Jehova — mūsų „pagalba ir gelbėtojas“

„Viešpats padeda jiems ir ištraukia iš bėdos“ (PS 37:40).

1, 2. Kokia svarbi tiesa apie Jehovą mus guodžia ir stiprina?

AR ŠEŠĖLIAI, kuriuos meta saulės apšviesti objektai, būna ilgalaikiai? Ne. Žemei sukantis jie juda ir keičiasi. O štai žemės ir saulės Kūrėjas nesikeičia (Mal 3:6). Jame, kaip sakoma Biblijoje, „nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi“ (Jok 1:17, Brb). Ši svarbi tiesa apie Jehovą tikrai guodžia ir stiprina mus, ypač tada, kai užklumpa išmėginimai ir bėdos. Kodėl?

² Pirmame studijų straipsnyje kalbėjome, kaip Biblijos laikais Jehova parodė esąs „pagalba ir gelbėtojas“ (Ps 70:7 [70:5, Brb]). Aukščiausiasis nesikeičia ir laikosi duoto žodžio, todėl ir šiandien jo garbintojai gali tvirtai kliautis, kad jis suteiks pagalbą, vaduos iš bėdos (Ps 37:40). Kaip Jehova gelbsti savo tarnus šiais laikais? Kaip jis gali padėti tau pačiam?

Gelbėjo nuo priešininkų

3. Kodėl galime neabejoti, kad Jehovos tarnų, skelbiančių gerąją naujieną, priešininkai nenutildys?

³ Kad ir kaip Šėtono inspiruoti priešininkai kliudytų, Jehovos liudytojai nepaliaus garbinę Jehovą — vienintelį, kas šito  ir vertas. Dievo Žodis patikina: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės; liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme, tu nugalėsi“ (Iz 54:17). Priešininkai nepajėgia sutrukdyti Dievo tarnams vykdyti savo užduoties — skelbti gerąją naujieną. Štai pora pavyzdžių.

4, 5. Kokį priešiškumą patyrė Jehovos tarnai 1918-aisiais ir kaip viskas klostėsi toliau?

⁴ Ant Jehovos tarnų 1918 metais ūžtelėjo dvasininkijos, norinčios užslopinti mūsų skelbimo veiklą, sukelta persekiojimų banga. Tų metų gegužės 7-ąją Jungtinių Valstijų federalinė valdžia išdavė įgaliojimą suimti Džozefą Rezerfordą, tuo laiku vadovavusį pasaulinei skelbimo veiklai, ir kai kuriuos kitus pagrindiniame biure tarnaujančius brolius. Nepraėjus nė porai mėnesių Rezerfordas ir jo bendražygiai buvo neteisingai apkaltinti sąmokslu ir nuteisti ilgam kalėti. Ar priešininkams, pasitelkusiems teismą, pavyko suparalyžiuoti visam laikui skelbimo veiklą? Ne!

⁵ Prisiminkime Jehovos duotą žodį: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės.“ Ir tikrai viskas apsivertė antraip: 1919-ųjų kovo 26-ąją — praėjus vos devyniems mėnesiams po Rezerfordo ir jo draugų teismo — šiuos mūsų brolius paleido už užstatą. Vėliau, 1920 metų gegužės 5-ąją, jiems iškelti kaltinimai buvo atšaukti. Laisvę atgavę broliai energingai ėmėsi plėtoti Karalystės darbą. Kaip jiems sekėsi? Skelbėjų gretos nuo tada pradėjo nepaprastai gausėti! Visa tai vyksta mūsų „pagalbos ir gelbėtojo“ dėka (1 Kor 3:7).

6, 7. a) Ko nacistinėje Vokietijoje buvo griebtasi prieš Jehovos liudytojus ir kuo viskas baigėsi? b) Ką rodo šių laikų Jehovos liudytojų istorija?

