Joelio ir Amoso knygų apžvalga
Jehovos Žodis gyvas
Joelio ir Amoso knygų apžvalga
JOELIS apie save pasako tik tiek, kad jis — „Petuelio sūnus“ (Joelio 1:1). Knygoje, pavadintoje jo vardu, Joelis sutelkia dėmesį beveik išimtinai į savo žinią, todėl net laikas, kada užrašė pranašystę, gali būti nustatytas tik apytikriai — tai maždaug 820 m. p. m. e., praėjus devyneriems metams po to, kai Uzijas tapo Judo karaliumi. Kodėl Joelis nieko nekalba apie save? Jam, matyt, svarbiausia pabrėžti žinią, ne rašytoją.
Uzijo dienomis pranašu paskiriamas ir Amosas iš Judo, „galvijų augintojas ir sikamoro vaisių raižytojas“ (Amoso 7:14, Jr, išnaša). Joelis pranašauja Jude, o Amosas siunčiamas į šiaurinę dešimties giminių Izraelio karalystę. Savo knygą, kurios kalba paprasta, bet vaizdinga, Amosas baigia apie 804 m. p. m. e., grįžęs į Judą.
„AK, TA DIENA!“
(Joelio 1:1—4:21 [1:1—3:21, Brb])
Joelis vizijoje regi vikšrų, skėrių ir tarakonų antplūdį. Įsiveržėliai vadinami „gausia ir galinga kariauna“, „galiūnais“ (Joelio 1:4, NW; 2:2-7). „Ak, ta diena! — dūsauja pranašas. — Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti, ji ateina kaip sunaikinimas iš Visagalio“ (Joelio 1:15). Siono gyventojus Jehova ragina: „Grįžkite pas mane visa savo širdimi.“ Jeigu jie paklausys, Jehova „pasigailės savo tautos“, nutolins skėrių — „kariaunos iš šiaurės“ antpuolį. Prieš ateinant jo didžiajai dienai, Jehova ‘išlies savo dvasios ant kiekvieno kūno’, ‘danguje ir žemėje parodys stebuklų’ (Joelio 2:12; 2:18, Brb; 2:19, 20; 3:1-4 [2:28-31, Brb]).
Tautas jis kviečia rengtis karui: „Perkalkite savo arklus į kalavijus, o geneklius — į ietis.“ Tautoms liepiama ‘ateiti į Juozapato slėnį’, kur bus teisiamos ir nugalėtos. Bet „Judas bus gyvenamas per amžius“ (Joelio 4:10, 12, 20 [3:10, 12, 20, Brb]).
Atsakymai į klausimus:
1:15; 2:1, 11; 3:4 [2:31, Brb]; 4:14 [3:14, Brb]. Kas yra „Jehovos diena“ (NW)? Tai metas, kai Jehova vykdo nuosprendį priešams — juos sunaikina, o savo tikruosius garbintojus išgelbsti. Tokia diena 539 m. p. m. e. atėjo senovės Babilonui, kai jį nugalėjo medai ir persai (Izaijo 13:1, 6). Dabar artėja kita „Jehovos diena“, kada bus nubausta „didžioji Babelė“ — viso pasaulio klaidingos religijos (Apreiškimo 18:1-4, 21).
2:1-10; 3:1 [2:28, Brb]. Kaip išsipildė pranašystė apie vabzdžių antplūdį? Biblijoje niekur nerašoma, kad Judo kraštą būtų užplūdusi tokia gausybė vabzdžių, kaip mini Joelis. Vadinasi, tas antpuolis greičiausiai yra pranašystė apie tai, kas įvyko 33-iaisiais m. e. metais, kai Jehova išliejo savo dvasios pirmiesiems Kristaus sekėjams ir šie ėmė skelbti žinią, kuri kankino klaidingos religijos vadus (Apaštalų darbų 2:1, 14-21; 5:27-33). Mes šiandien irgi turime galimybę skelbti panašią žinią.
3:5 [2:32, Brb]. Ką reiškia ‘šauktis Jehovos vardo’ (NW)? Šauktis Dievo vardo reiškia žinoti tą vardą bei didžiai gerbti ir pasitikėti Asmeniu, kuris vadinasi tuo vardu (Romiečiams 10:13, 14).
4:14 [3:14, Brb]. Kas yra „Nuosprendžio slėnis“? Tai simbolinė vieta Dievo nuosprendžiams vykdyti. Valdant Judo karaliui Juozapatui, kurio vardas reiškia „Jehova yra teisėjas“, Dievas išgelbėjo Judą nuo aplinkinių tautų puolimo sukeldamas sąmyšį jų kariuomenėse. Todėl ta vieta dar vadinama „Juozapato slėniu“ (Joelio 4:2, 12 [3:2, 12, Brb]). Mūsų dienomis jis reiškia simbolinę vietą, kur tautos bus sutraiškytos tarsi vynuogės vyno spaustuve (Apreiškimo 19:15).
