Esteros knygos apžvalga
Jehovos Žodis gyvas
Esteros knygos apžvalga
RENGIAMOS masinės žydų žudynės. Planas gerai apgalvotas ir tiesiog negali sužlugti. Imperijoje, kurios valdos tęsiasi nuo Indijos iki Etiopijos, nustatytą dieną visi žydai bus išnaikinti. To tikisi šio nedoro sumanymo iniciatorius. Bet jis pamiršta vieną svarbų dalyką. Dangaus Dievas savo išrinktąją tautą gali išgelbėti, kad ir kokia beviltiška būtų padėtis. Apie tokį išgelbėjimą rašoma Esteros knygoje.
Surašyta senyvo amžiaus žydo Mordechajo, Esteros knyga pasakoja, kas įvyko per maždaug 18 metų laikotarpį valdant persų karaliui Ahasverui, arba Kserksui I. Ši jaudinanti istorija liudija, kaip Jehova suardo piktus priešų planus ir išgelbsti savo garbintojus, net jeigu jie išsibarstę po visą didžiulę imperiją. Pasakojimas labai stiprina tikėjimą dabartinių Jehovos tarnų, šlovinančių jį 235 šalyse. Iš pavyzdžių, aprašytų Esteros knygoje, aiškiai matome, kuo turime sekti ir ko vengti. Išties „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hebrajams 4:12).
KARALIENĖ TURI UŽTARTI
Trečiais valdymo metais (493 m. p. m. e.) karalius Ahasveras iškelia didelę puotą. Karalienė Vaštė, garsėjanti savo grožiu, užsitraukia vyro nemalonę ir netenka titulo. Į jos vietą iš dailių krašto mergelių išrenkama žydaitė Hadasa. Pusbrolio Mordechajo patarta, ji nuslepia savo žydišką kilmę ir pasivadina persišku vardu, Estera.
Tuo metu vienas išdidus vyras, Hamanas, pakeliamas į aukščiausius šalies pareigūnus. Kai Mordechajas atsisako prieš jį ‘klauptis ir pulti kniūbsčias’, šis labai įniršta ir sumano išnaikinti žydus visoje Persijos imperijoje (Esteros 3:2). Hamanas įtikina Ahasverą pritarti jo sumanymui ir karalius paskelbia įsaką, leidžiantį surengti žydų skerdynes. Tai sužinojęs Mordechajas ‘apsivelka ašutine ir apsibarsto galvą pelenais’ (Esteros 4:1). Dabar turi įsikišti Estera. Karalių su Hamanu ji pakviečia į uždarą pokylį. Jie mielai atsilanko. Tada Estera paprašo juos ateiti į vaišes ir kitą dieną. Hamanas džiūgauja, bet matydamas, kaip Mordechajas jam nenusilenkia, smarkiai įtūžta. Todėl sumano dar iki rytdienos puotos Mordechają nužudyti.
Atsakymai į klausimus:
1:3-5. Ar puota tęsėsi 180 dienų? Ne. Iš teksto suprantame, kad 180 dienų karalius rodė didžiūnams savo tviskančios karalystės turtus ir didybę. Kodėl tiek ilgai? Galbūt norėjo nustebinti ir įtikinti juos, kad sugebės įgyvendinti savo planus. Paskui, remiantis 3 ir 5 eilutėmis, karalius surengė savaitę trukusią puotą.
1:8 (Brb). Kaip suprasti žodžius: „Visi gėrė, kiek norėjo, nė vieno gerti nevertė“? Atrodo, Persijoje buvo paprotys per tokius sambūrius raginti vieniems kitus išgerti atitinkamą kiekį svaigalų. Šiuo atveju karalius Ahasveras padarė išimtį. „Jie galėjo gerti, kiek kam patiko“, — sakoma viename žinyne.
1:10-12. Kodėl karalienė Vaštė atsisakė ateiti pas karalių? Kai kurių biblistų teigimu, karalienė tai padarė nenorėdama žemintis prieš įkaušusius svečius. Kita vertus, ši žavi moteris galbūt iš tiesų buvo neklusni. Nors Biblija jos motyvų neatskleidžia, karaliaus išminčiai manė, jog atsisakymas paklusti vyrui yra rimtas nusižengimas ir kad blogu Vaštės pavyzdžiu gali pasekti visos Persijos provincijų moterys.
