savo sostą. [...] Prilygsiu Aukščiausiajam!’“ (Izaijo 14:3, 4, 12-15; Skaičių 24:17). Išdidumu Babilono karalius buvo panašus į Šėtoną, „šio amžiaus dievą“ (2 Korintiečiams 4:4, Brb). Tačiau kaip puikybė pražudė Babilonijos valdovų dinastiją, taip pražudys ir Šėtoną.

² Bet kol Velnias tebėra, kyla nemažai klausimų. Ar reikia Šėtono bijoti? Kodėl jis kursto krikščionių persekiojimą? Kaip mums neprisileisti Velnio?

Ar reikia Velnio bijoti?

3, 4. Kodėl pateptieji krikščionys ir jų draugai Velnio nebijo?

³ Dvasia pateptuosius krikščionis itin stiprina šie Jėzaus Kristaus žodžiai: „Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!“ (Apreiškimo 2:10). Pateptieji ir žemišką viltį puoselėjantys jų draugai Velnio nebijo. Ir visai ne todėl, kad turi įgimtą drąsą, — jie pagarbiai bijo Dievo, be to, ‘jo sparnų pavėsyje randa užuovėją’ (Psalmyno 34:10 [34:9, Brb]; 36:8 [36:7, Brb]).

⁴ Bebaimiai pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai liko ištikimi Dievui iki mirties, net jei ir turėjo kentėti. Jie nepasidavė Šėtono baimei žinodami, kad Jehova niekada neapleis savo ištikimųjų. Taip yra ir šiandien: net dideliems persekiojimams užgriuvus, pateptieji krikščionys ir jų pasiaukoję draugai kupini ryžto nesulaužyti savo ištikimybės Dievui. Tačiau apaštalas Paulius paminėjo, kad Velnias gali užtraukti mirtį. Argi tai nebaugina?

5. Ką sužinome iš Hebrajams 2:14, 15?

 ⁵ Paulius pasakė, kad Jėzus ‘prisiėmė kraują ir kūną’, kad „mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią [„turi mirties galių“, NW], tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją“ (Hebrajams 2:14, 15). ‘Turintis mirties galių’ Šėtonas užvaldė Judą Iskarijotą, paskui pasinaudojo žydų vadovais, taip pat romėnais ir nužudė Jėzų (Luko 22:3; Jono 13:26, 27). Bet paaukodamas gyvybę, Jėzus išvadavo nuodėmingą žmoniją iš Šėtono valdžios ir atvėrė mums kelią į amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16).

6, 7. Kodėl Šėtonas negali užtraukti mirtį kam tik panorėjęs?

⁶ Ar Šėtonas gali užtraukti mirtį kam tik panorėjęs? Kai tik jis tapo nedorėliu, savo melagystėmis bei įtaka ėmė sėti mirtį. Taip atsitiko dėl to, kad Adomas nusidėjo ir iš jo mirtį paveldėjo visi žmonės (Romiečiams 5:12). Be to, Velnio žemiškieji sėbrai persekioja Jehovos garbintojus ir kai kuriuos, kaip kadaise Jėzų Kristų, nužudo.

⁷ Tačiau nemanykime, kad Velnias gali numarinti ką tik nori. Dievas apsaugo tuos, kurie Jam priklauso, ir niekas nepražudys visų tikrųjų jo garbintojų žemėje (Romiečiams 14:8). Žinia, Jehovai leidžiant visi jo tarnai patiria persekiojimų, kai kas dėl Velnio antpuolių praranda gyvybę. Bet Dievo „atminimo knygoje“ įrašytiems žmonėms Šventajame Rašte pažadėtas prikėlimas, ir Velnias niekaip negali sukliudyti šį nuostabų pažadą įgyvendinti! (Malachijo 3:16; Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15)

Kodėl Šėtonas mus persekioja?

8. Kodėl Šėtonas persekioja Dievo tarnus?

⁸ Viena svarbi priežastis, dėl kurios Velnias mus persekioja, ta, kad ištikimai tarnaujame Dievui. Šėtonas siekia palaužti mūsų tikėjimą. Jis trokšta, kad mūsų brangus ryšys su dangiškuoju Tėvu nutrūktų. Tai nė kiek nestebina. Dar Edene Jehova išpranašavo, kad kils priešiškumas tarp jo „moters“ ir „gyvatės“, taip pat tarp jos „sėklos“ ir gyvatės „sėklos“ (Pradžios 3:14, 15, Brb). Pasak Biblijos, „senoji gyvatė“ — tai Velnias; dabar jis mažai beturi laiko ir yra kupinas baisaus įniršio (Apreiškimo 12:9, 12).  Kadangi nesantaika tarp ‘sėklų’ tęsiasi, ištikimiems Jehovos tarnams gali tekti kęsti persekiojimus (2 Timotiejui 3:12). O ar žinome pagrindinę tokio persekiojimo dingstį?

9, 10. Ką užginčijo Velnias ir kuo čia reikšmingas žmonių elgesys?

