„Budėkite“
„Budėkite“
„Visų dalykų galas arti. Todėl [...] budėkite maldose“ (1 PT 4:7, Brb).
1. Kokia buvo pagrindinė Jėzaus mokymų tema?
KAI Jėzus Kristus tarnavo žemėje, pagrindinė jo mokymų tema buvo Dievo Karalystė. Per ją Jehova apgins savo teisę į aukščiausią valdžią, pašlovins savo vardą. Todėl Jėzus mokė savo sekėjus Dievo melsti: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 4:17; 6:9, 10). Toji Karalystės valdžia jau labai greitai pašalins Šėtono valdomą santvarką. Paskui, jai viešpataujant, Dievo valia bus vykdoma visoje žemėje. Anot pranašo Danieliaus, Dievo Karalystė „sutrupins į šipulius visas anas [dabartines] karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Dan 2:44).
2. a) Iš kur Jėzaus sekėjai turėjo žinoti, kad jis jau karaliauja danguje? b) Ką dar rodo išpranašautasis ženklas?
2 Kadangi Jėzaus sekėjai būsimą Dievo Karalystės atėjimą laikė labai svarbiu įvykiu, kartą savo Mokytojo paklausė: „Koks ženklas liudys, kad tu jau esi čia ir kad ši santvarka baigiasi?“ (Mt 24:3, NW). Apie tai, kad Kristus žmogaus akiai neregimas karaliauja danguje, turėjo byloti akivaizdus ženklas. Šventajame Rašte išpranašauta, iš ko šis ženklas susidės. Taigi buvo pasirūpinta, kad Jėzaus sekėjai, gyvensiantys tuo laiku, suprastų, jog Viešpats jau sėdo į Karalystės sostą. Sykiu turėjo prasidėti ir tarpsnis, Biblijoje vadinamas „paskutinėmis dienomis“, kai nedora šio pasaulio santvarka artėja prie pabaigos (2 Tim 3:1-5, 13; Mt 24:7-14).
Paskutinėmis dienomis turime budėti
3. Kodėl krikščionys turi budėti?
3 Apaštalas Petras rašė: „Visų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs ir budėkite maldose“ (1 Pt 4:7, Brb). Jėzaus sekėjai turėjo budėti, atidžiai stebėti pasaulio įvykius, rodančius, kada jų Viešpats gauna Karalystės valdžią. O artėjant šios nedoros santvarkos pabaigai reikia būti ypač budriems. Jėzus savo mokiniams prisakė: „Budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas [įvykdyti Šėtono pasauliui nuosprendžio]“ (Mk 13:35, 36).
4. Sugretink, kokio nusistatymo laikosi visuomenė, esanti Šėtono valdžioje, ir kaip į viską žiūri Jehovos tarnai. (Pasinaudok informacija rėmelyje.)
4 Visuomenė apskritai yra Šėtono valdžioje. Žmonės nebudi, nesigilina į pasaulio įvykių reikšmę ir nesupranta, kad Kristus jau gavo Karalystės valdžią. O tikrieji Kristaus sekėjai budriai seka, kas pasaulyje dedasi, ir suvokia, jog praėjusio šimtmečio įvykiai itin reikšmingi. Štai 1925 metais Jehovos liudytojams tapo aišku, jog Pirmasis pasaulinis karas ir paskesni sukrėtimai yra tvirtas įrodymas, kad nuo 1914 metų Kristus karaliauja danguje. Ši bloga Šėtono valdoma sistema nuo tada skaičiuoja savo paskutines dienas. Kad žemėje padėtis iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vienokia, o paskui viskas pasikeitė — tartum apsivertė aukštyn kojom, pripažįsta daugelis įžvalgių žmonių, net nežinančių, kodėl taip įvyko. (Žiūrėk rėmelį „Prasidėjo neramumų amžius“.)
5. Kodėl privalome visada likti budrūs?
5 Jau beveik šimtas metų, kaip pasaulį purto baisūs įvykiai, ir tai akivaizdžiai byloja, kad gyvename paskutinėmis dienomis. Labai nedaug beliko iki to momento, kada Jehova palieps Kristui išvesti prieš Šėtono pasaulį galingas angelų pajėgas (Apr 19:11-21). Tikriesiems krikščionims prisakyta budėti. Tad kol ateis šios santvarkos pabaiga, neapsnūskime (Mt 24:42). Privalome likti budrūs ir, paklusdami Kristaus vadovavimui, visuose kraštuose atlikti vieną svarbų darbą.
Pasaulinis darbas
6, 7. Kaip paskutinėmis dienomis didėja evangelizacijos darbo mastai?
