Pagalvok, kas „vėliau atsitiks“

GYVENIME dažnai turime galimybę pasirinkti. Žinoma, prieš ką nors nusprendžiant, išmintinga pagalvoti, kokios bus pasekmės. Ne vienam teko karčiai apgailestauti dėl savo sprendimų. Gal ir tu kada sakei: „Jeigu tik būčiau žinojęs, kuo visa tai baigsis, niekada nebūčiau taip pasielgęs.“

Patyręs keliautojas stengiasi išsiaiškinti, kur veda kiekvienas kelias. Jis žiūri į žemėlapį, pasikalba su tais, kas tą vietovę pažįsta. Bekeliaudamas būtinai atkreipia dėmesį į kelrodžius. Mūsų gyvenimas — tarsi kelionė. Kaip galime žinoti, kuriuo keliu pasukti geriausia? Apie senovės Izraelio tautą Dievas per Mozę pasakė: „O, jei būtų išmintingi ir dėmesį kreiptų, tai jie suprastų, kas su jais vėliau atsitiks!“ (Pakartoto Įstatymo 32:29, Vl).

Geriausi patarimai

Mums nereikia spėlioti, kas „vėliau atsitiks“ gyvenime einant vienu ar kitu keliu. Dievas kaip niekas kitas gerai žino ir gali visiems žmonėms nurodyti geriausią kryptį. Nuo jo akių nepaslėptas nė vienas takas, jam kaip ant delno matosi, kur jie veda. Biblija taip ir sako: „Kur eina žmonės, Viešpats aiškiai mato; jis stebi visus jų kelius“ (Patarlių 5:21).

Jehova rūpinasi tais, kas jį myli. Savo Žodyje, Biblijoje, lyg žemėlapyje jis yra  nužymėjęs, kuriuo keliu jiems eiti geriausia. Joje skaitome jo žodžius: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.“ Tad prieš žengiant žingsnį protinga būtų prašyti Jehovos patarimo, kaip kad senovės Izraelio karalius Dovydas, meldęs: „Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti, nes į tave keliu savo širdį“ (Psalmyno 32:8; 143:8).

Jeigu einame maršrutu, kurį mums nurodė patikimas, prityręs keliautojas, jaučiamės ramūs ir saugūs. Mūsų nekankina nerimas, kur galiausiai atsidursime. Dovydas prašė Jehovos vadovavimo ir jo laikėsi. Todėl džiaugėsi vidine ramybe, kurią štai kaip gražiai aprašė 23 psalmėje: „Viešpats — mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano. Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui. Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus“ (Psalmyno 23:1-4).

Kokia bus jų ateitis?

Psalmininkas Asafas arba kuris nors iš jo palikuonių prisipažino, kad vos neišklydo iš teisingo kelio. Kodėl? Kadangi ėmė pavydėti nedorėliams ir smurtininkams, „matydamas jų gerovę“. Jam atrodė, kad jie „visuomet be rūpesčių“. Kas dar blogiau, psalmininkas pradėjo abejoti, ar išmintinga jam toliau eiti teisumo taku (Psalmyno 73:2, 3, 6, 12, 13).

Paskui jis nuėjo į Jehovos šventovę ir pasimeldęs bandė ‘suvokti, kas nutiks nedorėliams’. Kas laukia tų, kuriems jis pavydi? Kokia bus jų ateitis? Suprato, kad tokie žmonės yra „ant slidaus šlaito“ ir greit ‘prieis išgąstingąjį galą’. O kur nuves jo paties pasirinktas kelias? Psalmininkas Jehovai pripažino: „Galop priimsi [„nuvesi“, NW] mane į garbę“ (Psalmyno 73:17-19, 24; Vl).

Apmąstęs, kas atsitiks nesąžiningai siekiantiems sau gerovės, psalmininkas padarė išvadą esąs teisingame kelyje. Jis tarė: „Man gera artėti prie Dievo.“ Būti artimam su Jehova Dievu visada išeina į gera (Psalmyno 73:28, Brb).

„Žiūrėk, kur eini“

Panašiai ir šiandien mums tenka dėl daug ko apsispręsti. Galbūt tau pasiūlė sudaryti viliojančią verslo sutartį, užimti aukštesnes pareigas ar tapti pelningos  investicijos partneriu. Žinoma, imantis bet kokios naujos veiklos šiek tiek rizikuojama. Tačiau ar nemanai, kad naudinga būtų pirma pagalvoti, kas „vėliau atsitiks“? Kokios gali būti pasekmės? Jei turėsi išvykti toli nuo namų, bus nelengva tau ir tavo antrajai pusei. Gal teks daug laiko būti netinkamoje draugijoje — su bendradarbiais, viešbučiuose ar kitur? Svarbu išsiaiškinti, kur tas kelias veda, kad galėtum padaryti išmintingą sprendimą. Saliamonas patarė: „Žiūrėk, kur eini“ (Patarlių 4:26).

