Nenuleisk akių nuo dovanos

„Veržiuosi į tikslą [...], siekiu apdovanojimo“ (FIL 3:14, Brb).

1. Kokia dovana laukė apaštalo Pauliaus?

APAŠTALAS PAULIUS, kitaip dar vadinamas Sauliumi, buvo kilęs iš garbingos šeimos. Protėvių tikybos pagrindų jį mokė garsus Įstatymo žinovas Gamalielis (Apd 22:3). Tad visuomenėje Paulius galėjo labai daug pasiekti, aukštai iškilti. Vis dėlto pakeitė savo įsitikinimus ir tapo krikščioniu. Dabar jis jau su lūkesčiu žvelgė į siūlomą amžinojo gyvenimo dovaną — vylėsi įgyti nemarybę, tapti karaliumi ir kunigu Dievo dangiškojoje Karalystėje. Tos Karalystės valda, kaip žinia, bus žemės rojus (Mt 6:10; Apr 7:4; 20:6).

2, 3. Kiek brangi Pauliui buvo dangiškojo gyvenimo dovana?

² Kiek brangi Pauliui buvo ši dovana? Įsiklausykime į jo paties žodžius: „Pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis“ (Fil 3:7, 8). Sužinojęs, ką Jehova ketina žmonijos labui padaryti, Paulius pirmenybę visuomenėje, turtus, karjerą, prestižą — tai, kas daugumai žmonių rodosi itin svarbu, — prilygino sąšlavoms.

³ Nuo dabar Pauliui užvis labiausiai rūpėjo neįkainojamas Jehovos ir Kristaus pažinimas, apie kurį pats Jėzus maldoje Dievui sakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jn 17:3). Kaip Paulius troško pelnyti amžinąjį gyvenimą, byloja žodžiai iš jo laiško filipiečiams: „Veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje“ (Fil 3:14, Brb). Apaštalas nuolat žvelgė į pažadėtąją dovaną, būtent amžinąjį gyvenimą danguje ir garbę tapti Dievo Karalystės bendravaldžiu.

Amžinasis gyvenimas žemėje

4, 5. Kokia dovana laukia milijonų žmonių, šiandien vykdančių Dievo valią?

⁴ Didžiajai daugumai tų, kurie stoja vykdyti Jehovos valią, siektinas apdovanojimas yra amžinasis gyvenimas Dievo naujajame pasaulyje (Ps 37:11, 29). Kad ši viltis tikra, paliudijo Jėzus. Štai jis sakė: „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mt 5:5). Beje, Psalmyno 2:8 byloja, kad pats Jėzus yra pagrindinis žemės Paveldėtojas. Drauge su juo danguje viešpataus 144000 pašauktųjų (Dan 7:13, 14, 22, 27). O žemėje gyvensiantys žmonės, romūs tarsi avys, paveldės žemiškąją Karalystės valdą, ‘paruoštą jiems nuo pasaulio sukūrimo’ (Mt 25:34, 46). Tikrų tikriausia garantija, kad taip ir įvyks, yra Dievo pažadas. Aukščiausiasis juk negali meluoti, jis — tiesakalbis (Tit 1:2). Dievo žodžiais nė kiek neabejojame, kaip ir Jozuė, izraelitams priminęs: „Visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas“ (Joz 23:14).

⁵ Gyvenimas Dievo naujajame pasaulyje nuo dabartinės varganos egzistencijos skirsis kaip diena nuo nakties: nebebus karų, nusikaltimų, skurdo, neteisybės, ligų, mirtis nebegrobs artimųjų. Žemėje, paverstoje į rojų, žmonės gyvens apdovanoti nepriekaištinga sveikata. Viso to, kuo  džiaugsimės ir gėrėsimės, net gražiausiose svajonėse nesame regėję. Kiekviena diena teiks didžiausią pasimėgavimą. Kokia nuostabi dovana!

