Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Būkime dėkingi už lietų

Būkime dėkingi už lietų

Būkime dėkingi už lietų

LIETUS! Ką mes be jo darytume? Tiesa, jei lyja per dažnai, kyla baisūs potvyniai. Be to, žmonės gyvenantys ten, kur klimatas ir metų laikai šalti bei drėgni, ne visada džiaugiasi lietumi (Ezros 10:9). Tačiau kaip jaučiasi milijonai žmonių, kurie dažniausiai turi kęsti karštį ir sausrą? Kokia atgaiva, kai pagaliau pradeda lyti!

Kaip tik toks klimatas buvo bibliniuose kraštuose, kaip antai Mažosios Azijos gilumoje, kur Paulius lankėsi savo misionieriškos kelionės metu. Būdamas ten Paulius senovės likaonams pasakė tokius žodžius: „[Dievas] nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apaštalų darbų 14:17). Atkreipkite dėmesį, kad Paulius pirmiausia paminėjo lietų, nes be jo niekas negalėtų užaugti ir nebūtų „vaisingų metų“.

Biblijoje apie lietų kalbama daug. Joje hebrajiški ir graikiški žodžiai, reiškiantys lietų, pavartoti daugiau kaip šimtą kartų. Ar nenorėtumėte daugiau sužinoti apie šią nuostabią Dievo dovaną ir taip sustiprinti savo tikėjimą, kad Biblija yra moksliškai tiksli?

Ką Biblija sako apie lietų

Jėzus Kristus atkreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką, be kurio nebūtų lietaus. „Jis [jūsų Tėvas], — sakė Jėzus, — leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:45). Ar pastebėjote, kad Jėzus pirmiausia paminėjo saulę, o tik paskui lietų? Ir ne be reikalo: saulė ne tik tiekia augalams energiją, bet ir priverčia suktis vandens apytakos ratą. Taip, būtent saulės daga kasmet išgarina maždaug 400000 kubinių kilometrų jūros vandens ir paverčia jį gėlo vandens garais. Jehova Dievas sukūrė saulę, todėl jis yra vertai vadinamas tuo, kuris pakelia aukštyn vandenis ir išlieja juos lietaus pavidalu.

Biblijoje vandens apytakos ratas aprašomas taip: „Dievas [...] padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų, kurį debesys lieja gausiai ant žmonių“ (Jobo 36:26-28; Brb). Nuo tada, kai buvo užrašyti šie moksliškai tikslūs žodžiai, žmogus turėjo daug laiko išsiaiškinti, kaip veikia vandens apytakos ratas. Kokie rezultatai? „Iki šiol, — teigia 2003-iųjų vadovėlis Water Science and Engineering, — lietaus lašų susidarymo procesas nėra iki galo suprantamas.“

Vis dėlto mokslininkai žino, kad lietaus lašai susiformuoja iš mikroskopinių dalelių, kurios tampa mažyčių debesies lašelių branduoliais. Kol pasidaro lietaus lašu, lašelis turi padidėti milijoną ar net daugiau kartų. Tai sudėtingas procesas, galintis trukti keletą valandų. Leidinyje Hydrology in Practice sakoma: „Yra kelios teorijos, kaip debesies lašeliai tampa lietaus lašais, ir mokslininkai vis dar aiškinasi tų iškeltų hipotezių detales.“

Šių mechanizmų, sukeliančių lietų, Kūrėjas savo tarnui Jobui uždavė susimąstyti skatinančius klausimus: „Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?“ „Kas išmintingai suskaičiuoja debesis ir išlieja dangaus vandens ąsočius?“ (Jobo 38:28, Brb; 38:37). Jau praėjo apie 3500 metų po to, kai buvo pasakyti šie žodžiai, o tyrinėtojai vis dar bando atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus.

Į kurią pusę sukasi vandens apytakos ratas?

Graikų filosofai mokė, jog vanduo upėse atsiranda ne iš lietaus, o dėl to, kad jūros vanduo požeminiais kanalais patenka į kalnų viršūnes ir ištrykšta gaiviais šaltiniais. Viename Biblijos žinyne tvirtinama, kad tokią mintį išreiškė Saliamonas. Štai Dievo įkvėpti Saliamono žodžiai: „Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekada nebūna pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl suteka“ (Mokytojo 1:7). Ar Saliamonas tikrai norėjo pasakyti, kad jūros vanduo yra kažkaip pumpuojamas į kalnus, o iš ten nuteka į upes? Kad atsakytume į šį klausimą, pažiūrėkime, ar taip manė Saliamono tėvynainiai.

