Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pagalba ateina iš „ištvermės ir paguodos Dievo“

Pagalba ateina iš „ištvermės ir paguodos Dievo“

Pagalba ateina iš „ištvermės ir paguodos Dievo“

PRIEŠ maždaug 2000 metų vienas iš Biblijos rašytojų, Paulius, Jehovą pavadino „ištvermės ir paguodos Dievu“ (Romiečiams 15:5). Biblija patikina, kad Jehova nesikeičia, todėl galime neabejoti: jis ir toliau guodžia savo ištikimus tarnus (Jokūbo 1:17). Šventajame Rašte atskleidžiama, kaip įvairiai Jehova tai daro. Kokiais, galima sakyti, keliais jo paguoda ateina? Jehova suteikia jėgų tiems, kurie kreipiasi į jį malda, prašydami pagalbos. Taip pat paskatina tikruosius krikščionis guosti bendratikius. Be to, Dievas įkvėpė savo Žodyje, Biblijoje, užrašyti kelis širdį glostančius pasakojimus — jie ypač sustiprina mirusio vaikelio gedinčius tėvus. Pakalbėkime apie visa tai plačiau.

„Viešpats išgirdo“

Karalius Dovydas apie Kūrėją Jehovą rašė: „Pasitikėk juo visados, mano tauta! Išliekite savo širdis jo Artume, jis mūsų užuovėja!“ (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Kodėl karalius taip pasikliovė Jehova? Dovydas apie save rašė: „Vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo“ (Psalmyno 34:7 [34:6, Brb]). Kada tik užgriūdavo kokie sunkumai, Dovydas melsdavo Jehovą pagalbos ir visada jos sulaukdavo. Jis iš patirties žinojo, kad Dievas palaikys ir padės ištverti.

Gedintiems tėvams svarbu tikėti, jog sunkią valandą Jehova juos parems, kaip kad paremdavo Dovydą. Jie gali artintis prie maldų klausytojo pasitikėdami, jog bus išgirsti (Psalmyno 65:2, Brb). Pirmame straipsnyje cituotas Viljamas prisimena: „Kai tik pajusdavau, kad nepajėgsiu be sūnaus ilgiau gyventi, — o tai būdavo gana dažnai, — melsdavau Jehovą paguodos. Ir jis visada duodavo jėgų bei ryžto nepalūžti.“ Jei taip pat melsitės Jehovai tikėdami, jis sustiprins. Dievas jam tarnauti besistengiančius žmones pats patikina: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ (Izaijo 41:13).

Tikrų draugų parama

Netekusiems vaiko tėvams dažnai reikia pabūti vieniems, susigaudyti jausmuose. Tačiau ilgą laiką vengti kitų draugijos neišmintinga. Remiantis Patarlių 18:1 (Brb), žmogus, kuris „atsiskiria nuo kitų“, gali sau pakenkti. Todėl gedintys tėvai turėtų būti atsargūs ir nepasiduoti norui nuo visų atsiriboti.

Dievobaimingi draugai liūdintiems gali būti tikra parama. Patarlių 17:17 (Brb) rašoma: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ Tuo įsitikino ir Liusi, taip pat cituota ankstesniame straipsnyje. Apie savo bičiulius iš krikščionių bendruomenės ji pasakė: „Atėję draugai labai sustiprindavo, net jei kalbėjo nedaug. Viena draugė užsukdavo tuomet, kai būdavau viena. Ji žinojo, kad likusi namuose verksiu, todėl dažnai ateidavo ir paverkdavome drauge. Kita kasdien paskambindavo ir guosdavo. Dar kiti kvietėsi ir tebesikviečia pietų.“

Nors vaiką palaidojusių tėvų sielvartas greit nepraeina, malda ir bendravimas su artimais draugais tikrai nuramins. Daugybė gedinčių krikščionių jaučia, kad Jehova visuomet šalia. Taip, Jehova „gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Psalmyno 147:3).

Paguodžiantys Biblijos pasakojimai

Paguodą teikia ne tik malda bei nuoširdus bendravimas, bet ir rašytinis Dievo Žodis. Biblijos pasakojimai atskleidžia, kad Jėzus ne tik karštai trokšta, bet ir gali pradžiuginti sielvarto sugniuždytus tėvus — grąžinti jų vaikus į gyvenimą. Kokia paguoda tai žinoti! Pakalbėkime apie du tokius atvejus.

Evangelijos pagal Luką 7 skyriuje rašoma, ką padarė Jėzus Naino miesto prieigose pamatęs laidotuvių procesiją. Žmonės nešė vienturtį našlės sūnų. 13-oje eilutėje sakoma: „Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: ‘Neverk!’“

Vargu ar kas turėtų drąsos uždrausti motinai verkti per sūnaus laidotuves. O kodėl Jėzus drįso? Nes žinojo, kad netrukus motina liausis sielvartauti. Štai kas vyko toliau: „Priėjęs [Jėzus] palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. O jis prabilo: ‘Jaunuoli, sakau tau: kelkis!’ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai“ (Luko 7:14, 15). Dabar mama tikriausiai vėl pravirko — tik šįkart iš džiaugsmo.

Kitą sykį prie Jėzaus priėjo sinagogos vyresnysis, vardu Jayras, ir paprašė išgydyti sunkiai sergančią dvylikametę dukrą. Netrukus pranešama, kad mergaitė mirė. Žinia Jayrą sugniuždė, bet Jėzus padrąsino: „Nenusigąsk, vien tikėk!“ Atėjęs į jo namus, Jėzus iškart pasuko link mirusiosios. Paėmęs už rankos paliepė: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“ Kas tada įvyko? „Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti.“ Kaip pasijuto tėvai? „Nustėro iš nuostabos.“ Glėbesčiuodami savo dukrą Jayras su žmona buvo labai laimingi, jautėsi lyg sapnuotų (Morkaus 5:22-24, 35-43).

