Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jehova vertas, kad jį vieningai šlovintume

Jehova vertas, kad jį vieningai šlovintume

Jehova vertas, kad jį vieningai šlovintume

„Šlovinkite Viešpatį!“ (PS 111:1).

1, 2. Ką reiškia „aleliuja“ ir kam jis vartojamas Biblijos krikščioniškuosiuose raštuose?

„ALELIUJA!“ Toks šūksnis dažnai aidi krikščionijos pasaulio bažnyčiose. Kai kas jį taria kasdieniuose pokalbiuose norėdamas pabrėžti savo žodžius. Bet tik vienas kitas žino, kokią šventą prasmę turi šis šūksnis, ir nemažai tų, kurie jį vartoja, savo gyvensena netgi užtraukia Dievui nešlovę (Tit 1:16). Kaip rašoma viename Biblijos žinyne, „žodžiu „aleliuja“ įvairių psalmių rašytojai kviečia visus drauge su jais šlovinti Jehovą“. Daugelis biblistų pabrėžia, kad „aleliuja“ iš esmės reiškia „šlovinkite Jah“, tai yra Jehovą.

2 Tad suprantama, kodėl Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertime Psalmyno 111:1 sakoma „Šlovinkite Jah!“ Šis šūksnis (perraša graikų kalba) Apreiškimo 19:1-6 nuskamba keturis kartus klaidingos religijos galui pažymėti. Dėl tokio įvykio tikriesiems Dievo garbintojams ypač derės su pagarba tarti „aleliuja“.

Jo dideli darbai

3. Kokia yra svarbiausia reguliariai vykstančių mūsų sueigų paskirtis?

3 Rašytojas, sudėjęs 111-ąją psalmę, mini daug ką, dėl ko Jehova vertas vieningo mūsų gyriaus. Pirmoje šios giesmės eilutėje sakoma: „Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime“ (Brb). Taip yra nusiteikę ir Jehovos liudytojai. Svarbiausia, kam mes reguliariai renkamės draugėn į savo bendruomenę bei į didelius sambūrius, — šlovinti Jehovą.

4. Kaip žmogus gali tyrinėti Jehovos darbus?

4 „Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta“ (Ps 111:2, Brb). Atkreipkime dėmesį į žodį „tyrinėjami“. Ši eilutė, kaip aiškinama viename žinyne, gali būti taikoma žmonėms, kuriems Dievo darbai yra „uoliai tiriamas ir maldingai apmąstomas dalykas“. Visų Jehovos kūrinių paskirtis kuo nuostabiausia. Saulei ir mėnuliui jis nustatė tam tikrą vietą ir optimalų atstumą tarp jų, todėl žemė gauna šilumą ir šviesą, čia būna diena ir naktis, metų laikai, potvyniai ir atoslūgiai.

5. Kas aiškėja įgyjant vis daugiau žinių apie visatą?

5 Mokslininkai nustatė, kad žemės padėtis saulės sistemoje, taip pat mėnulio, didžiulio mūsų palydovo, orbita, dydis ir masė yra idealūs. Šių dangaus kūnų vieta ir sąveika sąlygoja metų laikus bei nenutrūkstamą jų kaitą. Jau daug žinoma ir apie tiksliai suderintą gamtos jėgų sąveiką. Todėl straipsnyje „Visata suprojektuota ‘kaip reikiant’“ vienas mechanikos profesorius rašė: „Nesunku suprasti, kodėl per pastaruosius 30 metų tiek daug mokslininkų pakeitė savo požiūrį ir sutaria, jog tai, neva visata radosi atsitiktinai, yra ne kas kita kaip grynas įsitikinimas. Kuo geriau suvokiame, kokia tikslinga mūsų planetos sandara, tuo daugiau kaupiasi įrodymų, jog esama išmintingo konstruktoriaus.“