2:14-17. Ar Estera turėjo neteisėtų seksualinių santykių su karaliumi? Ne. Biblijoje sakoma, jog moterys, įėjusios pas karalių, rytmetį grįždavo į kitus namus, buvusius eunucho, karaliaus „sugulovių saugotojo“, žinioje. Praleidusios naktį su valdovu, jos tapdavo jo sugulovėmis. Bet Estera po apsilankymo pas karalių nebuvo paimta į sugulovių namus. „Karalius pamilo Esterą labiau už visas kitas moteris; ji įgijo jo malonę ir palankumą labiau, negu visos kitos mergelės“ (Esteros 2:17). Kuo Estera laimėjo Ahasvero „malonę ir palankumą“? Tuo pačiu, kuo ir kitų. Ji patiko moterų saugotojui Hegajui ir „įgijo jo malonę“ (Esteros 2:8, 9). Hegajas labai ją vertino, nes pastebėjo jos grožį ir gerą išauklėjimą. „Estera įsigijo palankumą visų, kurie ją matė“ (Esteros 2:15, Jr). Dėl to ir karaliui krito į širdį ir pelnė jo meilę.
3:2; 5:9. Kodėl Mordechajas atsisakė pulti kniūbsčias prieš Hamaną? Pripažindami aukštesnę žymių asmenų padėtį ir puldami prieš juos ant kelių izraelitai nepažeisdavo Dievo įstatymo. Tačiau Hamanas buvo iš Agago, greičiausiai amalekietis, o Jehova amalekiečius liepė išnaikinti (Pakartoto Įstatymo 25:19). Klauptis prieš Hamaną reiškė sulaužyti ištikimybę Jehovai. Todėl Mordechajas nepakluso, tuo parodydamas esąs žydas (Esteros 3:3, 4).
Ko pasimokome:
2:10, 20; 4:12-16. Estera klausė brandaus Jehovos garbintojo nurodymų bei patarimų. ‘Paklusdami savo vadovams ir būdami jiems atsidavę’ elgiamės išmintingai (Hebrajams 13:17).
2:11; 4:5. Turime ‘žiūrėti kiekvienas ne savo naudos, bet kitų’ (Filipiečiams 2:4).
2:15. Estera buvo kukli, susivaldanti: neprašė daugiau papuošalų ar gražesnių drabužių, tenkinosi tuo, kas Hegajo paskirta. Karaliaus palankumą ji laimėjo savo „širdies slaptuma — nesugadinta, švelnia ir taikinga dvasia“ (1 Petro 3:4).
2:21-23. Estera ir Mordechajas parodė esą ‘klusnūs aukštesnėms valdžioms’ (Romiečiams 13:1, Brb). Tai geras pavyzdys mums.
3:4. Kaip ir Esterai, kartais mums išmintinga neatskleisti, kas tokie esame. Tačiau kai reikia atvirai pareikšti savo nuostatą svarbiais klausimais, tokiais kaip Jehovos visavaldystė ir mūsų ištikimybė Dievui, neturime slėpti esą Jehovos liudytojai.
4:3. Patirdami išbandymus turime melsti Jehovą jėgų ir išminties.
4:6-8. Mordechajas ieškojo būdų, kaip teisiškai apsisaugoti nuo grėsmės, iškilusios dėl Hamano rengiamo sąmokslo (Filipiečiams 1:7, NW).
4:14. Mordechajas visiškai pasitikėjo Jehova.
4:16. Visiškai pasikliaudama Jehova Estera buvo tvirta ir drąsi net mirties akivaizdoje. Mums būtina išmokti pasitikėti Jehova, ne savimi.
5:6-8. Kad laimėtų Ahasvero malonę, Estera pakvietė jį į antrą pokylį. Ji elgėsi įžvalgiai. Taip dera elgtis ir mums (Patarlių 14:15).
PASIKEITIMAI VIENAS PO KITO
Įvykiams rutuliojantis viskas apsiverčia. Hamanas pakariamas ant tų pačių kartuvių, kurias pastatė Mordechajui, o šis paskiriamas aukščiausiu šalies pareigūnu. Na, o suplanuotos žydų žudynės? Čia irgi stulbinamas pokytis!
