Tik Dievas gali išgelbėti žemę

„BRANGAKMENIS, ŽĖRINTIS BALTA IR ŽYDRA SPALVA.“ Taip astronautas Edgaras Mičelis apibūdino žemę, stebėdamas ją tamsioje kosminėje erdvėje.

Dievas įdėjo daug pastangų ruošdamas žemę žmogui gyventi. Matydami jos sukūrimą angelai „šaukė iš džiaugsmo“ (Jobo 38:7). Patyrinėję šios planetos stebuklus, mes irgi negalime nesidžiaugti. Dėl daugybės sudėtingų ekosistemų žemėje gali tarpti gyvybė. Vieno gerai žinomo proceso metu žali augalai, naudodami saulės šviesą, anglies dvideginį iš oro ir vandenį, gaminasi maistą. Kaip šalutinį produktą į atmosferą jie išskiria deguonį, kuris būtinas mūsų gyvybei palaikyti.

Biblija praneša, jog Dievas žmogui pavedė rūpintis žeme (Pradžios 1:28; 2:15). Kad žemėje išliktų ekologinė pusiausvyra, žmogus turėjo turėti deramą nuostatą: mylėti žemę, savo namus, taip pat norėti, kad ji visada būtų graži. Tačiau žmogui buvo suteikta valios laisvė, todėl galėjo būti ir taip, jog su žeme jis ims elgtis netinkamai, netgi ją niokoti. Šitaip ir atsitiko. Žmogaus nerūpestingumo bei godumo pasekmės labai liūdnos.

Štai keletas problemų: 1) dėl beatodairiško miškų kirtimo žemė nepajėgia absorbuoti anglies dvideginio ir tai lemia ekstremalius orus; 2) nesaikingai naudojami pesticidai naikina vabzdžius, kurie atlieka svarbias ekologines funkcijas, pavyzdžiui, apdulkina pasėlius; 3) dėl besaikės žvejybos ir jūrų bei upių užterštumo smarkiai mažėja žuvų populiacijos; 4) savanaudiškai eksploatuojami gamtos turtai, dėl to mažai jų belieka ateities kartoms ir, manoma, spartėja visuotinis atšilimas. Pastarojo reiškinio įrodymu kai kurie gamtosaugininkai laiko ledynų tirpsmą bei ledkalnių gausėjimą Arktyje ir Antarktidoje.

Kadangi daugėja stichinių nelaimių, kai kas galbūt mano, jog žemė keršija žmogui. Dievas žemę mums davė dovanai, taip sakant, išnuomojo be nuompinigių (Pradžios 1:26-29). Tačiau dabartiniai pasaulio įvykiai rodo, kad daugelis žmonių neturi jokio noro puoselėti savo gražios planetos. Jiems terūpi tenkinti savanaudiškus troškimus. Iš tikrųjų jie pasirodo esą blogi nuomininkai — „niokoja žemę“, kaip buvo išpranašauta Apreiškimo 11:18.

Pasak Biblijos pranašysčių, Visagalis Dievas Jehova, gyvybę palaikančių žemės ekosistemų Kūrėjas, yra nutaręs „išvaryti“ nedorus nuomininkus (Sofonijo 1:14; Apreiškimo 19:11-15). Dievas neleis žmonėms suniokoti žemės — jis imsis veiksmų, galbūt greičiau nei mes tikimės * (Mato 24:44). Taip, tiktai Dievas gali išgelbėti žemę.

[Išnaša]