Jobo knygos apžvalga
Jehovos Žodis gyvas
Jobo knygos apžvalga
PATRIARCHAS Jobas gyveno Uco šalyje, ten, kur Arabijos pusiasalis. Tais laikais daug izraelitų buvo įsikūrę Egipte. Nors kilimo neizraelitas, Jobas garbino Jehovą Dievą. Apie šį patriarchą pats Dievas pasakė: „Kito tokio kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“ (Jobo 1:8). Jobas tikriausiai gyveno laikotarpiu, kai žymus tikėjimo vyras Juozapas, Jokūbo sūnus, jau buvo miręs, o Mozė tik pradėjęs tarnauti Dievo pranašu.
Mozė, numanomas Jobo knygos rašytojas, apie Jobą, matyt, išgirdo Midjane, srityje netoli Uco, kur išgyveno keturiasdešimt metų. Apie paskutinius Jobo gyvenimo metus Mozė galėjo sužinoti vėliau, kai izraelitai, išklajoję dykumoje beveik 40 metų, stovyklavo Uco apylinkėse. * Biblijoje Jobo istorija aprašyta taip vaizdingai, kad laikoma literatūros šedevru. Maža to, joje randame atsakymus į tokius klausimus: kodėl geri žmonės kenčia? kodėl Jehova leidžia keroti blogiui? ar netobuli žmonės gali likti ištikimi Dievui? Jobo knyga yra dalis įkvėpto Dievo Žodžio, kuris gyvas ir veiksmingas visais laikais (Hebrajams 4:12).
„TEPRANYKSTA DIENA, KURIĄ GIMIAU“
Vieną dieną Šėtonas meta iššūkį Dievui — pareiškia, esą Jobas tarnauja jam ne iš tikros širdies. Jehova priima iššūkį ir leidžia Šėtonui ištikti Jobą baisiomis nelaimėmis. Bet Jobas dėl to ‘nekeikia Dievo’ (Jobo 2:9).
„Atjausti ir paguosti“ Jobo atkeliauja trys jo bičiuliai (Jobo 2:11). Jie sėdi greta nepraverdami lūpų, kol tylą galiausiai nutraukia pats Jobas. „Tepranyksta diena, kurią gimiau“, — graudžiai suaimanuoja jis (Jobo 3:3). Jobui verčiau būti tarsi kūdikiui, kuris ‘niekada nematė šviesos’, tai yra gimė negyvas (Jobo 3:11, 16).
Atsakymai į klausimus:
1:4. Ar Jobo vaikai švęsdavo gimtadienius? Ne. Žodžiais „diena“ ir „gimtadienis“ verčiami du hebrajiški žodžiai, reiškiantys ne tą patį (Pradžios 40:20). Jobo 1:4 (Brb) žodžiu „diena“ nusakomas metas nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Septyni Jobo sūnūs, matyt, kartą metuose rengdavo septynių dienų šeimos šventę — kiekvienas iš jų „savo dieną“ kviesdavo kitus šeimos narius valgyti ir gerti.
1:6; 2:1. Kas galėdavo pasirodyti Jehovos akivaizdoje? Tarp turinčių tokią teisę buvo viengimis Dievo Sūnus, arba Žodis, ištikimi angelai, neklusnios dangiškosios būtybės, įskaitant Šėtoną, Velnią (Jono 1:1; 1:18, Brb). Šėtonas su demonais iš dangaus buvo išmestas netrukus po Dievo Karalystės įkūrimo 1914 metais (Apreiškimo 12:1-12). Leisdamas tiems maištininkams rodytis jo akivaizdoje Jehova suteikė progą visoms dvasinėms esybėms matyti, kokį iššūkį metė Šėtonas ir kokių dėl to kilo klausimų.
1:7; 2:2. Ar Jehova kalbėjosi su Šėtonu tiesiogiai? Kaip Jehova bendrauja su dvasinėmis esybėmis, Biblijoje detaliai neaiškinama. Tačiau pranašas Michėjas regėjime matė angelą, kalbantį su Jehova tiesiogiai (1 Karalių 22:14, 19-23). Taigi, atrodo, pokalbis tarp Jehovos ir Šėtono vyko be tarpininkų.
1:21. Kaip Jobas galėjo grįžti į „motinos įsčias“? Kadangi Jehova Dievas padarė žmogų „iš žemės dulkių“, žodis „motina“ čia vartojamas perkeltine prasme ir reiškia žemę (Pradžios 2:7).
2:9. Kokios psichinės būsenos galėjo būti Jobo žmona, kai vyrui pasakė: „Keik Dievą ir mirk!“? Jobo žmona kentė tą pačią netektį kaip ir vyras. Jai tikriausiai buvo skaudu, kad sutuoktinis, anksčiau sveikas ir energingas, dabar varginamas bjaurios ligos. Slėgė ir mylimų vaikų žūtis. Galbūt moteris jautėsi tiek sugniuždyta, jog pamiršo, kas svarbiausia, — savo santykius su Dievu.