Tokie išsamūs Biblijos pasakojimai apie vaikų prikėlimą rodo, ko gedintys tėvai gali tikėtis ateityje. Jėzus pažadėjo: „Ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir [...] išeis“ (Jono 5:28, 29, Brb). Jehovos tikslas — kad Sūnus prikeltų mirusiuosius. Milijonai mirties naguose esančių vaikų „išgirs Jo balsą“, kai jis palieps: „Sakau tau, kelkis!“ Jie vėl vaikščios ir kalbės. Tada tėvai, kaip Jayras su žmona, nustėrs iš nuostabos.

Jeigu mirtis pasiglemžė jūsų dukrą ar sūnų, neabejokite — liūdesį Jehova gali paversti džiaugsmu vaiką prikeldamas. Kad tai išvystumėte, klausykite psalmininko raginimo: „Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido. Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus“ (Psalmyno 105:4, 5, Brb). Taip, tarnaukite tikrajam Jehovai Dievui ir garbinkite jį taip, kaip jis nori.

Ko jau dabar sulauksite ieškodamas Jehovos? Būsite sustiprintas per maldą, paguostas tikrųjų krikščionių, atsigausite tyrinėdamas Dievo Žodį. O netolimoje ateityje pamatysite nuostabius Jehovos darbus bei stebuklus, kuriuos jis padarys jūsų pačių bei prikelto jūsų vaiko gerovei.

[Rėmelis 5 puslapyje]

„Atvesk tą moterį, kuri neteko iškart dviejų vaikų“

Jehovos liudytojai iš Nigerijos Kehindė ir Bintu per autoavariją neteko dviejų vaikų. Nors po skaudžios nelaimės praėjo kuris laikas, širdyje tebežioji gili žaizda. Vis dėlto pasitikėjimas Jehova juos stiprina, ir jiedu toliau dalijasi viltinga Biblijos žinia su kaimynais.

Aplinkiniai pastebėjo Kehindės ir Bintu ramybę bei stiprybę. Sykį ponia Ukoli vienai Bintu draugei pasakė: „Atvesk tą moterį, kuri neteko iškart dviejų vaikų ir vis dar skelbia Biblijos žinią. Noriu žinoti, kas padeda jai ištverti.“ Kada Bintu atėjo, ponia Ukoli tarė: „Pasakyk, kodėl tebeskelbi apie Dievą, kuris atėmė tavo vaikus? Nuo to laiko, kai jis pasiėmė mano vienintelę mergytę, nenoriu su juo turėti nieko bendra.“ Bintu iš Biblijos paaiškino, kodėl žmonės miršta ir kodėl galime neabejoti, kad mirusieji bus prikelti (Apaštalų darbų 24:15; Romiečiams 5:12).

Tada ponia Ukoli tarė: „Visuomet maniau, kad tai Dievas kaltas dėl žmonių mirčių. Dabar žinau tiesą.“ Ji nusprendė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, kad apie Dievo pažadus sužinotų daugiau.

[Rėmelis 6 puslapyje]

„Noriu padėti, tik neišmanau kaip“

Mirus vaikui, jo tėvus, brolius bei seseris prislegia sielvartas. Šeimos draugai trokšta padėti, tačiau baiminasi, jog ką ne taip pasakę ar padarę sukels dar daugiau skausmo. Štai keli patarimai tiems, kurie galvoja: „Noriu padėti, tik neišmanau kaip.“

❖ Nesišalinkite gedinčios šeimos vien dėl to, kad nežinote, ką pasakyti ar kaip elgtis. Jau būdami šalia juos stiprinate. Trūksta žodžių? Apkabinkite, tarkite: „Užjaučiu“, — ir šeima pajus, kad jais rūpinatės. O gal baiminatės, jog pradėję verkti tik dar labiau nuliūdinsite? Biblija ragina: „Verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12:15). Ašaros parodo, kad šeimos širdgėla jums nesvetima, ir tai paguodžia.

❖ Imkitės iniciatyvos. Pavyzdžiui, galėtumėte paruošti šeimai pietus, išplauti susikaupusius nešvarius indus ar sutvarkyti kokius svarbius reikalus. Nesakykite: „Kreipkitės, jei ko prireiks.“ Net jeigu šie žodžiai ir nuoširdūs, daugelis tėvų pamanys, jog esate pernelyg užsiėmęs. Geriau paklauskite: „Ką dabar dėl jūsų galiu padaryti?“ Ir darykite, ko paprašytas. Tačiau jų namuose nesijauskite per daug laisvai ir neįkyrėkite.

❖ Niekada nesakykite: „Žinau, kaip jaučiatės.“ Kiekvienas žmogus artimojo mirtį išgyvena skirtingai. Net jeigu ir jūs praradote vaiką, iš tikrųjų tiksliai nežinote, kaip jie jaučiasi.

❖ Nemažai vandens nutekės, kol viskas stos į savo vėžes. Ir toliau pagelbėkite šeimai, kiek galite. Gedinti šeima iš pradžių sulaukia nemažai dėmesio, bet to nepakanka. Stenkitės kuo ilgiau jos nepalikti. *

[Išnaša]

^ pstr. 29 Daugiau informacijos rasite brošiūroje „Kai miršta tavo mylimas asmuo“, p. 20—24. Išleido Jehovos liudytojai (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Biblijos pasakojimai rodo, kad Jėzus ir trokšta, ir gali prikelti mirusius vaikus