⁹ Velnias užginčijo Dievo teisę visa valdyti. Sykiu iškėlė abejonę dėl žmonių ištikimybės savo Kūrėjui. Kadaise Šėtonas užsipuolė teisų vyrą Jobą. Kodėl? Norėdamas palaužti jo ištikimybę Jehovai. Tuo metu Jobo žmona ir trys tariami guodėjai buvo tarsi Velnio įrankiai. Iš Jobo knygos sužinome apie Dievui mestą Velnio tvirtinimą, esą joks žmogus neišliks ištikimas, jei tik Šėtonui bus leista jį išmėginti. Tačiau Jobas buvo nepajudinamas ir taip įrodė, jog Velnias yra melagis (Jobo 1:8—2:9; 16:2; 27:5; 31:6). Ir šiandien Velnias persekiojimais stengiasi palaužti Jehovos liudytojų ištikimybę, kad galėtų girtis savo kaltinimų pagrįstumu.

¹⁰ Žinodami, kodėl Velnias žūtbūt to trokšta, būsime drąsūs, tvirti (Pakartoto Įstatymo 31:6). Mūsų Dievas yra visatos Valdovas ir padeda sergėti ištikimybę. Todėl visada stenkimės džiuginti Jehovos širdį: būkime jam atsidavę, kad jis turėtų ką atsakyti didžiajam pasityčiotojui Velniui (Patarlių 27:11).

„Gelbėk mus nuo piktojo“

11. Ką reiškia prašymas „nevesk mūsų į pagundą“?

¹¹ Išsergėti savo ištikimybę Dievui ne taip paprasta, todėl turime karštai melsti pagalbos. Ypač įsidėmėtina ir pamokanti Jėzaus malda. Joje, be kita ko, yra tokie žodžiai: „Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo“ (Mato 6:13, Jr, išnaša). Jehova negundo mūsų nusidėti (Jokūbo 1:13). Tačiau kartais Šventajame Rašte sakoma, kad Dievas padarė viena ar kita, nors iš tikrųjų tik leido tam atsitikti (Rūtos 1:20, 21). Tad melsdami, ko ir Jėzus, prašome Jehovą padėti nepasiduoti pagundai. Dievas, be abejo, išklausys tokį prašymą, nes Biblija patikina: „Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13).

12. Kodėl meldžiame „gelbėk mus nuo piktojo“?

¹² Savo pavyzdinėje maldoje kalbėdamas apie pagundą Jėzus ne veltui prašė: „Gelbėk mus nuo piktojo.“ Daugelyje Biblijos vertimų ši eilutė perteikta taip: „Gelbėk mus nuo pikto.“ Tačiau žodžiai „gelbėk [...] nuo“ Šventajame Rašte daugiausia vartojami kalbant apie žmones; be to, Evangelijoje pagal Matą Velnias aiškiai pavadintas gundytoju, tai yra asmeniu (Mato 4:3, 11). Todėl svarbu prašyti gelbėti nuo piktojo, Šėtono. Jis stengiasi mus pastūmėti į nuodėmę (1 Tesalonikiečiams 3:5). Žodžiais „gelbėk mus nuo piktojo“ meldžiame, kad dangiškasis Tėvas savo vadovavimu ir pagalba neleistų būti Velnio apgautiems.

 Nebūkime apgauti Velnio

13, 14. Kodėl korintiečiai turėjo pakeisti savo požiūrį į bendruomenės narį, kuris anksčiau paleistuvavo?

¹³ Skatindamas Korinto krikščionis atleisti atgailautojui Paulius rašė: „Kam jūs dovanojate, tam dovanoju ir aš, nes, jei kam dovanojau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje, kad nebūtume šėtono apgauti. Mes juk žinome jo kėslus“ (2 Korintiečiams 2:10, 11). Velnias gali mus apgauti įvairiai, tad kodėl apaštalas būtent taip pasakė?

¹⁴ Paulius papeikė Korinto krikščionių bendruomenę už paleistuvio toleravimą. Šėtonui tikriausiai patiko tenykščių požiūris — jie pro pirštus žiūrėjo į „tokį ištvirkimą, kokio nepasitaiko nė pas pagonis“. Galiausiai nusidėjėlis buvo atskirtas nuo bendruomenės (1 Korintiečiams 5:1-5, 11-13). Paskui jis atgailavo. Jei korintiečiai būtų neatleidę ir nepriėmę ano vyro atgal, Velnias būtų vėl ėmęs viršų. Kaip? Korintiečiai būtų pasirodę esą negailestingi, žiaurūs kaip pats Šėtonas. Jeigu atgailautojas, apimtas „pernelyg didelio nusiminimo“, būtų visai nuleidęs rankas, ypač vyresnieji būtų buvę iš dalies atsakingi už tai gailestingajam Dievui Jehovai (2 Korintiečiams 2:7; Jokūbo 2:13; 3:1). Aišku, kad nė vienas krikščionis nenori panėšėti į Šėtoną — būti negailestingas, žiaurus.