6 Darbas, kurį turi daryti Jehovos tarnai, buvo išpranašautas kaip sudėtinė dalis ženklo, rodančio, kad ši nedora santvarka gyvuoja paskutines dienas. Jėzus, kalbėdamas apie pabaigos meto įvykius, pabrėžė, koks globalinis darbas bus vykdomas. Štai įsimintini jo pranašystės žodžiai: „Geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mt 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).
7 Čia galime paminėti kelis faktus, susijusius su šios Jėzaus pranašystės išsipildymu. 1914-aisiais, kai paskutinės dienos tik prasidėjo, gerosios naujienos skelbėjų tebuvo saujelė. Šiandieną jų gretos jau labai išaugusios. Šventojo Rašto žinią po visą pasaulį skleidžia 7000000 su viršum Jehovos liudytojų, susibūrusių į daugiau kaip 100000 bendruomenių. 2008-aisiais paminėti Kristaus mirties drauge su jais atėjo dar 10 milijonų žmonių — daugiau negu į ankstesnių metų Minėjimą.
8. Kodėl joks priešiškumas nesutrukdo mums sėkmingai skelbti evangelijos?
8 Kaip intensyviai dabar, prieš ateinant pabaigai, liudijama visoms tautoms apie Dievo Karalystę! Ir tai vyksta nepaisant, kad „šio pasaulio dievas“ yra Šėtonas (2 Kor 4:4, Jr). Juk jis turi savo rankose visus politinius, religinius bei komercinius pasaulio elementus ir propagandos kanalus. Gali kilti klausimas: kodėl liudijimo darbas einasi taip sėkmingai? Atsakymas vienas — šį darbą remia Jehova. Nors Šėtonas ir stengiasi gerosios naujienos skelbimą užgniaužti, žinia apie Karalystę garsinama kaip niekad plačiai.
9. Kodėl galima sakyti, kad mūsų dvasinis klestėjimas yra tikras stebuklas?
9 Sėkmingas Karalystės skelbimo darbas ir Jehovos garbintojų gausėjimas bei dvasinė gerovė yra tikras stebuklas. Jeigu Dievas savo tarnų neremtų, kitaip sakant, nesaugotų ir jiems nevadovautų, Šventojo Rašto žinios skelbti būtų neįmanoma. (Perskaityk Mato 19:26.) O dabar žinome, kad budrių, nusiteikusių tarnauti krikščionių širdyse veikia Dievo šventoji dvasia, todėl evangelizacijos darbas ir toliau tęsis, kol bus sėkmingai atliktas, „ir tada ateis galas“. Ta diena sparčiai artėja.
„Didis sielvartas“
10. Kaip Jėzus apibūdino ateisiantį didįjį sielvartą?
10 Ši nedora santvarka užsibaigs vadinamuoju „didžiu sielvartu“ (Apr 7:14). Biblijoje nenurodyta, kiek jis truks, tačiau Jėzus pasakė: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mt 24:21). Tik pagalvokime, kokį suspaudimą ir sielvartą šis pasaulis jau patyrė. Štai vien Antrasis pasaulinis karas nusinešė apie 50—60 milijonų gyvybių. Tad koks sunkus bus didysis sielvartas! Per pačią kulminaciją, Armagedono mūšį, Jehova pasiųs savo pajėgas įvykdyti nuosprendžio — sugriauti žemiškosios Šėtono sistemos, kad neliktų jos nė pėdsako (Apr 16:14, 16).
11, 12. Koks įvykis ženklins didžiojo sielvarto pradžią?
11 Biblija iš anksto nepasako datos, kada prasidės pirmasis didžiojo sielvarto etapas, bet atskleidžia, koks nepaprastas įvykis ženklins jo pradžią, būtent — politinės jėgos sunaikins visokią neteisingą religiją. Pranašystėse, užrašytose Apreiškimo knygos 17-ame ir 18-ame skyriuose, klaidinga religija prilyginama paleistuvei, ištvirkaujančiai su politiniais pasaulio elementais. Iš Apreiškimo 17:16 sužinome, jog netrukus ateis toks metas, kai politinės struktūros „ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje“.
12 Kada visa tai turės įvykti, ‘Dievas įkvėps [politinių vadovų] širdyse norą vykdyti jo sumanymą’ — sunaikinti visokią neteisingą religiją (Apr 17:17). Todėl galima sakyti, kad sunaikinimas ateis nuo paties Dievo. Toks yra jo nuosprendis: dviveidė religija, ilgus amžius mokiusi dogmų, priešingų Dievo valiai, ir persekiojusi jo tarnus, turi pražūti. Pasaulio žmonės apskritai nė neįtaria, kad klaidingos religijos laukia galas. O ištikimi Jehovos tarnai žino, jog taip bus, ir dabar, paskutinėmis šios santvarkos dienomis, visus apie tai perspėja.