6, 7. a) Kaip Jėzus parodė, kokių stebuklų galime tikėtis Dievo naujajame pasaulyje? b) Kaip net mirusiesiems bus įmanoma pradėti naują gyvenimą?

⁶ Jėzus, tarnaudamas žemėje, Dievo šventosios dvasios galia parodė, kokie nepaprasti dalykai dėsis visame naujajame pasaulyje. Štai vyrui, jau trisdešimt aštuonerius metus paralyžiuotam, Jėzus paliepė keltis ir eiti. Biblijoje rašoma, kad taip ir įvyko — vyras pakilo ir ėmė vaikščioti. (Perskaityk Jono 5:5-9.) Kitąsyk Jėzus pamatė „žmogų, aklą gimusį“, ir jį pagydė. Vėliau tas žmogus, paklaustas apie savo geradarį, atsakė: „Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“ (Jn 9:1, 6, 7, 32, 33). O Jėzus visa tai padarė, nes jam tokią galią suteikė Dievas. Kur tik ėjo, Jėzus „išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo“ (Lk 9:11).

⁷ Jėzus ne tik gydė luošus, ligonius, bet ir grąžino mirusiems gyvybę. Štai mirė dvylikametė mergaitė. Jos gimdytojai liejo sielvarto ašaras. Tada Jėzus tarė: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“ Ir ji atsikėlė! Ar įsivaizduoji, kaip džiūgavo tėvai ir visi, kurie buvo ten susirinkę? (Perskaityk Morkaus 5:38-42.) Dievo naujajame pasaulyje netversime džiaugsmu matydami, kaip milijardai mirusiųjų išeis iš kapų, — juk „bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apd 24:15; Jn 5:28, 29). Jie galės viską pradėti naujai ir gyventi neribotą laiką, visą amžinybę.

8, 9. a) Kaip Kristaus valdymo tūkstantmetį bus su nuodėme, paveldėta iš Adomo? b) Pagal ką bus teisiami prikeltieji?

⁸ Pasiekti amžinąjį gyvenimą prikeltiesiems nebus per sunku. Nuodėmės, kurias jie padarė anksčiau, iki mirties, pasmerkimo nebeužtrauks (Rom 6:7). Kristaus viešpatavimo tūkstantmetį akivaizdžiai pasimatys, kokia vertinga yra išperkamoji auka: klusnūs Karalystės valdiniai žengs tobulybės link, kol galų gale visiškai atsikratys Adomo nuodėmės naštos (Rom 8:21). Jehova „visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Iz 25:8). Dievo Žodis dar sako, jog bus „atskleistos knygos“, vadinasi, žmonėms tuomet bus suteikta naujų žinių (Apr 20:12). Žemėje, pertvarkomoje į rojų, ‘gyventojai mokysis teisumo’ (Iz 26:9, Brb).

⁹ Prikeltieji bus teisiami pagal tai, ką patys nuspręs daryti, o ne ką diktuoja paveldėta iš Adomo nuodėmė. Apreiškimo 20:12 rašoma: „Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus“, tikriau sakant, pagal tai, ką darė prikelti. Kaip nuostabiai čia pasireikš Jehovos teisingumas, gailestingumas, meilė! Reikia dar pridurti, jog skaudžių praeities išgyvenimų „niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“ (Iz 65:17). Prikeltųjų nebekamuos niūrūs senojo pasaulio prisiminimai. Juk bus tokia gerovė, tiek daug naujų dalykų norėsis sužinoti ir aprėpti! Visos blogybės, kurias jiems anksčiau teko patirti, nueis užmarštin (Apr 21:4). Šitokia atgaiva laukia ir Armagedoną pergyvensiančios „milžiniškos minios“ (Apr 7:9, 10, 14).

10. a) Koks bus gyvenimas Dievo naujajame pasaulyje? b) Kas patartina daryti, kad nenuleistum akių nuo šios dovanos?

