Artinkimės prie Dievo

Teisėjas, kuris visada elgiasi teisingai

Pradžios 18:22-32

TEISINGUMAS. Sąžiningumas. Nešališkumas. Argi mūsų netraukia tokios dorybės? Žmogus nori, kad su juo elgtųsi teisingai, — tokia jau mūsų prigimtis. Deja, pasaulyje teisingumas dažnai iškreipiamas. Tačiau yra Teisėjas, kuris vertas mūsų pasitikėjimo, — tai Jehova Dievas. Jis visada elgiasi teisingai. Tai matyti iš Abraomo ir Dievo pokalbio, užrašyto Pradžios 18:22-32. *

Kai Jehova pranešė Abraomui ketinąs ištirti, kas vyksta Sodomoje ir Gomoroje, šis susirūpino, kaip bus su ten gyvenančiais teisiaisiais, taigi ir su jo sūnėnu Lotu. Abraomas meldė Jehovą: „Argi iš tikrųjų kartu su nedorėliu pražudysi teisųjį? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau [...] neatleistum dėl penkiasdešimt mieste esančių teisiųjų?“ (23, 24 eilutės). Dievas atsakė, kad dėl penkiasdešimt teisiųjų tos vietovės pasigailėtų. Abraomas Jehovos teiravosi dar penkis kartus, vis mažindamas teisiųjų skaičių iki dešimties, kol galiausiai buvo patikintas, jog ir dėl tiek teisių žmonių Dievas miesto nesunaikintų.

Ar Abraomas ginčijosi su Dievu? Tikrai ne! Tai jau būtų išdidumo viršūnė. Šis vyras kalbėjo pagarbiai, nuolankiai. Apie save jis net pasakė esąs vien „dulkė ir pelenai“ (27, 30—32 eilutės). Be to, Abraomo žodžiai aiškiai bylojo apie jo pasitikėjimą Jehovos teisingumu. Net du kartus Abraomas pakartojo, jog ‘ne Dievo būdas’ pražudyti teisųjį drauge su nedorėliu. Šis Dievui ištikimas patriarchas su įsitikinimu pareiškė, kad „visos žemės Teisėjas“ elgiasi teisingai (25 eilutė).

Ar visa tai, ką kalbėjo Abraomas, buvo tiesa? Iš dalies. Abraomas klydo manydamas, kad Sodomoje ir Gomoroje gali būti bent dešimt teisiųjų. Tačiau jis buvo visiškai teisus tvirtindamas, kad Dievas niekada nepražudytų teisiojo su nedorėliu. Kai vėliau Dievas siuntė pražūtį tiems sugedusiems miestams, teisusis Lotas ir dvi jo dukterys buvo saugiai angelų išvesti (2 Petro 2:7-9).

Ką šis pasakojimas mums atskleidžia apie Jehovą? Pranešdamas ketinąs išžvalgyti, kas dedasi anuose miestuose, Jehova iš tikrųjų kvietė Abraomą išsakyti, ką jis apie tai mano (Izaijo 41:8). Kai šis liejo nerimą, Dievas kantriai klausėsi. Kaip tai gražiai liudija apie Dievo nuolankumą, apie kilnų elgesį ir pagarbą žemėje gyvenantiems jo tarnams! Tikrai turime tvirtą pagrindą pasitikėti Jehova, Teisėju, kuris visada elgiasi teisingai.

[Išnaša]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Abraomas išsakė Jehovai savo nerimą dėl Sodomos ir Gomoros