⁶ Štai kitas pavyzdys. 1934 metais Hitleris prisiekė išnaikinti Vokietijoje visus Jehovos liudytojus. Tai nebuvo tuščias grasinimas. Šalyje liudytojus suiminėjo ir siuntė į kalėjimą. Tūkstančiai Jehovos garbintojų tapo aukomis, šimtai buvo nužudyti koncentracijos stovyklose. Ar Hitleriui pavyko šis puolimas? Ar jis nutildė gerosios naujienos skelbimą šalyje? Ne! Persekiojami mūsų bendratikiai veiklą tęsė pogrindžio sąlygomis. Nacių režimui žlugus, jie atgavo laisvę ir toliau garsino savo žinią. Šiandien Vokietijoje yra daugiau kaip 165000 Karalystės skelbėjų. Taigi mūsų „pagalba ir gelbėtojas“ vėl tesėjo savo pažadą: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės.“

 ⁷ Šių laikų Jehovos liudytojų istorija rodo, kad Dievas niekada neleidžia pražudyti savo tarnų visumos (Ps 116:15). O kaip su atskirais jo garbintojais? Kaip Jehova gelbsti kiekvieną iš mūsų skyrium?

Ar Dievas teikia mums fizinę apsaugą?

8, 9. a) Iš kur žinome, kad skubi fizinė apsauga kiekvienam iš mūsų nėra garantuojama? b) Kokį realistišką požiūrį derėtų turėti?

⁸ Žinome, kad skubi fizinė apsauga kiekvienam iš mūsų nėra garantuojama. Mes laikomės tokios nuostatos kaip trys ištikimi hebrajai, atsisakę nusilenkti karaliaus Nebukadnecaro auksinei statulai. Tie dievobaimingi jaunuoliai neabejojo, kad stebuklingai juos apsaugoti nuo žūties Jehova gali, bet nebuvo tikri, jog taip ir įvyks. (Perskaityk Danieliaus 3:17, 18.) Dievas neleido jiems tada sudegti karščiu alsuojančioje krosnyje (Dan 3:21-27). Vis dėlto net Biblijos laikais Dievas stebuklingai gelbėdavo tik išskirtiniais atvejais. Priešai užtraukė mirtį daugeliui ištikimų Jehovos tarnų (Hbr 11:35-37).

⁹ O kaip yra šiandien? Jehova, „pagalba ir gelbėtojas“, tikrai gali išvaduoti žmogų, patekusį į bėdą. Tačiau ar galėtume tvirtai teigti (arba neigti), kad tam tikrais atvejais Jehova padėjo? Ne. Štai kuris nors asmuo, išvengęs pavojaus, galbūt mano, jog jį išgelbėjo Jehova, ir tai neigti būtų neteisinga. Bet sykiu derėtų turėti realistišką požiūrį ir nepamiršti, kad daugeliui ištikimų krikščionių persekiotojai, pavyzdžiui, nacizmo laikais, atėmė gyvybę. Kiti žūsta per nelaimingą atsitikimą (Mok 9:11). Gali kilti abejonė: negi tam atsidavusiam savo tarnui, kurio gyvenimas be laiko nutrūko, Jehova nebuvo „pagalba ir gelbėtojas“? Taip dvejoti tikrai neverta.

10, 11. Kodėl žmogus yra bejėgis įveikti mirtį, tačiau ką gali Jehova?

¹⁰ Aišku viena: žmogus bejėgis įveikti mirtį, nes nė vienam neįmanoma „išsigelbėti iš Šeolo [arba hado, tai yra bendro žmonijos kapo] galybės“ (Ps 89:49 [89:48, Brb]). O ką galima pasakyti apie Jehovą? Viena mūsų sesė, patyrusi nacių terorą, sako, kad mama, irgi liudytoja, ją, gedinčią koncentracijos stovyklose žuvusių brangių žmonių, kartą paguodė tokiais žodžiais: „Jeigu mirtis amžinai laikytų žmoniją savo gniaužtuose, argi ji nebūtų stipresnė už Dievą?“ Mirtis tikrai nėra pajėgesnė už mūsų visagalį gyvybės Šaltinį! (Ps 36:10 [36:9, Brb]) Visus, kurie dabar šeole, arba hade, Jehova saugo savo atmintyje ir kiekvieną jų iš ten išvaduos (Lk 20:37, 38; Apr 20:11-14).

¹¹ Ištikimų savo garbintojų Jehova ir šiandien nepalieka vienų. Aptarkime tris sritis, kur jis tikrai yra mūsų „pagalba ir gelbėtojas“.

Dvasinė apsauga

12, 13. Kodėl dvasinė apsauga visų svarbiausia ir kaip Jehova ją teikia?

