Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Viskam yra laikas

Viskam yra laikas

Viskam yra laikas

„Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi“, — sakoma Biblijoje. Tuos žodžius parašęs senovės išminčius karalius Saliamonas toliau kalbėjo, kad yra laikas gimti ir laikas mirti, laikas statyti ir laikas griauti, laikas mylėti ir laikas nekęsti. Galiausiai tarė: „Tad kokia nauda dirbančiajam iš jo triūso?“ (Mokytojo 3:1-9; Brb).

PERSKAITĘ tuos žodžius kai kas padaro išvadą, kad Biblija iš tikrųjų moko, jog viskam yra skirtas laikas, kitaip sakant, skatina tikėti likimu. Tačiau ar tikrai? Ar idėja, kad viskas gyvenime nulemta, pagrįsta Biblija? Kadangi „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“, mintys, užrašytos vienoje jos dalyje, turi derintis su tuo, ką skaitome kitose. Todėl pažiūrėkime, ką šiuo klausimu sako kitos Dievo Žodžio, Biblijos, ištraukos (2 Timotiejui 3:16).

Laikas ir atsitiktinumas

Mokytojo knygoje Saliamonas rašė: „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji.“ Kodėl? Jis paaiškino: „Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb).

Saliamonas nesakė, kad visi gyvenimo įvykiai nulemti, o tiesiog pabrėžė, jog žmonės negali tiksliai numatyti, kokie bus jų veiklos rezultatai, nes „visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“. Neretai žmogui kas nors atsitinka vien dėl to, kad jis buvo tinkamoje vietoje tinkamu laiku arba atvirkščiai.

Pagalvokim apie teiginį „lenktynes laimi ne greitieji“. Galbūt kada girdėjote ar skaitėte apie keistą nutikimą per trijų kilometrų moterų lenktynes 1984 metų olimpinėse žaidynėse Los Andžele (Kalifornija, JAV). Dvi bėgikės, viena atstovaujanti Britanijai, kita — Jungtinėms Valstijoms, tikėjosi laimėti aukso medalį. Tačiau lenktynėms įpusėjus bėgimo take jos susidūrė. Viena pargriuvo ir pasitraukė iš varžybų, o kita taip nusiminė, jog finišą pasiekė tik septinta.

Ar tokia baigtis buvo nulemta? Kai kas pasakys, kad taip. Bet juk abi sportininkės lenktynių nelaimėjo dėl liūdno atsitikimo, kurio nė viena negalėjo numatyti. O gal buvo lemta joms atsitrenkti vienai į kitą? Ir vėl kai kurie atsakytų „taip“. Tačiau komentatoriai susidūrimo priežastį aiškino tuo, kad būdamos vienodai stiprios jos bėgo labai arti viena kitos ir abi stengėsi pirmauti. Kaip sako Biblija, „visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“. Nors būtume gerai pasiruošę kokiai veiklai, bet kada gali įvykti kas nenumatyta ir turėti įtakos galutiniam rezultatui, ir tai neturi nieko bendra su lemtimi.

Tačiau ką tuomet reiškia Biblijos žodžiai „viskam yra laikas“? Ar patys galime kaip nors pakreipti savo gyvenimą?

Geriausias laikas kiekvienam darbui

Biblijos rašytojas čia kalba ne apie žmonių likimus arba kokia bus jų gyvenimo baigtis, o apie Dievo tikslą ir kokį poveikį jis turės žmonijai. Iš kur tai žinome? Tai pasako pats kontekstas. Paminėjęs daugelį dalykų, kuriems, atrodo, yra skirtas laikas, Saliamonas rašė: „Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams. Jis skirtu laiku viską puikiai padarė“ (Mokytojo 3:10, 11, Brb).