13. Kas rodo, kad klaidinga religija bus sunaikinta sparčiai?
13 Klaidingos religijos sunaikinimas visuomenę labai sukrės. Biblijoje pranašaujama, kad net kai kurie „žemės karaliai“ apgailestaudami tars: „Vargas, vargas, [...] per valandą įvyko tavo teismas!“ (Apr 18:9, 10, 16, 19). Kadangi Biblijoje pasakyta, jog tai įvyks „per valandą“, reikia manyti — gana sparčiai.
14. Kaip Jehova reaguos, kai priešininkai galiausiai puls jo tarnus?
14 Kai neteisinga religija bus sunaikinta, paskui, iš visko sprendžiant, taikiniu taps Jehovos teismines žinias skelbiantys jo tarnai (Ez 38:14-16). Tie, kurie juos užsipuls, iš tikrųjų stos prieš patį Jehovą, nes jis yra pažadėjęs savo ištikimuosius saugoti. Jehova yra pasakęs: „Užvirs mano pyktis. [...] Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats.“ (Perskaityk Ezechielio 38:18-23.) Dievas savo Žodyje kalba: „Kas tik užgauna jus [ištikimus tarnus], tas užgauna mano akies vyzdį“ (Zch 2:12 [2:8, Brb]). Kada priešininkai pradės visame pasaulyje pulti jo tarnus, Jehova tuoj sureaguos. Jis imsis veiksmų ir tai jau bus baigiamasis didžiojo sielvarto etapas, pati kulminacija — Armagedonas. Galingos angelų pajėgos, vadovaujamos Kristaus, įvykdys Jehovos nuosprendį Šėtono pasauliui.
Ką tai reiškia mums
15. Ką turime daryti žinodami, kad šios santvarkos pabaiga jau arti?
15 Ką turime daryti žinodami, jog ši nedora pasaulio santvarka greitai pražus? Apaštalas Petras rašė: „Jeigu visa taip suirs, tai kaip reikėtų pasižymėti šventu elgesiu ir dievotumu!“ (2 Pt 3:11, Brb). Čia pabrėžiama, jog reikia būti labai budriems — žiūrėti, ar elgiamės, kaip Dievo liepta, ir ar mūsų darbai byloja apie atsidavimą ir meilę Jehovai. Štai argi neturėtume prieš ateinant pabaigai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę, kiek tik mūsų jėgos leidžia? Petras taip pat rašė: „Visų dalykų galas arti. Todėl [...] budėkite maldose“ (1 Pt 4:7, Brb). Su Jehova labiau suartėjame ir meilę jam rodome, jei nuolat meldžiamės, prašome, kad vadovautų per savo šventąją dvasią ir pasaulinę bendruomenę.
16. Kodėl turime rūpestingai laikytis Dievo pamokymų?
16 Šiais kritiškais laikais privalu laikytis Dievo Žodžio pamokymo: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Ef 5:15, 16). Blogis dabar keroja plačiau nei bet kuriuo kitu istorijos tarpsniu. Šėtonas prigalvojo daug dalykų, trukdančių žmogui vykdyti Jehovos valią arba tiesiog blaškančių dėmesį. Mes, Jehovos tarnai, tai gerai žinome, tad saugomės — nesileidžiame atitraukiami nuo Dievo. Taip pat žinome, kokie įvykiai laukia netolimoje ateityje, ir dedame viltis į Jehovą, pasikliaujame, kad jis geriausiai viską sutvarkys. (Perskaityk 1 Jono 2:15-17.)
17. Nupasakok, kaip jausis pergyvenusieji Armagedoną, kai prasidės prikėlimas.
17 Dievas ištesės savo nuostabų pažadą ir grąžins mirusiesiems gyvybę, — „bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apd 24:15). Įsiklausyk, koks tvirtas pažadas: „Bus [...] prisikėlimas“! Čia nėra jokių abejonių. Juk pats Jehova davė žodį! Panašiai rašoma ir Izaijo 26:19: „Tavo mirusieji gyvens, [...] šešėlių šalis atiduos mirusiuosius. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo, visi, kurie gulite dulkėse!“ Šie žodžiai pirmąkart išsipildė, kai į tėvynę grįžo senoji Dievo tauta, ir tai įkvepia mums dar didesnį pasitikėjimą, kad naujajame pasaulyje viskas išsipildys paraidžiui. Kiek bus džiaugsmo, kai prikeltieji vėl susieis draugėn su artimaisiais! Iš tiesų Šėtono pasauliui tuojau ateis galas, ir Dievo naujasis pasaulis čia pat. Kaip tad svarbu mums likti budriems!