¹² Jehova mums teikia dvasinę apsaugą ir tai svarbiausia. Mes, tikrieji krikščionys, suprantame, jog yra kai kas vertingesnio nei dabartinis gyvenimas. Didžiausia mūsų vertybė — asmeninis ryšys su Jehova (Ps 25:14; 63:4 [63:3, Brb]). Be šio ryšio ir dabartinis gyvenimas būtų mažavertis, ir būsimojo gyvenimo vilties neturėtume.

¹³ Laimei, Jehova visokeriopai pasirūpino, kad palaikytume su juo glaudų ryšį. Turime jo Žodį, gauname jo šventosios dvasios, esame jo pasaulinėje organizacijoje. Kaip iš viso to galime semtis kuo didesnės naudos? Reguliariai ir kruopščiai studijuodami jo Žodį, stiprinsime savo  tikėjimą ir viltį (Rom 15:4). Karštai melsdami šventosios dvasios, įgysime ryžto atsispirti pagundai elgtis nedorai (Lk 11:13). Laikydamiesi vergo klasės nurodymų, duodamų teokratiniuose leidiniuose, per sueigas, asamblėjas bei kongresus, sotinsimės „maistu reikiamu metu“ (Mt 24:45, Jr). Visa tai teiks mums dvasinę apsaugą, artins prie Dievo (Jok 4:8).

14. Papasakok atsitikimą, liudijantį, kokia svarbi yra dvasinė apsauga.

¹⁴ Kokia svarbi yra dvasinė apsauga, liudija pirmo straipsnio pradžioje paminėtų tėvų patirtis. Praėjus kelioms dienoms nuo dukters dingimo pribloškė žinia, kad jų Teresa nužudyta. * Tėvas pasakoja: „Meldžiau, kad Jehova ją saugotų. Kai dukrą rado nužudytą, prisipažinsiu, iš pradžių negalėjau suvokti, kodėl mano maldos liko neišklausytos. Aišku, žinojau, kad Jehova negarantuoja stebuklingos apsaugos kiekvienam savo tarnui skyrium. Maldavau gebėjimo visa tai perprasti. Ir mane paguodė mintis, kad Jehova rūpinasi savo garbintojų dvasiniu saugumu — teikia visa, kas padeda išlaikyti su juo ryšį. Tokia apsauga pati svarbiausia, nes nuo ryšio su Dievu priklauso mūsų amžina ateitis. Čia Jehova tikrai apsaugojo Teresą — ji ištikimai tarnavo jam iki pat savo žūties. Suvokęs, kad jos amžinoji ateitis yra mus mylinčio Jehovos rankose, atgavau ramybę.“

Stiprina ligos patale

15. Kaip Jehova gali mums padėti, kai esame kamuojami ligos?

¹⁵ Kaip kadaise Dovydu, taip rūpinasi Jehova ir mumis „ligos patale“ (Ps 41:4 [41:3, Brb]). Nors šiais laikais Dievas stebuklingai nepagydo, jis mums padeda. Kaip? Vadovaudamiesi principais, nurodytais jo Žodyje, gebame išmintingai apsispręsti dėl gydymo bei kitų dalykų (Pat 2:6). Rūpimu sveikatos klausimu taip pat galime rasti naudingos informacijos ir praktiškų pasiūlymų straipsniuose, išspausdintuose Sargybos bokšte ir Atsibuskite! Per savo šventąją dvasią Jehova suteikia „galybės gausą“, padedančią mums, kad ir kas nutiktų, nepalūžti ir likti ištikimiems Aukščiausiajam (2 Kor 4:7). Gaudami tokią pagalbą, neleisime ligai mūsų parblokšti ir pakirsti dvasingumą.