¹⁰ Dievo naujajame pasaulyje nebereikės sirgti, mirti. „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Iz 33:24). Ateis toks metas, kai naujosios žemės gyventojai, kas rytą atsibudę sveikut sveikiausi, nebenustygs iš džiaugsmo, kad priešaky — dar viena  nuostabi diena. Kaip miela bus dirbti mėgstamą prasmingą darbą ir bičiuliautis su kitais, iš širdies linkinčiais tau visa, kas geriausia! Ar toks gyvenimas nėra išsvajota dovana? Kodėl gi neatsiversti Biblijos ir neperskaityti pranašysčių, užrašytų Izaijo 33:24 ir 35:5-7? Susikurk mintyse rojaus paveikslą ir pats įsivaizduok ten esąs. Tada nuo šios dovanos tikrai nenuleisi akių.

Jie nebežiūrėjo į dovaną

11. Nupasakok, kaip sėkmingai prasidėjo Saliamono viešpatavimas.

¹¹ Sužinoję, kad mūsų laukia didi dovana, niekada nenuleiskime nuo jos akių, nes antraip galime apie ją pamiršti. Štai senovėje Izraelio karaliumi tapęs Saliamonas nuolankiai meldė Dievą nuovokos ir įžvalgos, idant gebėtų teisingai teisti išrinktąją tautą. (Perskaityk 1 Karalių 3:6-12.) Dievas tą maldą išklausė ir, kaip rašoma Biblijoje, „apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu“. Netgi pabrėžiama, jog „Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį“ (1 Kar 5:9-12 [4:29-32, Brb]).

12. Kokį priesaką Jehova paskelbė būsimiems Izraelio karaliams?

¹² Dar labai seniai Jehova buvo įspėjęs, kas valdovui nevalia: karalius „nelaikys daug arklių“, be to, „jis neims nei ves vis daugiau ir daugiau žmonų, kad jo širdis nenutoltų“ (Įst 17:14-17). Plėsdamas savo žirgyną karalius parodytų, jog, užuot pasikliovęs Jehova, didžiuoju Globėju, grindžia tautos saugumą karine galybe. O imti daug žmonų būtų pavojinga todėl, kad kitatautės, kilusios iš klaidatikių pagonių, gali atitraukti karalių nuo teisingo garbinimo, atitolinti nuo Jehovos.

13. Kaip Saliamonas išleido iš akių tai, kas jam buvo duota?

 ¹³ Saliamonas, deja, tų perspėjimų nepaisė. Jis darė viską priešingai, negu Jehova buvo karaliams paliepęs. Įsitaisė tūkstančius žirgų ir raitelių (1 Kar 5:6 [4:26, Brb]). Negana to, turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių, kurių daugelis buvo iš aplinkinių pagonių tautų. Tos moterys „nugręžė jo širdį kitų dievų link, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui“. Saliamonas pasidavė svetimšalių žmonų įtakai ir pagonių papročiu palinko į pasibjaurėtiną stabmeldystę. Galiausiai Jehova jam pasakė: „Aš tikrai atplėšiu nuo tavęs karalystę“ (1 Kar 11:1-6, 11).

14. Prie ko privedė Saliamono ir tautos neklusnumas Dievui?

¹⁴ Saliamonas, galima sakyti, nukreipė žvilgsnį šalin — nebegalvojo apie tai, kokia didelė garbė yra atstovauti tikrajam Dievui. Karalius pasidarė stabmeldys. Ilgainiui atskalūnybės keliu nuėjo ir visa tauta, todėl 607 m. p. m. e. buvo pražūtingai išblokšta iš savo krašto. Nors vėliau žydai teisingą garbinimą atnaujino, praslinkus dar keliems šimtmečiams Jėzus ištarė tokį nuosprendį: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“ Taip ir atsitiko. Be to, Jėzus pasakė: „Štai jūsų namai bus jums palikti tušti“ (Mt 21:43; 23:37, 38). Dėl savo neištikimybės tauta neteko didžios garbės atstovauti tikrajam Dievui. Romėnų kariuomenė 70 m. e. m. sugriovė Jeruzalę su jos šventykla ir daugelį žydų, kurie liko gyvi, paėmė į vergiją.

