Vienintelis kelias iš mirties sugrįžti į gyvenimą

LOZORIUS su savo seserimis Morta ir Marija gyvena Betanijoje, miestelyje už kokių trijų kilometrų nuo Jeruzalės. Netikėtai Lozorių užklumpa sunki liga, o jų bičiulio Jėzaus tąkart nėra šalia. Seserys labai susirūpinusios nusiunčia Jėzui žinią ir šis po kurio laiko susiruošia į kelią. Savo mokiniams Jėzus pasako einąs Lozoriaus pažadinti iš miego. Tie ne iškart supranta, ką jis turi omenyje. Todėl Jėzus paaiškina: „Lozorius mirė“ (Jono 11:1-14).

Atėjęs prie kapo Jėzus pirmiausiai paprašo nuristi akmenį nuo angos. Tada balsu pasimeldžia ir liepia: „Lozoriau, išeik!“ Nors jau keturios dienos, kaip miręs, Lozorius prisikelia ir išeina laukan (Jono 11:38-44).

Pasakojimas apie Lozorių byloja, kad iš mirties vis dėlto yra kelias atgal, — per prisikėlimą. Bet ar tikrai stebuklas įvyko ir Lozorius atgijo? Biblijoje visa tai nušviesta kaip tikras atsitikimas. Iš Evangelijos pagal Joną perskaitykite 11 skyriaus 1—44 eilutes ir pamatysite, kaip raiškiai ir detaliai šitas įvykis nupasakotas. O jeigu jūsų tai neįtikina? Tada greičiausiai netikėsite ir kitais Biblijoje aprašytais stebuklais, net Jėzaus Kristaus prikėlimu. Biblija sako: „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias“ (1 Korintiečiams 15:17). Prikėlimas — vienas pamatinių Dievo Žodžio mokymų (Hebrajams 6:1, 2). Tačiau apskritai kas turima omenyje, kai kalbama apie prikėlimą?

Kas yra tas „prikėlimas“?

Šventojo Rašto graikiškosiose knygose „prikėlimas“ paminėtas daugiau kaip 40 kartų. Paraidžiui išvertus iš graikų kalbos, „prisikelti“ reiškia „vėl atsistoti“. Atitinkamas hebrajiškas pasakymas tiesiogiai reikštų „atgijimas iš mirusių“. Tačiau kaip žmogus begali prisikelti, jei kūnas suiro, grįžo į žemės dulkes? Iš mirusiųjų prikeliamas ne tas pats kūnas, o tas pats asmuo. Kitaip tariant, atkuriama asmenybė su visais savo būdo bruožais, ypatybėmis, patirtimi.

Jehova Dievas turi tobulą atmintį, todėl mirusiuosius puikiausiai prisimena net iki smulkmenų (Izaijo 40:26). Be to, jis yra gyvybės davėjas. Taip, Jehova gali lengvai sugrąžinti žmogų iš mirties į gyvenimą, suformavęs jam naują kūną (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Biblijoje dar sakoma, kad Jehova Dievas su ilgesiu laukia to meto, kada prikels mirusiuosius (Jobo 14:14, 15, Brb). Kūrėjas ne tiktai gali, bet ir nori grąžinti mirusiesiems gyvybę. Ar tai ne nuostabu?

Prikeliant mirusiuosius, su savo Tėvu darbuojasi Jėzus Kristus. Kada gyveno žemėje, truputį daugiau kaip po metų tarnybos Jėzus pasakė: „Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs“ (Jono 5:21). Argi Lozoriaus istorija nerodo, kad Jėzus Kristus ir gali, ir nori prikelti mirusiuosius?

