Artinkimės prie Dievo

„Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“

Apaštalų darbų 17:24-27

PALYGINUS su neaprėpiama visata, žmogus tėra silpnas ir menkas. Dėl to galbūt mąstei, ar žmonės tikrai gali turėti artimą ryšį su Visagaliu Dievu? Tai būtų įmanoma tik tada, jeigu Dievas, kurio vardas Jehova, pats norėtų, kad prie jo artintumės. Ar jis to nori? Paguodžiantį atsakymą randame apaštalo Pauliaus išraiškingoje kalboje, pasakytoje mokytiems vyrams Atėnuose ir užrašytoje Apaštalų darbų 17:24-27. Pažiūrėkime, kas šioje kalboje sakoma apie Jehovą.

Pirma, Paulius vadina Dievą „pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėju“ (24 eilutė). Gražūs ir įvairūs kūriniai, teikiantys žmogui džiaugsmą, liudija, jog Kūrėjas mus myli ir mumis rūpinasi (Romiečiams 1:20). Kvaila būtų galvoti, kad toks Dievas slėptųsi nuo tų, kurie jam brangūs.

Antra, Jehova „pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita“ (25 eilutė). Jis palaiko mūsų gyvastį (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Oras, vanduo ir maistas, būtini, kad gyventume, yra mūsų Kūrėjo dovanos (Jokūbo 1:17). Tad ar būtų protinga manyti, jog mūsų dosnus Dievas užsisklęstų ir neleistų savęs pažinti nei prie jo artintis?

Trečia, Dievas „padarė iš vieno žmogaus kiekvieną žmonių tautą“ (26 eilutė, Jr). Jehova nešališkas ir niekam nepataikauja (Apaštalų darbų 10:34). Ar galėtų būti kitaip? Jis sukūrė „vieną žmogų“, Adomą, iš kurio kilo visos tautos ir rasės. Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti“ (1 Timotiejui 2:4, Brb). Taigi galimybė artintis prie jo duota kiekvienam, nesvarbu, kokios rasės, tautybės ar kilmės būtume.

Galiausiai Paulius patikina, jog Jehova „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (27 eilutė). Nors Dievas labai prakilnus, jis visada prieinamas tiems, kas nuoširdžiai trokšta jo artumo. Pasak Biblijos, Jehova ne tik kad nėra toli, — jis „arti visų, kurie jo šaukiasi“ (Psalmyno 145:18, Jr).

Pauliaus žodžiai aiškiai liudija: Dievas nori, kad su juo suartėtume. Tačiau, kaip aiškina Paulius, su Dievu suartėti gali tik tie, kurie pasiryžę jo ‘ieškoti’ ir ‘apčiuopti’ (27 eilutė). Viename žinyne, skirtame Biblijos vertėjams, sakoma, jog „abu šie veiksmažodžiai originalo kalba nurodo arba realią galimybę, [...] arba įgyvendinamą troškimą“. Tai pailiustruoja pavyzdys. Tarkim, tamsioje, bet pažįstamoje patalpoje apčiuopomis ieškai šviesos jungiklio ar durų ir neabejoji, jog surasi. Panašiai ir su Dievu. Jeigu nuoširdžiai jo ieškome mėgindami tartum apčiuopti, mūsų pastangos bus vaisingos. Jį tikrai rasime, kaip patikina Paulius (27 eilutė).

Ar trokšti artintis prie Dievo? Jeigu tikėdamas jo ieškosi ir, taip tariant, bandysi apčiuopti, nenusivilsi. Jehovą rasti nesunku, nes „jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“.