16. Kaip vienas mūsų brolis ištveria negalę?

¹⁶ Štai pirmo straipsnio pradžioje minėtam jaunam mūsų broliui 1998 metais buvo diagnozuota šoninė amiotrofinė sklerozė, kuri galiausiai jį visai  suparalyžiavo. * Kaip jis laikosi ligos varginamas? Brolis pasakoja: „Kai pagalvoju, jog tik mirtis išvaduos mane nuo negalės, apima širdgėla ir neviltis. Prislėgtas meldžiu Jehovos trijų dalykų: širdies ramybės, kantrumo ir ištvermės. Matau, kad Jehova išklauso mano maldas. Jausdamas vidinę ramybę, mąstau apie tai, kas guodžia: kaip gyvensiu naujajame pasaulyje, kai galėsiu vaikščioti, skonėtis gardžiais valgiais, vėl kalbėtis su artimaisiais. Kantrybė padeda iškęsti paralyžiaus sukeliamus sunkumus, nepatogumą. Ištvermė įgalina likti ištikimu krikščioniu, neprarasti dvasinės pusiausvyros. Kaip ir psalmininkas Dovydas, galiu patvirtinti, kad Jehova man padeda ligos patale“ (Iz 35:5, 6).

Aprūpina būtiniausiais dalykais

17. Ką Jehova yra pažadėjęs mums ir ką tas pažadas reiškia?

¹⁷ Jehova yra pažadėjęs rūpintis mūsų materialiniais poreikiais. (Perskaityk Mato 6:33, 34 ir Hebrajams 13:5, 6.) Bet tai nereiškia, kad patys galime sėdėti rankas sudėję ir nedirbti (2 Tes 3:10). Šio pažado prasmė tokia: jeigu pirmiausia ieškome Dievo Karalystės ir sykiu rūpinamės pragyvenimu, Jehova tikrai nepaliks mūsų be būtiniausių dalykų (1 Tes 4:11, 12; 1 Tim 5:8). Galbūt jis padės taip, kaip nesitikėjome, pavyzdžiui, per bendratikį, siūlantį paramą arba darbą.

18. Papasakok atsitikimą, rodantį, kaip galime sulaukti paramos stokodami.

¹⁸ Pirmo straipsnio pradžioje minėjome vienišą motiną. Jai su dukra persikėlus į naują vietą, sunku buvo rasti darbą. Ši mūsų sesė pasakoja: „Rytais eidavau į lauko tarnybą, o popiet ieškodavau darbo. Nepamiršiu, kaip vieną dieną atėjusi į maisto parduotuvę nusipirkti pieno, stovėjau prie daržovių lentynos ir tik žiūrėjau — pinigų joms neužteko. Dar niekad nesijaučiau tokia nusiminusi. Grįžusi iš parduotuvės radau prieangį prikrautą įvairiausių daržovių; jų turėjo užtekti keletui mėnesių. Pravirkau ir padėkojau Jehovai.“ Netrukus ji sužinojo, kad krepšius su daržovėmis iš savo sklypo pristatė vienas bendruomenės brolis. Vėliau sesė jam parašė: „Aną dieną tau dėkojau iš visos širdies; taip pat buvau dėkinga ir Jehovai, kad pasinaudodamas tavo gerumu priminė man apie savo meilę“ (Pat 19:17).

19. Kuo Jehovos tarnai galės būti tikri per didį sielvartą ir kam turime būti nusiteikę jau dabar?

¹⁹ Iš to, kaip Jehova remdavo savo tarnus Biblijos laikais ir kaip jais rūpinasi dabar, akivaizdu, kad juo, savo Padėjėju, galime kliautis. Greitai, kai Šėtono valdomą pasaulį apims didis sielvartas, mums kaip niekad reikės Jehovos pagalbos. Bet Jehovos tarnai galės visiškai juo pasitikėti, pakelti galvą ir džiaugtis žinodami, jog išvadavimas arti (Lk 21:28). Todėl kad ir kokie išmėginimai prislėgtų, nusiteikime jau dabar dėti visas viltis į Jehovą aiškiai suvokdami, jog jis, Dievas, kuris nesikeičia, tikrai yra mūsų „pagalba ir gelbėtojas“.

[Išnašos]

Ar atsimeni?

• Kaip Jehova gelbsti tuos, kurių gyvenimas be laiko nutrūksta?

• Kodėl dvasinė apsauga yra pati svarbiausia?

• Kaip suprasti Jehovos pažadą pasirūpinti mūsų materialiniais poreikiais?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 8 puslapyje]

Brolį Rezerfordą ir jo bendražygius, suimtus 1918 metais, vėliau paleido ir jiems iškeltus kaltinimus atšaukė

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jehova gali stiprinti mus „ligos patale“