O ką pasakytume apie populiarų mokymą, kad po mirties žmogus kažkokiu pavidalu  tebegyvuoja? Prikėlimas ir žmogaus sielos arba dvasios nemirtingumo doktrina visiškai nesuderinami. Juk jeigu savyje turime kažką nemirtinga, ar bereikia prikėlimo? Lozoriaus seseriai Mortai nekilo mintis, kad jos brolis po mirties yra perėjęs į kokį dvasių pasaulį. Ne, Morta tikėjo prikėlimu. Jėzus jai sakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“ (Jono 11:23, 24). Ir Lozorius, atgavęs gyvybę, nepradėjo pasakoti apie jokį pomirtinį gyvenimą. Jo sąmoninga egzistencija buvo tiesiog nutrūkusi. „Mirusieji nebežino nieko, — sakoma Biblijoje. — Jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole [bendrame žmonijos kape], į kurį esi pakeliui“ (Mokytojo 9:5, 10).

Vadinasi, Biblija moko, kad iš mirties tėra vienintelis kelias — prikėlimas. O mirę yra jau be galo daug žmonių. Kas tad prisikels ir kur?

Kas prisikels?

„Artinasi valanda, kai visi esantieji atminimo kapuose išgirs [Jėzaus] balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, NW). Pats Jėzus davė šitą pažadą — laidavo, kad mirusieji, esantys atminimo kapuose, tai yra Jehovos atmintyje, bus prikelti. Čia gali kilti klausimas: kurių mirusiųjų atminimą Dievas saugo? Kuriems yra numatęs sugrąžinti gyvybę?

Vienoje iš Biblijos knygų, Laiške hebrajams, 11 skyriuje, suminėta nemažai žmonių, tarnavusių Dievui ištikimai. Jie, aišku, bus prikelti. Taip pat prikelti bus ir tie atsidavę Dievo tarnai, kurie mirė pastaraisiais laikais. O kaip kiti? Kas laukia tų žmonių, kurie nesilaikė teisingų Dievo normų — galbūt dėl žinių stokos? Ar Dievas saugo ir jų atminimą? Taip, net ir daugeliui tokių jis ketina grąžinti gyvybę. Biblijoje pažadėta: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15).

Vis dėlto ne kiekvienas miręs žmogus prisikels. „Jeigu, gavę aiškų  tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka, ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo“, — rašoma Biblijoje (Hebrajams 10:26, 27). Kai kas padarė nuodėmių, už kurias nėra atleidimo. Tokie žmonės mirę patenka ne į hadą (bendrą žmonijos kapą), o į geheną — kitaip tariant, visiems laikams nueina į nebūtį (Mato 23:33, NW). Tačiau neturėtume spėlioti, kas konkrečiai bus prikeltas, o kas ne. Tai sprendžia Dievas. Jis žino, kas yra hade, o kas gehenoje. Verčiau patys stenkimės visados daryti, ko Dievas iš mūsų tikisi.

Kas prisikels gyventi danguje?

Jėzaus Kristaus prisikėlimas — nepaprastas. Jis buvo „kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas“ (1 Petro 3:18). Jokiam žmogui anksčiau nebuvo tekę to patirti. Anot Jėzaus, „niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus“ (Jono 3:13). Taigi Žmogaus Sūnus pirmasis prisikėlė kaip dvasinis asmuo (Apaštalų darbų 26:23). Bet ne vienintelis. Toks prisikėlimas vėliau laukė ir kitų. Šventajame Rašte pasakyta: „Kiekvienas pagal savo eilę: pirmieji vaisiai — Kristus, paskui — tie, kurie priklauso Kristui, jam čia jau esant“ (1 Korintiečiams 15:23, NW).

Kai kurie žmonės — priklausantys Kristui — yra prikeliami danguje ir jiems paskiriama ypatinga užduotis (Romiečiams 6:5). Numatyta, kad jie bus karaliai su Kristumi ir „viešpataus žemei“ (Apreiškimo 5:9, 10, NW). Be to, jie tarnaus kunigais, tai yra padės atitaisyti visą tą žalą, kurią žmonijai padarė nuodėmė, paveldėta iš pirmojo protėvio Adomo (Romiečiams 5:12). Karaliais ir kunigais su Kristumi turi tarnauti 144000 asmenų (Apreiškimo 14:1, 3). Kokiu kūnu jie prikeliami? „Dvasiniu kūnu“, — sakoma Biblijoje. Tik taip įmanoma jiems gyventi danguje (1 Korintiečiams 15:35, 38, 42-45).