Ko pasimokome:
1:13, 14. Norint būti išgelbėtiems, svarbu iš širdies atgailauti ir pripažinti, kad Jehova yra tikrasis Dievas.
2:12, 13. Tikra atgaila yra nuoširdi, ne išoriška. Vaizdžiai tariant, reikia ‘persiplėšti širdis, o ne drabužius’.
3:1-5 [2:28-32, Brb]. Tik tas, kuris šauksis Jehovos vardo, bus išgelbėtas per „didingąją ir baisiąją Jehovos dieną“ (NW). Kokie esame dėkingi, kad Jehova išlieja savo dvasios kiekvienam kūnui, todėl jauni ir seni, vyrai ir moterys pranašauja, tai yra skelbia „įstabius Dievo darbus“ (Apaštalų darbų 2:11). Artėjant Jehovos dienai, argi neturėtume „pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais“? (2 Petro 3:10-12; NW)
4:4-8, 19 [3:4-8, 19, Brb]. Joelis pranašavo, jog Judo kaimyninės tautos bus nubaustos už tai, kad blogai elgėsi su Dievo išrinktąja tauta. Tos pranašystės išsipildė. Tyrą sunaikino Babilono karalius Nebukadnecaras. O miesto dalį, įsikūrusią saloje, vėliau nukariavo Aleksandras Didysis. Jis nužudė tūkstančius karių bei įžymių žmonių, trisdešimt tūkstančių gyventojų pardavė į vergiją. Tą patį Aleksandras bei jo įpėdiniai padarė su filistinais. Ketvirtajame amžiuje prieš mūsų erą dykyne virto Edomas (Malachijo 1:3). Šios išsipildžiusios pranašystės stiprina mūsų tikėjimą Jehova — pažadų Tesėtoju. Jos taip pat rodo, kaip Jehova nubaus tautas, šiandien persekiojančias jo garbintojus.
4:16-21 [3:16-21, Brb]. ‘Drebės dangūs ir žemė’, ir tautoms Jehova įvykdys nuosprendį. Tačiau jis bus „savo tautos prieglauda“ — leis jai gyventi rojuje. Kai atpildo diena šiam piktam pasauliui visai arti, argi neturėtume būti pasiryžę dar labiau glaustis prie Jehovos?
„PASIRENK SUSITIKTI SU SAVO DIEVU“
Amosas skelbia žinią Izraelį supančioms priešiškoms tautoms, taip pat Judui bei pačiam Izraeliui. Už žiaurų elgesį su Dievo tauta sunaikinimo neišvengs Sirija, Filistija, Tyras, Edomas ir Moabas, o Judo gyventojai už tai, kad „paniekino Viešpaties įstatymą“ (Amoso 2:4, Brb). Kas ištiks dešimties giminių Izraelio karalystę? Jos gyventojai engė vargšus, ištvirkavo, nepagarbiai elgėsi su Dievo pranašais. Todėl, kaip perspėja Amosas, Jehova ‘nubaus Betelio aukurus’, ‘nuvers žiemos rūmus drauge su vasaros rūmais’ (Amoso 3:14, 15).
Stabmeldžiai izraelitai, nors ne sykį visaip bausti, nesitaiso. Todėl Amosas Izraeliui sako: „Pasirenk susitikti su savo Dievu“ (Amoso 4:12). Izraelitams Jehovos diena reikš tai, kad bus ‘išvaryti į tremtį anapus Damasko’, į Asiriją (Amoso 5:27). Amosui priešinasi Betelio kunigas, tačiau pranašas jo neišsigąsta. „Atėjo galas mano tautai, Izraeliui, — Jehova kalba Amosui, — daugiau jos nebepasigailėsiu“ (Amoso 8:2, Brb). Nuo Dievo nuosprendžio jie nepasislėps nei Šeole, nei aukštuose kalnuose (Amoso 9:2, 3). Vis dėlto duodamas ir atkūrimo pažadas. Jehova sako: „Sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos, tremtinius; jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens, veis vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisius“ (Amoso 9:14).
Atsakymai į klausimus:
4:1. Kodėl ‘Samarijos moterys’ prilygintos „Bašano karvėms“? Bašano plynaukštė, esanti į rytus nuo Galilėjos ežero, garsėjo puikių veislių karvėmis bei kitais galvijais. Matyt, dėl to, kad ten plytėjo vešlios ganyklos. Bašano karvėms Amosas prilygino prabangą mėgstančias Samarijos moteris. Trokšdamos turtų jos tikriausiai spaudė savo vyrus engti vargšus.
4:6 (Brb). Kas norima pasakyti žodžiais „daviau jums švarius dantis“? Kadangi sykiu minima „duonos stoka“, ši frazė gali reikšti badmetį, kai nesant ko valgyti dantys lieka švarūs.