Dievo ginkluotė apsaugo

15. Kokioje kovoje grumiamės ir kaip galime laimėti?

¹⁵ Norėdami gelbėtis nuo Velnio, turime kovoti su piktosiomis dvasiomis. Kad laimėtume, privalome naudotis „visais Dievo ginklais“ (Efeziečiams 6:11-18). Tarp jų — „teisumo šarvais“ (Efeziečiams 6:14). Senovėje Izraelio karalius Saulius nepakluso Dievui ir prarado jo šventosios dvasios paramą (1 Samuelio 15:22, 23). Vadinasi, jeigu elgiamės teisingai ir naudojamės visa dvasine ginkluote, būsime lydimi Jehovos šventosios dvasios ir apsaugoti nuo Šėtono bei nupuolusių angelų, tai yra demonų (Patarlių 18:10).

16. Kaip dar apsisaugosime nuo piktųjų dvasių?

¹⁶ Kad piktosios dvasios niekada mūsų neįveiktų, be visa kita, diena iš dienos skaitykime ir studijuokime Dievo Žodį, taip pat stenkimės kuo daugiau pasisemti iš „ištikimo [...] prievaizdo“ rengiamų leidinių (Luko 12:42). Tuomet mums nestigs sveikų dvasinių minčių, apie kurias savo patarime kalba Paulius: „Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8).

17. Kas padės veiksmingai skelbti gerąją naujieną?

¹⁷ Jehovos padedami, esame „apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją“ (Efeziečiams 6:15). Reguliariai lankydami krikščionių sueigas,  išmokstame skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Koks džiaugsmas padėti kitiems sužinoti Dievo tiesą ir pajusti, kas yra dvasinė laisvė! (Jono 8:32) „Dvasios kalavijas, tai yra Dievo žodis“, nepamainomas norint apsisaugoti nuo klaidingų mokymų ir „griauti tvirtoves“ (Efeziečiams 6:17; 2 Korintiečiams 10:4, 5). Sumaniai naudodamiesi rašytiniu Dievo Žodžiu, Biblija, galime mokyti žmones tiesos ir nepasiduoti Velnio klastoms.

18. Kaip galime „išsilaikyti prieš velnio klastas“?

¹⁸ Ragindamas imtis dvasinių ginklų Paulius pasakė: „Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:10, 11). Graikiškas žodis, čia verčiamas „išsilaikyti“, vartojamas kalbant apie kareivio ryžtą neapleisti savo pozicijų. Tvirtai laikomės dvasinėje kovoje, nors Šėtonas visokiomis klastomis stengiasi suardyti mūsų vienybę, iškreipti mūsų mokymus, palaužti ištikimybę Dievui. Bet Velniui to padaryti dar nepavyko ir nepavyks! *

Priešinkitės Velniui ir jis bėgs šalin

19. Nurodyk vieną galimybę, kaip priešintis Velniui.

¹⁹ Mes galime sėkmingai grumtis dvasinėje kovoje su Velniu ir jo valdomomis piktosiomis dvasiomis. Nereikia drebėti prieš Šėtoną, nes Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7). Viena, kaip galime priešintis Šėtonui ir jo parankiniams, piktosioms dvasioms, — šalintis okultizmo, magijos ir asmenų, įsitraukusių į tokius dalykus. Šventajame Rašte aiškiai nurodyta, kad Jehovos tarnai negali tikėti ženklais, domėtis astrologija, būrimais, spiritizmu. Jeigu esame užimti krikščioniška veikla, tvirti tikėjimu, nebijosime, kad kas nors gali mus užkerėti (Skaičių 23:23; Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Izaijo 47:12-15; Apaštalų darbų 19:18-20).

20. Kaip dar galime pasipriešinti Velniui?

²⁰ Velniui priešinamės taip pat ir laikydamiesi Biblijos normų, pripažindami jos tiesas, ryžtingai palaikydami Jehovos pusę. Pasauliui būdingi jo dievo Šėtono bruožai (2 Korintiečiams 4:4, Brb). O mes jų kratomės — iš tolo vengiame išdidumo, egoizmo, paleistuvystės, smurto, materializmo. Žinome, kad Velnias atsitraukė, kai Jėzus, gundomas dykumoje, jam pasipriešino remdamasis žodžiais iš Biblijos (Mato 4:4, 7, 10, 11). Šėtonas ir ‘nuo mūsų bėgs’ dvasinėse grumtynėse, jeigu visiškai paklusime Jehovai ir maldinga širdimi juo pasikliausime (Efeziečiams 6:18). Jehovai Dievui ir jo mylimam Sūnui remiant, niekas — net Velnias — negali padaryti mums neatitaisomos žalos! (Psalmyno 91:9-11)

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Ar turėtume bijoti Velnio?

• Kodėl Šėtonas persekioja krikščionis?

• Kodėl meldžiame gelbėti „nuo piktojo“?

• Kaip sėkmingai kovoti dvasinėse grumtynėse?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Bebaimiai pirmieji Kristaus sekėjai liko Dievui ištikimi iki mirties

[Iliustracija 27 puslapyje]

Velnias negali sutrukdyti Jehovai prikelti tuos, kurie yra Jo atmintyje

[Iliustracija 28 puslapyje]

Ar meldi Jehovos gelbėti „nuo piktojo“?

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ar naudojiesi „visais Dievo ginklais“?