Ištikimoji Estera vėl prašo užtarti. Rizikuodama gyvybe ji eina pas karalių ir meldžia kaip nors sužlugdyti Hamano sąmokslą. Ahasveras žino, ką daryti. Atėjus paskirtai dienai išžudomi ne žydai, o trokštantieji jiems pakenkti. Mordechajo sprendimu, tam didžiam išgelbėjimui atminti nutariama kasmet švęsti Purimų šventę. Būdamas antras po karaliaus, Mordechajas ‘siekia gerovės ir taikos savo tautai’ (Esteros 10:3, Brb).
Atsakymai į klausimus:
7:4. Kaip išnaikinant žydus galėjo būti ‘padaryta žala karaliui’? Estera taktiškai užsimena, kad jos tautiečius būtų buvę galima parduoti į vergiją, o juos išnaikinus karaliui bus padaryta žala. Hamano pasiūlyti 10000 sidabro talentų — daug mažesnė suma už tą, kuri papildytų iždą, jeigu jis būtų sumanęs žydus parduoti. Be to, išžudžius žydų tautą, žūtų ir karalienė.
7:8 (Brb). Kodėl rūmų tarnautojai uždengė Hamanui veidą? Tai, matyt, reiškė gėdą ar mirties nuosprendį. Remiantis vienu žinynu, „senovės tautos turėjo paprotį uždengti pasmerktųjų mirti veidus“.
8:17. Kokia prasme „daug krašto gyventojų dėjosi esą žydai“? Suvokdami, kad atšauktas karaliaus įsakas yra Dievo palankumo ženklas žydams, nemažai persų, matyt, tapo žydų prozelitais. Panašiai yra ir šiandieną, kai išsipildo Zacharijo pranašystė: „Dešimt vyrų iš visų kalbų genčių stvers judėją ir, laikydami už jo drabužio skverno, sakys: ‘Leiskite eiti su jumis, nes mes girdėjome, kad Dievas su jumis’“ (Zacharijo 8:23).
9:10, 15, 16. Nors prisiplėšti grobio buvo leidžiama, kodėl žydai to nedarė? Jie troško apsiginti, o ne praturtėti.
Ko pasimokome:
6:6-10. „Puikybė apima prieš žūtį, įžūlumas — prieš nesėkmę“ (Patarlių 16:18).
7:3, 4. Ar pasisakome esą Jehovos liudytojai, net jei dėl to gresia persekiojimas?
8:3-6. Gindamiesi nuo priešų galime ir turime kreiptis pagalbos į valdžias bei teisines institucijas.
8:5. Estera elgėsi supratingai. Ji nepriekaištavo karaliui, kad pasirašė įsaką išnaikinti jos tautą. Kalbėdami su aukštais pareigūnais mes irgi turime būti taktiški.
9:22. Nedera pamiršti vargingai gyvenančių bendratikių (Galatams 2:10).
Jehova suteiks „pagalbą ir išgelbėjimą“
Mordechajas daro užuominą, kad karališkąjį sostą Estera pasiekė Dievo valia. Iškilus grėsmei žydai pasninkauja ir meldžia pagalbos. Karalienė nekviesta eina pas karalių ir kaskart randa malonę jo akyse. Lemtingąją naktį karalius negali užmigti. Taigi Esteros knyga aiškiai liudija, kaip Jehova pakreipė įvykius savo tautos labui.
Jaudinantis pasakojimas, užrašytas Esteros knygoje, ypač padrąsina mus, gyvenančius „pabaigos metu“ (Danieliaus 12:4). „Dienų baigmėje“, tai yra pabaigos meto paskutinėmis dienomis, Gogas iš Magogo — Šėtonas, Velnias, — visomis jėgomis puls Jehovos tautą. Jis sieks aliai vieno išnaikinti tikruosius Dievo garbintojus. Bet, kaip ir Esteros dienomis, Jehova savo tarnams suteiks „pagalbą ir išgelbėjimą“ (Ezechielio 38:16-23; Esteros 4:14).
[Iliustracija 10 puslapyje]
Estera ir Mordechajas stovi prieš Ahasverą