Dievas davė žmonijai daug užsiėmimų, arba darbų, kurių keletą išvardijo Saliamonas. Dievas taip pat suteikė mums valios laisvę, kad galėtume pasirinkti, ką veikti. Tačiau kiekvienam darbui atlikti yra tinkamas metas, kai galima tikėtis sulaukti geriausių rezultatų. Kaip antai, Saliamonas sakė, kad „laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta“ (Mokytojo 3:2). Ūkininkas žino, jog kiekvienam augalui sodinti ar sėti yra skirtas laikas. Kas atsitiktų, jeigu jis nepaisytų to paprasto fakto ir pasodintų kitu metų laiku? Ar sunkiai dirbęs, bet negavęs gausaus derliaus, ūkininkas kaltintų likimą? Žinoma, ne! Viskas dėl to, kad sodino ne tuo laiku, kuriuo reikia. Jam būtų gerai sekęsi, jeigu būtų laikęsis Kūrėjo nustatytos tvarkos.

Taigi Dievas nustatė ne žmonių likimus ar kokia bus visų įvykių atomazga, o tam tikrus principus, kuriais žmonės turi remtis savo veikloje. Kad darbas duotų gerų vaisių, jiems būtina suvokti Dievo tikslą bei nustatytą laiką ir tuo vadovautis. Nulemta ir nepakeičiama yra ne žmonių likimai, o tai, ką Dievas nutaręs padaryti. Per pranašą Izaiją Jehova pasakė: „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (Izaijo 55:11).

Koks gi tas Dievo „žodis“, arba su žemės ir žmonijos ateitimi susijęs tikslas, kuris bus įvykdytas?

Kas yra Dievo nustatytas laikas

Pasakęs „[Dievas] skirtu laiku viską puikiai padarė“, Saliamonas tęsė: „Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo“ (Mokytojo 3:11, Brb).

Apie šią eilutę daug kas rašė. Tačiau tiesa paprasta: giliai širdyje kiekvienas kada nors mąstėme, kokia gyvenimo prasmė ir kas mūsų laukia ateityje. Visais amžiais žmonėms būdavo sunku susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas tėra skirtas tam, kad dirbtume, kol galiausiai viskas baigsis mirtimi. Mes, žmonės, iš kitų gyvų būtybių skiriamės tuo, kad galvojame ne tik apie dabartį, bet ir apie gyvenimo pabaigą ir kas bus toliau. Mums netgi norisi niekada nemirti, gyventi amžinai. Kodėl? Kadangi, kaip sakoma toje eilutėje, Dievas „įdėjo amžinybę žmogui į širdį“.

Kad patenkintų tą troškimą, žmonija griebėsi gyvenimo po mirties idėjos. Kai kurie mano, jog mums mirus kažkokia mūsų dalis gyvena toliau. Kiti tiki reinkarnacija — kad mes vis atgimsime į ką nors įsikūniję. Dar kitų nuomone, viskas gyvenime nulemta likimo arba Dievo ir nieko negalime pakeisti. Deja, visi šie paaiškinimai nėra visiškai įtikinami. Taip yra todėl, kad, pasak Biblijos, savo paties pastangomis ‘nė vienas žmogus nesuvoks Dievo darbų nuo pradžios iki galo’.

Šis besitęsiantis konfliktas tarp noro sužinoti atsakymą ir nesugebėjimo to padaryti nuo senų senovės neduoda ramybės mąstytojams. Bet juk amžinybės troškimą į mūsų širdį įdėjo Dievas, tai ar ne logiška būtų tikėtis, kad jis suteiks, ko reikia tam troškimui patenkinti? Biblijoje apie Jehovą taip ir sakoma: „Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą“ (Psalmyno 145:16). Tyrinėdami Dievo Žodį, Bibliją, galime rasti pagrįstus paaiškinimus apie gyvenimą, mirtį ir Dievo amžinąjį tikslą, susijusį su žeme bei žmonija (Efeziečiams 3:11).

[Anotacija 5 puslapyje]

„Greitieji ne visuomet laimi lenktynes“ (Mokytojo 9:11)

[Anotacija 6 puslapyje]

Jeigu ūkininkas augalą pasodino netinkamu laiku, ar dėl prasto derliaus turėtų kaltinti likimą?

[Anotacija 7 puslapyje]

Mes mąstome apie gyvenimą ir mirtį, nes Dievas „įdėjo amžinybę žmogui į širdį“