Kada tie asmenys danguje prikeliami? Kristui „čia jau esant“, — pasakyta 1 Korintiečiams 15:23. Visi įvykiai aiškiai byloja, kad šitas laikas atėjo 1914 metais. Nuo tada šiai pasaulio santvarkai stojo paskutinės dienos (Mato 24:3-7). Galime daryti išvadą, jog ištikimų krikščionių prikėlimas danguje, nors žmogaus akiai ir nematomas, jau prasidėjo. Vadinasi, apaštalai ir kiti pirmieji Kristaus sekėjai jau yra danguje prikelti iš mirusių. O ką pasakytume apie mūsų laikais gyvenančius krikščionis, kuriems Dievas yra davęs patikimą viltį, kad jie danguje valdys su Kristumi? Tokie prikeliami „viena akimirka“, vos tik miršta (1 Korintiečiams 15:52). Visi jie, 144000, prikeliami anksčiau, negu žemėje gyvybę atgaus begalė mirusiųjų, todėl sakoma, kad jų yra „pirmasis prisikėlimas“ (Apreiškimo 20:6).

Kas prisikels gyventi žemėje?

Šventasis Raštas moko, kad dauguma mirusių žmonių prisikels žemėje (Psalmyno 37:29; Mato 6:10). Apaštalui Jonui buvo parodytas nuostabus regėjimas: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus. Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis — ugnies ežeras“ (Apreiškimo 20:11-14). Esančiųjų hade, arba šeole, bendrame žmonijos kape, atminimą saugo Dievas. Visi aliai vieno jie bus išvaduoti iš mirties (Psalmyno 16:10; Apaštalų darbų 2:31). Ir kiekvienas bus teisiamas pagal tai, kokius darbus darys prisikėlęs. O mirtis ir hadas bus įmesti  į „ugnies ežerą“. Kitaip sakant, žmonės niekada daugiau nemirs dėl Adomo nuodėmės.

Tik pagalvokite, ką reiškia prikėlimo pažadas tiems, kurie yra patyrę artimo žmogaus netektį! Antai kaip turėjo džiaugtis našlė iš Naino, kada Jėzus prikėlė vienturtį jos sūnų! (Luko 7:11-17) Ir vienos dvylikametės mergaitės tėvai, anot Biblijos pasakojimo, „tuojau apstulbo iš nustebimo“ (Jr), kada Jėzus jų dukrą prikėlė (Morkaus 5:21-24, 35-42; Luko 8:40-42, 49-56). Tikrai, kiek bus džiaugsmo, kai mirę artimieji vėl sugrįš į mūsų tarpą!

Tokia yra tiesa apie mirusiųjų prikėlimą. O kaip visa, kas čia išdėstyta, turėtų paveikti mus? „Dauguma mirties bijo ir stengiasi apie ją negalvoti“, — pripažįstama veikale The World Book Encyclopedia. Kodėl? Todėl, kad mirtis jiems mįslė, bauginanti nežinia. Jeigu suvokiame, kaip iš tikrųjų yra su mirusiaisiais, ir tikime, kad bus prikėlimas, tada ir mirtį, „paskutinį priešą“, galime pasitikti kur kas drąsiau (1 Korintiečiams 15:26). Be to, lengviau pakeliame artimo draugo arba šeimos nario netektį.

Kada žemėje prasidės mirusiųjų prikėlimas? Pasaulis šiandien pertekęs smurto, nesantaikos. Žmogaus gyvybė nevertinama. Gamta teršiama. Jeigu dabar kas ir būtų pažadintas iš mirties miego, džiaugsmas neilgai truktų. Vis dėlto Kūrėjas davė žodį, kad šiam pasauliui, valdomam Šėtono, greitai ateis pabaiga (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]; Danieliaus 2:44; 1 Jono 5:19). Dievas tuojau įgyvendins čia, ką yra sumanęs: taikiame naujajame pasaulyje milijonai žmonių pakils iš kapų.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dauguma mirusiųjų prisikels gyventi žemėje