15. Paminėk pavyzdžių, kai žmogus išstūmė iš akiračio tai, kas iš tiesų svarbu.

¹⁵ Arba štai kitas pavyzdys: Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos apaštalų. Jis girdėjo, kokių nuostabių tiesų Jėzus mokė, regėjo, kokius stebuklus Mesijas darė Dievo šventosios dvasios galybe. Bet Judas nesergėjo savo širdies. Jam buvo patikėta rūpintis Jėzaus ir dvylikos apaštalų bendru iždu. Deja, jis „buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas“ (Jn 12:6). Per savo didelį godumą jis net sudarė sandėrį su veidmainiais aukštaisiais kunigais, kad už trisdešimt sidabrinių išduosiąs Jėzų (Mt 26:14-16). Dar vienas asmuo, kuris išstūmė iš akiračio tai, kas svarbu, ir nesaugojo savo širdies, buvo apaštalo Pauliaus palydovas Demas. Paulius rašė: „Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane“ (2 Tim 4:10; perskaityk Patarlių 4:23).

Ko kiekvienas galime pasimokyti

16, 17. a) Kiek galingas yra mūsų priešas? b) Kaip galime atlaikyti bet kokius Šėtono puolimus?

¹⁶ Biblijos pasakojimus apie senovėje gyvenusius žmones kiekvienas Dievo tarnas turėtų dėtis į širdį. Juk ne veltui pabrėžiama: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“ (1 Kor 10:11). Juolab šitaip sakytina dabar, kai nedorai pasaulio santvarkai eina paskutinės dienos (2 Tim 3:1, 13).

¹⁷ Šėtonas, „šio pasaulio dievas“, žino „mažai beturįs laiko“ (2 Kor 4:4, Jr; Apr 12:12). Jis gali griebtis visko, kad tik suviliotų Jehovos tarną nusižengti krikščioniškiems principams. Šėtono rankose yra šis pasaulis, vadinasi, piktasis kontroliuoja ir pasaulio propagandos kanalus. Tačiau Jehovos garbintojai turi „visa viršijančią jėgos  apstybę“, o tai nepalyginti stipresnė atspara (2 Kor 4:7, Brb). Neabejokime — Dievas duos jėgų atlaikyti bet kokius Šėtono puolimus. Mes esame raginami nuolat melstis ir pasitikėti, kad Jehova „suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11:13).

18. Kaip turėtume žiūrėti į dabartinį pasaulį?

¹⁸ Stiprybės mums įkvepia ir žinia, kad greitai visa Šėtono santvarka pražus, o tikrieji krikščionys bus išgelbėti. „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jn 2:17). Turint tai omenyje, kaip neišmintinga būtų Dievo tarnui manyti, jog dabartinė santvarka siūlo kai ką patvaresnio ir vertingesnio už artimą ryšį su Jehova! Šis pasaulis, Šėtono užvaldytas, prilygsta skęstančiam laivui. Bet Jehova savo ištikimiems tarnams parūpino „gelbėjimosi valtį“ — krikščionių bendruomenę. Artėdami prie naujojo pasaulio, Dievo garbintojai tvirtai remiasi pažadu: „Nedorėliai bus pakirsti, o tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę“ (Ps 37:9). Tad niekada nenuleiskime akių nuo šios nuostabios dovanos!

Ar prisimeni?

• Kiek brangi Pauliui buvo jo laukianti dovana?

• Pagal ką bus teisiami tie, kurie amžinai gyvens žemėje?

• Ką dabar tau būtų išmintinga daryti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 12, 13 puslapiuose]

Ar skaitydamas Bibliją įsivaizduoji, kaip drauge su kitais džiaugiesi gavęs žadėtąją dovaną?