Šį patarimą verta paimti į širdį visiems, o ypač jaunimui. Štai vienas jaunuolis išsinuomojo filmą, žinodamas, jog jame rodomi vaizdai sužadina seksualinius jausmus. Pažiūrėjęs filmą, kaip vėliau jis pasakojo, buvo taip užvaldytas geismo, jog nuėjo pas netoliese gyvenančią prostitutę. Po to jį apėmė liūdesys, graužė sąžinė ir kankino baimė užsikrėsti. Nutiko lygiai taip, kaip rašoma Biblijoje: „Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis, vedamas skersti.“ O, kad būtų pagalvojęs, kas „vėliau atsitiks“! (Patarlių 7:22, 23)

 Pasitikėk kelio ženklais

Dauguma žmonių sutinka, jog kvaila nepaisyti kelio ženklų. Deja, gyvenimo kelyje kai kas į juos nekreipia dėmesio, ypač jeigu nurodymas nepatinka. Pakalbėkim apie izraelitus Jeremijo laikais. Jie turėjo apsispręsti, tarsi stovėjo kryžkelėje. Todėl Jehova Dievas jiems patarė: „Pasiklauskite senovės takų, kur yra gerasis kelias! Eikite juo.“ Bet žmonės užsispyrė ir atsakė: „Mes neisime juo!“ (Jeremijo 6:16). Kas ‘vėliau atsitiko’ dėl tokio jų maištavimo? 607 m. p. m. e. atėjo babiloniečiai ir visiškai sunaikino Jeruzalės miestą, o jos gyventojus išvedė kaip belaisvius į Babiloną.

Jei numojame ranka į Dievo mums duotus „kelio ženklus“, gero nelaukime. Todėl Raštas mus ragina: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6).

Kai kurie Dievo perspėjimai yra lyg draudžiamieji ženklai. Pavyzdžiui, Biblija sako: „Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako, neik nedorėlių keliu“ (Patarlių 4:14). Apie vieną pavojingą kelią įspėjama Patarlių 5:3, 4: „Palaidūnės lūpos laša medumi, o jos burna slidesnė už aliejų. Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė, aštri kaip dviašmenis kalavijas.“ Galbūt kai kam atrodo, kad amoralus ryšys — su prostitute ar kuo kitu — jaudinantis nuotykis. Tačiau nepaisant draudžiamųjų „ženklų“, reguliuojančių moralę, prieinama tiktai iki nelaimės.

Todėl prieš pasukant į tokį taką, dera pamąstyti: „Kur tai mane nuves?“ Vien sustojus ir pagalvojus, kas „vėliau atsitiks“, galima apsisaugoti nuo poelgių su skaudžiomis pasekmėmis. AIDS ir kitos lytiškai plintančios ligos, nepageidaujamas nėštumas, abortas, nutrūkę ryšiai, sąžinės priekaištai — štai kas laukia kelyje tų, kurie nusprendžia nepaisyti „kelrodžių“. Kas galiausiai nutiks amoraliems žmonėms, aiškiai pasakė apaštalas Paulius: jie „nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10).

„Štai tikrasis kelias“

Kartais nelengva įžvelgti, kur nueisime vienu ar kitu keliu. Todėl esame labai dėkingi, kad Dievas toks rūpestingas ir nurodo mums aiškią kryptį. „Štai tikrasis kelias! — sako Jehova. — Juo eikite!“ (Izaijo 30:21). Kur nuves Jehovos nurodytas kelias? Nors siauras ir nelengvas, pasak Jėzaus, jis veda į amžinąjį gyvenimą (Mato 7:14).

Tad dabar stabtelk ir pagalvok, kokiu taku keliauji. Ar teisingu? Kur jis nuves? Melsk Jehovą vadovauti tau. Pasižiūrėk į „kelių žemėlapį“, Bibliją. Galbūt matysi, jog praverstų ir patyrusio keliautojo, einančio Dievo nurodytu keliu, pagalba. Jeigu suprasi, kad turi pasukti kita linkme, padaryk tai nedelsdamas.

Paprastai keliauninkas nudžiunga pamatęs kelrodį ir įsitikinęs, kad yra teisingame kelyje. Jei patyrinėjęs savo gyvenimą suvoki einąs teisiųjų taku, drąsiai ženk toliau. Pati maloniausia kelionės dalis dar priešaky (2 Petro 3:13).

Kiekvienas takas kur nors veda. Kur atsidursi priėjęs savo pasirinkto kelio galą? Kaip bus liūdna, jeigu teks stovėti ir apgailestauti: „O, kad būčiau pasukęs kitu keliu!“ Taigi prieš žengdamas kitą žingsnį gyvenimo taku pagalvok, kas „vėliau atsitiks“.

[Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

Ar pagalvoji, kas „vėliau atsitiks“?

Jauni žmonės dažnai viliojami ar verčiami elgtis taip kaip dauguma. Štai keletas galimų situacijų.

▪ Kas nors pasišaipo, kad bijai surūkyti cigaretę.

▪ Geranoriškas mokytojas pataria tau siekti aukštojo mokslo universitete.

▪ Tave kviečia į vakarėlį, kur bus daug alkoholinių gėrimų ir gal net narkotikų.

▪ „Kodėl nesi susikūręs asmeninio profilio internete?“ — kai kas paklausia.

▪ Kas nors iš draugų pasiūlo kartu pažiūrėti smurtinį ar amoralų filmą.

Jeigu kada pateksi į tokią situaciją, ką darysi? Tiesiog pasiduosi gundymui ar gerai pagalvosi, kas „vėliau atsitiks“? Išmintinga būtų pamąstyti: „Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje, nesudegindamas savo drabužių? Argi gali jis vaikščioti žarijomis, nenusvildamas kojų?“ (Patarlių 6:27, 28).