5:5. Ką izraelitams reiškė perspėjimas ‘neieškoti Betelio’? Jeroboamas įvedė Betelyje veršio garbinimą. Nuo tada šis miestas tapo klaidingo garbinimo centru. Gilgale ir Beer Šeboje, matyt, irgi klestėjo atskalūnybė. Kad išvengtų išpranašautos nelaimės, izraelitai turėjo nebekeliauti ten garbinti stabų, o pradėti ieškoti Jehovos.
7:1. Kas yra „karaliaus šienapjūtė“? Tai greičiausiai karaliaus uždėta duoklė išlaikyti jo raitininkams ir galvijams. Ji turėjo būti atiduodama pasirodžius „vėlyvajam pasėliui“ (Jr). Tik paskui žmonės galėjo imti savo derlių. Tačiau jiems dar nespėjus pradėti, užplūdę skėriai surijo pasėlius bei visą augmeniją.
8:1, 2. Ką reiškė „vasaros vaisių krepšys“? Jis reiškė, kad Jehovos diena arti. Vasaros vaisiai paprastai būdavo renkami baigiantis derliaus nuėmimo sezonui, žemdirbio metų gale. Kai Jehova parodė Amosui „vasaros vaisių krepšį“, tai buvo ženklas, kad Izraelio dienos baigiasi. Dievas pasakė: „Atėjo galas mano tautai, Izraeliui; daugiau jos nebepasigailėsiu“ (Brb).
Ko pasimokome:
1:3, 6, 9, 11, 13; 2:1, 4, 6. Rūstaudamas ant Izraelio, Judo ir šešių aplinkinių tautų, Jehova sako: „Neatšauksiu savo ištarmės.“ Nuo jo nuosprendžio nepasislėpsi (Amoso 9:2-5).
2:12. Uoliai triūsiančių pionierių, keliaujančiųjų prižiūrėtojų, misionierių ar Betelio šeimos narių neturime raginti mesti visalaikę tarnybą ir grįžti į vadinamąjį normalų gyvenimą. Priešingai, drąsinkime juos uoliai tarnauti toliau.
3:8. Kaip žmogus jaučia baimę girdėdamas riaumojant liūtą, taip Amosas pajuto, jog turi skelbti, kai išgirdo Jehovą sakant: „Eik ir pranašauk Izraeliui, mano tautai!“ (Amoso 7:15). Dievo baimė turi skatinti mus būti uoliais Karalystės žinios skelbėjais.
3:13-15; 5:11. Paprastas galvijų augintojas Amosas, padedamas Jehovos, įstengė paliudyti žmonėms, kurie buvo turtingi ir negalvojo apie Jehovos dieną. Ir mums Jehova gali padėti skelbti Karalystės žinią bet kokioje teritorijoje.
4:6-11; 5:4, 6, 14. Nors izraelitai vis atsisakydavo ‘grįžti’ pas Jehovą, jie buvo raginami: „Ieškokite Viešpaties ir būsite gyvi.“ Kol Jehova dar leidžia šiai blogio santvarkai tęstis, turime kviesti žmones gręžtis į Dievą.
5:18, 19. Trokšti, kad ateitų Jehovos diena, bet jai nesiruošti — kvaila. Taip besielgiantis panašus į žmogų, kuris bėgdamas nuo liūto, susitinka mešką, o kai pabėga nuo meškos, jam įgelia gyvatė. Mums išmintinga dvasine prasme budėti ir visada būti pasirengusiems Jehovos dienai (Luko 21:36).
7:12-17. Dievo žinią turime skelbti drąsiai ir su įsitikinimu.
9:7-10. Izraelitai buvo ištikimų patriarchų ir Dievo išrinktosios tautos, kurią jis išvedė iš Egipto, palikuonys. Tačiau kai nebeklausė Dievo, jo akyse buvo kaip nedorieji kušitai. Nešališkojo Dievo palankumą lemia ne tai, kad žmogus priklauso tam tikrai šeimai ar giminei, o tai, kad „jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).
Ką svarbu daryti
Dievo teismo diena Šėtono pasauliui jau čia pat. Savo garbintojams Dievas duoda šventosios dvasios, kad jie galėtų perspėti žmoniją apie jo dienos atėjimą. Tad ar neturėtume stengtis visomis jėgomis padėti kitiems pažinti Jehovą ir ‘šauktis jo vardo’? (Joelio 3:4, 5 [2:31, 32, Brb])
„Nekęskite pikta ir mylėkite gera, — ragina Amosas, — įgyvendinkite vartuose teisingumą“ (Amoso 5:15). Artėjant Jehovos dienai, išmintinga glaustis prie Dievo ir laikytis atskirai nuo nedoro pasaulio bei jo žalingų draugijų. Todėl Joelio ir Amoso knygų pamokymai mums kaip niekad aktualūs! (Hebrajams 4:12)
[Iliustracija 12 puslapyje]
Joelis pranašavo: „Jehovos diena arti!“
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Kaip ir Amosas, Dievo žinią turime skelbti drąsiai, tvirtai