Ar prisimeni?
• Kokia buvo pagrindinė Jėzaus mokymų tema?
• Kokiu mastu dabar atliekamas Karalystės skelbimo darbas?
• Kodėl nepaprastai svarbu likti budriam?
• Kaip tau pakelia dvasią pažadas, užrašytas Apaštalų darbų 24:15?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis/iliustracija 16, 17 puslapiuose]
PRASIDĖJO NERAMUMŲ AMŽIUS
Alanas Grinspanas, beveik dvidešimt metų vadovavęs Jungtinių Valstijų federalinio iždo bankui, kontroliuojančiam pagrindinius tos šalies bankininkystės svertus, parašė knygą „Neramumų amžius: nuotykiai naujame pasaulyje“ (The Age of Turbulence: Adventures in a New World). Ji išleista visai neseniai, 2007-aisiais. Savo knygoje Grinspanas pabrėžia, jog iki 1914 metų pasaulis buvo visiškai kitoks ir nuo tada smarkiai pasikeitė. Štai jis rašo:
„Visi ano meto šaltiniai byloja, kad pasaulis iki 1914 metų siekė žmoniškumo bei civilizacijos aukštumų ir šis procesas rodėsi nesustabdomas; žmonių visuomenė nematė jokių ribų tobulėjimui. Devynioliktasis amžius užbaigė pasibaisėtiną vergų prekybą. Atrodė, jog prievartai, žlugdančiai žmogiškąsias vertybes, ateina pabaiga. [...] Ištisą devynioliktąjį amžių pasaulyje pylėsi nauji technikos išradimai: geležinkelis, telefonas, elektros lemputė, kinas, motorinė transporto priemonė ir visokia namų ūkio įranga bei prietaisai, kurių tiek daug, jog net sunku išvardyti. Medicina, geresnė mityba ir visuotinis aprūpinimas geriamuoju vandeniu prailgino vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę [...]. Visi buvo įsitikinę, jog tokia pažanga ir toliau tęsis.“
Deja... „Pirmasis pasaulinis karas žmoniškumui ir civilizacijai sudavė stipresnį smūgį nei Antrasis pasaulinis karas: pastarojo griaunamoji galia buvo didesnė, tačiau anas sunaikino pačius idealus. Aš vis dar negaliu išbraukti iš sąmonės vilčių, puoselėtų prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai atrodė, kad žmonijos ateities niekas netemdys ir nestabdys jos pažangos. Šiandien mūsų požiūris jau visiškai kitoks negu prieš šimtmetį, bet gal kiek tikroviškesnis. Ar teroras, pasaulinis atšilimas ir vėl atgyjantis populizmas dabartinę daug žadančią globalizacijos erą nutrauks panašiai kaip Pirmasis pasaulinis karas aną, prieškarinę? Niekas negali šito tiksliai pasakyti.“
Grinspanas iš tų laikų, kai dar pats studijavo universitete, prisiminė, kad ekonomikos profesorius Bendžaminas Andersonas (1886—1949) buvo pareiškęs: „Tie, kurie suaugusiojo akimis yra matę ir suaugusiojo protu pažinę pasaulį, gyvavusį prieš Pirmąjį pasaulinį karą, žvelgia į jį su didele nostalgija. Anuomet būta tokio saugumo jausmo, koks dabar nebeegzistuoja“ (Economics and the Public Welfare).
Panašiai aiškina ir Džeraldas Mejeris savo veikale A World Undone (Pražuvęs pasaulis), išleistame 2006-aisiais. Štai jo žodžiai: „Dažnai sakoma, jog vienas ar kitas istorijos įvykis apvertė viską aukštyn kojom. Bent sykį taip iš tikrųjų atsitiko: Didysis karas [1914—1918] apvertė viską. Pasikeitė ne tik valstybių sienos, vyriausybės, taip pat tautų padėtis — pasikeitė pati žmonių pasaulėžiūra, savimonė. Laiko tėkmėje liko žiojėti kažkokia spraga, amžiams skirianti pokario pasaulį nuo visko, kas buvo pirmiau.“
[Iliustracija 18 puslapyje]
Į Armagedono kovą Jehova pasiųs galingas angelų pajėgas