Nepraėjus nė šimtui metų po Saliamono, Dievo pranašas Elijas parodė žinąs, iš kur gali ateiti lietus. Jo pranašavimo dienomis šalis daugiau nei trejus metus kentėjo baisią sausrą (Jokūbo 5:17). Jehova Dievas siuntė savo tautai šią bausmę todėl, kad išdavė jį lenkdamasi kanaaniečių lietaus dievui Baalui. Bet Elijas padėjo izraelitams susivokti ir jie atgailavo, taigi dabar jis galėjo melsti lietaus. Tuo tarpu savo tarnui liepė: „Pasižvalgyk Jūros link.“ Kai šis pranešė, jog „mažas debesėlis, ne didesnis už žmogaus plaštaką, kyla nuo Jūros“, Elijas suprato, kad į jo maldą atsakyta. Greitai „dangus apsiniaukė juodais debesimis, papūtė vėjas, ir pradėjo smarkiai lyti“ (1 Karalių 18:43-45). Taigi Elijas išmanė, kaip veikia vandens apytakos ratas. Jis žinojo, kad virš jūros susiformuos debesys ir vėjas iš vakarų juos atpūs į Pažadėtąją žemę. Iki pat šiol lietus ateina tokiu būdu.

Praėjus maždaug šimtui metų po šių įvykių, kuklus ūkininkas, vardu Amosas, paminėjo vieną svarbų dalyką apie vandens apytakos ratą. Dievas siuntė Amosą pranašauti izraelitams, kas jų laukia už tai, kad skriaudžia vargšus ir garbina netikrus dievus. Idant nemirtų nuo Dievo rankos, jis juos ragino: „Ieškokite Viešpaties ir būsite gyvi.“ Tada Amosas paaiškino, kad garbintinas yra vienintelis Jehova, nes jis yra Kūrėjas, tas, kuris „pasišaukia jūros vandenis ir išlieja juos ant žemės paviršiaus“ (Amoso 5:6, 8). Vėliau Amosas pakartojo, kaip nuostabiai sukasi vandens apytakos ratas (Amoso 9:6). Taigi šis pranašas pabrėžė, kad vandenynai yra pagrindinis lietaus šaltinis.

Šį faktą moksliškai įrodė Edmondas Halis 1687 metais. Tačiau praėjo nemažai laiko, kol kiti pripažino Halio įrodymus. Encyclopædia Britannica Online teigia: „Mintis, kad Žemės viduje yra apytakos sistema, kuri jūros vandenį nugabena į kalnų viršūnes ir jis iš ten išteka, gyvavo iki XVIII amžiaus pradžios.“ Šiandien tiesa apie vandens apytakos kryptį žinoma visiems. Tame pačiame leidinyje aiškinama: „Jūros vanduo yra išgarinamas, paskui atmosferoje kondensuojasi, iškrenta į Žemę kritulių pavidalu ir galiausiai upėmis grįžta į jūrą.“ Taigi akivaizdu, Saliamono žodžiai, užrašyti Mokytojo 1:7, apibūdina tą patį vandens apytakos ratą, kuriame debesys atlieka savo vaidmenį, kad žemė gautų lietaus.

Kaip parodyti dėkingumą?

Tas faktas, kad skirtingi Biblijos rašytojai tiksliai apibūdino, kaip vyksta vandens apytaka, yra vienas iš daugelio nenuginčijamų įrodymų, jog Bibliją įkvėpė žmonijos Kūrėjas, Jehova Dievas (2 Timotiejui 3:16). Tiesa, dėl netinkamos žmogaus veiklos akivaizdžiai pakito klimatas, todėl dabar kai kuriose žemės vietose kyla dideli potvyniai, o kitose — sausros. Bet vandens ciklo Kūrėjas, Jehova Dievas, yra pažadėjęs imtis veiksmų ir „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“ (Apreiškimo 11:18).

O kol tai įvyks, kaip galite parodyti dėkingumą už Dievo dovanas, pavyzdžiui, lietų? Studijuodamas jo Žodį Bibliją ir elgdamasis taip, kaip ten nurodyta. Tuomet įgysite viltį sulaukti Dievo naujojo pasaulio, kur Dievo dovanomis galėsite džiaugtis amžinai. Iš tiesų „kiekvienas geras davinys ir tobula dovana“ ateina iš lietaus Kūrėjo Jehovos Dievo (Jokūbo 1:17).

[Schema/iliustracija 16, 17 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KONDENSACIJA

KRITULIAI

TRANSPIRACIJA

GARAVIMAS

NUOTĖKIS

GRUNTINIS VANDUO

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Kol Elijas meldėsi, jo tarnas žiūrėjo „Jūros link“