Ko pasimokome:
1:8-11; 2:3-5. Kaip rodo Jobo pavyzdys, būti ištikimam Jehovai — tai ne vien tinkamai elgtis ir kalbėti. Jam tarnauti svarbu iš tyrų paskatų.
1:21, 22. Likdami ištikimi Jehovai tiek palankiomis, tiek sunkiomis aplinkybėmis, įrodome Šėtoną esant melagį (Patarlių 27:11).
2:9, 10. Kaip ir Jobas, turime tvirtai laikytis tikėjimo, net jei šeimos nariai nevertina mūsų dvasinių siekių, spaudžia pasiduoti ar palikti teisingą kelią.
2:13. Bičiuliai negalėjo pastiprinti Jobo mintimis apie Dievą ir jo pažadus, nes viską vertino žmonių požiūriu.
„NEATSISAKYSIU SAVO NEKALTUMO“
Jobo bičiuliai kalbėdami vis pabrėžia, kad Jobas greičiausiai padarė ką nors labai bloga, jeigu Dievas jį taip griežtai baudžia. Pirmasis prabyla Elifazas, paskui — Bildadas. Šio kalba kandesnė nei Elifazo, o trečio draugo, Cofaro, net užgauli.
Jobas nesutinka su klaidingais bičiulių samprotavimais. Negalėdamas suprasti, kodėl Dievas leidžia taip kentėti, jis atkakliai stengiasi save pateisinti. Vis dėlto Jobas myli Dievą ir sako: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Jobo 27:5).
Atsakymai į klausimus:
7:1; 14:14. Kaip suprasti žodžius „sunki tarnyba“ ir „baudžiava“ (Jr)? Jobo kančios buvo tokios didelės, kad gyvenimas jam atrodė sunki, nepakeliama tarnyba (Jobo 10:17, Jr, išnaša). Kadangi Šeole — nuo mirties iki prikėlimo — esame ne savo valia, laiką išbūtą ten Jobas vadina baudžiava, arba priverstiniu darbu.
7:9, 10; 10:21; 16:22. Ar šie žodžiai rodo, kad Jobas netikėjo prikėlimu? Čia Jobas kalba apie savo artimiausią ateitį. Ką jis turi omenyje? Tikriausiai nori pasakyti, kad jeigu mirs, niekas iš amžininkų daugiau jo nebepamatys. Jų akimis, Jobas „nebegrįš į savo namus“ (Brb) iki Dievo nustatyto meto. Jobas galbūt turi mintyje ir tai, kad joks žmogus negali grįžti iš Šeolo savo pastangomis. O apie jo tikėjimą prikėlimu liudija žodžiai iš Jobo 14:13-15.
10:10. Kaip Jehova ‘išpylė Jobą kaip pieną ir suraugino kaip sūrį’? Čia Jobas poetiškai apibūdina, kaip buvo formuojamas motinos įsčiose.
19:20. Ką Jobas norėjo pasakyti žodžiais „ištrūkau su dantų oda“ (NW; plg. Jr, išnaša)? Dantys odos neturi, todėl taip sakydamas Jobas greičiausiai turėjo omenyje, kad ištrūko be nieko — prarado viską.
Ko pasimokome:
4:7, 8; 8:5, 6; 11:13-15. Jeigu kas nors pateko į bėdą, neturime daryti skubotos išvados, kad jis pjauna, ką pasėjęs, ir Dievas jo nelaimina.
4:18, 19; 22:2, 3. Patardami kitiems turime remtis Dievo Žodžiu, ne savo pačių nuomone (2 Timotiejui 3:16).
10:1. Jobas buvo taip apimtas kartėlio, kad kitų priežasčių, dėl ko kenčia, neieškojo. Kentėdami negiežkime apmaudo, juolab kad savo kančių priežastis žinome aiškiai.
14:7, 13-15; 19:25; 33:24. Kad ir kokius išbandymus Šėtonas užtrauktų, mus gali palaikyti prikėlimo viltis.
16:5; 19:2. Mūsų žodžiai turi kitus padrąsinti ir sustiprinti, ne suerzinti (Patarlių 18:21).
22:5-7. Jei ką pataisome neturėdami aiškių kaltės įrodymų, mūsų žodžiai beverčiai ir gali padaryti daug žalos.
27:2; 30:20, 21. Būti ištikimam nereiškia viską daryti tobulai. Jobas klydo priekaištaudamas Dievui.
27:5. Tiktai pats Jobas galėjo atsisakyti savo ištikimybės, nes ją išlaikyti gali tik tas, kas myli Dievą. Dėl to svarbu puoselėti Jehovai stiprią meilę.
