Koks gyvenimo tikslas?

KODĖL SVARBU TAI ŽINOTI? Niekas taip neprislegia kaip mintis, kad gyvenimas beprasmis ir betikslis. O žmogus, turintis aiškų gyvenimo tikslą, niekada per daug nenusimena. Gydytojas neurologas Viktoras Franklis, pergyvenęs holokausto žiaurumus, rašė: „Mano įsitikinimu, niekas pasaulyje net sunkiausiomis sąlygomis nepadeda taip ištverti, kaip suvokimas, jog gyvenimas turi prasmę.“

Tačiau apie tai esama visokių nuomonių, ir gana prieštaringų. Daug kam atrodo, kad gyvenimo tikslą kiekvienas privalo nusistatyti pats. O kas tiki evoliucija, sako, jog gyvenimas išvis neturi aiškios prasmės.

Norint rasti teisingą atsakymą į šį klausimą, logiškiausia būtų kreiptis į Gyvybės Davėją, Jehovą Dievą. Pažvelkime, kas apie tai sakoma jo Žodyje.

Ką sako Biblija

Iš Biblijos sužinome, kad Jehova Dievas vyrą ir moterį kūrė turėdamas tam tikrą tikslą. Mūsų pirmiesiems tėvams Jehova davė tokį nurodymą.

Pradžios 1:28. „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.“

Dievas buvo numatęs, kad Adomas ir Ieva bei jų vaikai visą žemę paverstų rojumi. Dievas nenorėjo, kad žmonės sentų ir mirtų. Taip pat nenorėjo, kad žmonija žalotų aplinką. Tačiau dėl netinkamo pirmosios poros pasirinkimo mes paveldėjome nuodėmę ir mirtį (Pradžios 3:2-6; Romiečiams 5:12). Vis dėlto Jehovos tikslas nepasikeitė. Netrukus žemė tikrai taps rojumi (Izaijo 55:10, 11).

Kad galėtų įgyvendinti savo tikslą, Jehova apdovanojo mus fiziniais ir protiniais sugebėjimais. Jis nesukūrė mūsų gyventi nepriklausomai nuo jo. Ko Dievas tikisi iš žmonių, rašoma tolesnėse Biblijos eilutėse.

Mokytojo 12:13. „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją.“

Michėjo 6:8. „Ko iš tavęs reikalauja Viešpats: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.“

Mato 22:37-39. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis — panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Kaip Biblija padeda rasti vidinę ramybę

Kad sudėtingas aparatas veiktų gerai, jį būtina naudoti pagal paskirtį ir laikantis  gamintojo instrukcijos. Taip ir su mumis. Jeigu nenorime pakenkti sau dvasiškai, fiziškai ar emociškai, turime gyventi taip, kaip buvo numatęs mūsų Kūrėjas. Pažiūrėkime, kaip žinodami Dievo tikslą galime turėti vidinę ramybę šiais atvejais.

Spręsdami, kam teikti pirmenybę savo gyvenime, daugelis šiandien pasirenka turtą. Tačiau „kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų“, įspėjama Biblijoje (1 Timotiejui 6:9, 10).

O kurie pamilsta Dievą labiau negu pinigus, sužino pasitenkinimo paslaptį (1 Timotiejui 6:7, 8). Jie supranta, jog reikia stropiai darbuotis ir pasirūpinti savo fiziniais poreikiais (Efeziečiams 4:28). Bet sykiu paiso Jėzaus perspėjimo: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mato 6:24).

Todėl užuot pasinėrę į darbą ar vaikęsi turto, mylintieji Dievą labiausiai stengiasi vykdyti jo valią. Jie žino, kad skirdami tam pirmenybę gali būti tikri Jehovos Dievo parama. Iš tiesų Jehova yra įsipareigojęs jais rūpintis (Mato 6:25-33).

Bendraudami su kitais daugelis pirmiausia žiūri savų interesų. Šiandien pasaulyje nėra taikos, nes apskritai žmonės pasidarė „savimylos, [...] nemeilūs“ (2 Timotiejui 3:2, 3). Kai kas nors juos nuvilia ar nesutinka su jų nuomone, jie pratrūksta „piktumais, rūstybėmis, riksmais ir piktžodžiavimais“ (Efeziečiams 4:31). Toks nesivaldymas ramybės neatneša, tik „sukelia vaidus“ (Patarlių 15:18).

O kurie klauso Dievo įsakymo mylėti artimą kaip save patį, yra „malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems“ (Efeziečiams 4:32; Kolosiečiams 3:13). Net patirdami šiurkštų elgesį, jie stengiasi sekti Jėzumi — „šmeižiamas jis neatsikirtinėjo“ (1 Petro 2:23). Kaip ir Jėzus, jie supranta, jog tikroji laimė — tarnauti kitiems, netgi tokiems, kurie nerodo dėkingumo (Mato 20:25-28; Jono 13:14, 15; Apaštalų darbų 20:35). Jehova Dievas sekantiems jo Sūnaus pavyzdžiu suteikia savosios dvasios ir ji padeda jiems turėti tikrąją ramybę (Galatams 5:22).

Na, o kaip turėti vidinę ramybę padeda požiūris į ateitį?

[Anotacija 6 puslapyje]

Svarbu turėti aiškų gyvenimo tikslą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus mokė, kaip įgyti vidinę ramybę