28:1-28. Žmogus žino, kur žemėje slypi lobiai. Jis ieško jų, nusileidžia į žemės gelmes — ten, kur kelio nerastų joks toliaregis plėšrus paukštis. O tikroji išmintis pasiekiama tik tiems, kurie bijo Jehovos.
29:12-15. Turime noriai padėti stokojantiems.
31:1, 9-28. Jobas neflirtavo, nesvetimavo, žiūrėjo teisybės, buvo gailestingas kitiems, netroško turto, vengė stabmeldystės. Tai mums geras pavyzdys.
„ATGAILAUJU DULKĖSE IR PELENUOSE“
Jaunuolis, vardu Elihuvas, kantriai klausosi Jobo ir trijų jo „guodėjų“ pokalbio. Paskui drąsiai įsiterpia ir juos pataiso.
Vos Elihuvas baigia kalbėti, iš audros debesies atsiliepia Jehova. Visagalis nepaaiškina, kas užtraukė Jobui kančias. Tačiau užduodamas klausimus leidžia suprasti, kokia neišmatuojama jo galia ir išmintis. Jobas sutinka kalbėjęs neprotingai ir sako: „Gėdijuosi visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“ (Jobo 42:6). Pasibaigus kančioms, už ištikimybę Jobui gausiai atlyginama.
Atsakymai į klausimus:
32:1-3. Kada pasirodė Elihuvas? Kadangi Elihuvas girdėjo viską, ką sakė Jobas ir trys jo bičiuliai, jis, matyt, atėjo ir atsisėdo netoliese prieš Jobui nutraukiant septynias dienas trukusią tylą (Jobo 3:1, 2).
34:7. Kokia prasme Jobas ‘gurkšnojo pajuoką kaip vandenį’? Baisiai kentėdamas Jobas manė, kad trys bičiuliai pajuokia jį, nors iš tikrųjų jie piktžodžiavo Dievui (Jobo 42:7). Taigi pajuoką jis tarsi gėrė — kaip ištroškęs žmogus vandenį.
Ko pasimokome:
32:8, 9. Išmintis ateina ne vien su metais. Jos įgyjame tyrinėdami Dievo Žodį ir vadovaudamiesi šventąja dvasia.
34:36. Savo ištikimybę įrodysime tik būdami ‘iki galo išmėginti’.
35:2. Elihuvas atidžiai klausėsi ir įsiterpė tik tada, kai perprato pokalbio esmę (Jobo 10:7; 16:7; 34:5). Prieš duodami patarimą bendratikiui krikščionių vyresnieji turi jį atidžiai išklausyti, išsiaiškinti faktus ir įsigilinti į iškilusią problemą (Patarlių 18:13).
37:14; 38:1—39:30. Stulbinami Jehovos darbai rodo jo galią ir išmintį. Juos apmąstydami daromės nuolankesni ir suvokiame, kad apginti jo visavaldystės teisę daug svarbiau už mūsų pačių interesus (Mato 6:9, 10).
40:1-4. Jeigu norisi murmėti prieš Visagalį, ‘ranka užsiimkime burną’.
40:15—41:26 [40:15—41:34, Brb]. Kiek jėgos turi begemotas (hipopotamas) ir leviatanas (krokodilas)! Šių galingų gyvūnų Kūrėjas ir mums gali suteikti jėgų, kurių labai reikia norint ištvermingai jam tarnauti (Filipiečiams 4:13).
42:1-6. Jehovos žodžiai ir priminimai apie jo galios pasireiškimą padėjo Jobui ‘matyti Dievą’ — suvokti, koks iš tikrųjų yra Kūrėjas (Jobo 19:26). Jobas dėl to pakeitė savo požiūrį. Jeigu padarome kokią klaidą ir gauname patarimą iš Biblijos, turime nuolankiai pripažinti klydę ir pasitaisyti.
Ugdykimės „Jobo ištvermę“
Iš Jobo knygos akivaizdu, kad žmonijai kančias užtraukė ne Dievas, o Šėtonas. Kadangi Dievas leido žemėje paplisti blogiui, kiekvienas turime galimybę parodyti, ar pripažįstame Jehovos teisę į aukščiausią valdžią ir ar esame jam ištikimi.
Visi mylintieji Jehovą, kaip ir Jobas, bus išbandyti. Jobo istorija liudija, kad ištverti galima ir kad mūsų vargai nesitęs be galo. „Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga“, — sakoma Jokūbo 5:11. Už ištikimybę Dievas Jobui atlygino (Jobo 42:10-17). Mums irgi suteikta didinga viltis amžinai gyventi žemės rojuje. Tad, kaip ir Jobas, būkime pasiryžę likti Dievui ištikimi (Hebrajams 11:6).
[Išnaša]
^ pstr. 2 Jobo knyga aprėpia daugiau kaip 140 metų laikotarpį nuo 1657 iki 1473 m. p. m. e.
[Iliustracijos 16 puslapyje]
Ko pasimokome iš Jobo ištvermės?