6. Ką manai matydamas, kaip Dievo yra sukurtas mūsų kūnas?

6 Tai, kaip mes esame Dievo sukurti, irgi byloja apie jo darbų genialumą (Ps 139:14). Kurdamas žmogų davė jam protą, kūną su visais darniai veikiančiais organais, mokėjimą bei pajėgumą atlikti darbą. Argi ne stebuklas Dievo duotas gebėjimas kalbėti ir klausytis, skaityti ir rašyti? Visa tai gali daugelis. Arba štai kokia nuostabi tavo ypatybė — laikytis stačiam. Subalansuota kūno konstrukcija, jo judesiai, organizme vykstančios cheminės reakcijos išties stebina. Taip pat pagalvok apie nepaprastas nervines jungtis, dėl kurių gali protauti, jausti, — nieko panašaus mokslininkai nesukuria. Juk visi žmonijos laimėjimai įmanomi tik todėl, kad mums duotas protas ir juslės. O štai tokio gražaus ir naudingo prietaiso kaip dešimt talentingai suprojektuotų svirtelių — mūsų pirštų, tarp jų ir nykščių, nebūtų galėjęs sukonstruoti net labiausiai išsimokslinęs, gabiausias inžinierius. Pagalvok: ar meno šedevrai, puikūs statiniai būtų atsiradę, jeigu Dievas nebūtų davęs vikrių pirštų?

Dideli Dievo darbai ir jo savybės

7. Kodėl į Bibliją irgi turime žiūrėti kaip į vieną didžių Dievo darbų?

7 Yra ir daugiau didelių Jehovos darbų, padarytų žmogaus labui, kaip rašoma Biblijoje. Pati ši knyga dėl savo vidinės darnos yra šedevras. Skirtingai nei kitos knygos, Šventasis Raštas tikrai „Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti“ (2 Tim 3:16). Pavyzdžiui, jo pirmuosiuose puslapiuose, Pradžios knygoje, paaiškinta, kaip Nojaus dienomis Dievas išvalė žemę nuo blogio. Antroje — Išėjimo — knygoje rašoma, kaip Jehova, išlaisvindamas Izraelį iš Egipto vergijos, įrodė savo dievystę. Matyt, šiuos įvykius turėjo omenyje psalmininkas, kai giedojo: „Visa, ką [Jehova] daro, pilna jo garbės ir didybės, o jo teisumas amžinas. Viešpats neleidžia mums užmiršti savo nuostabių darbų; jis švelnus ir gailestingas“ (Ps 111:3, 4). Argi nepritartum nuomonei, kad Jehovos darbai per visą istoriją, tarp jų ir tie, kuriuos regi savo amžiuje, primena apie jo „garbę ir didybę“?

8, 9. a) Kuo skiriasi Dievo ir daugelis žmogaus darbų? b) Kokias, pavyzdžiui, Dievo savybes tu brangini?

8 Atkreipk dėmesį, kaip psalmininkas pabrėžia nepranokstamas Jehovos savybes: teisumą, švelnumą, arba maloningumą, gailestingumą. Pats žinai, jog nuodėmingos žmonijos darbai retai grindžiami teisumu, nes dažniausiai viskas daroma iš godumo, pavydo, puikybės. Apie tai, pavyzdžiui, byloja baisių ginklų gamyba, duodanti pelną ir skatinanti karus, kurie milijonams nekaltų aukų kelia neapsakomas kančias ir siaubą. Be to, nemažai žmogaus darbų padaryta išnaudojant vargšus. Dažnas čia nurodytų vergų pastatytas piramides. Jose paprastai būdavo įrengiamos išdidžių valdovų, faraonų, kapavietės. Šiandien daugelis žmogaus kūrinių yra ne tik engėjiško darbo rezultatas, bet ir „niokoja žemę“. (Perskaityk Apreiškimo 11:18.)

9 Kaip nuo jų skiriasi Jehovos veikla, visada grindžiama teisingumu! Savo darbus jis daro ir iš gailestingumo norėdamas išgelbėti nuodėmingą žmoniją. Štai pateikdamas išpirką Dievas ‘parodė savo teisingumą’ (Rom 3:25, 26). Išties „jo teisumas amžinas“! O kad Jehova maloningas, rodo jo kantrybė nuodėmingų žmonių atžvilgiu. Ne sykį Dievas yra maloniai kreipęsis į juos prašydamas palikti klystkelius ir gyventi teisingai (Ez 18:25). *

Ištikimai tesi savo pažadus

10. Kokį ištikimybės pavyzdį Jehova, sudaręs sandorą su Abraomu, parodė?

10 „Jis parūpina maisto tiems, kas jo pagarbiai bijo; jis niekada neužmiršta savo Sandoros“ (Ps 111:5). Matyt, psalmininko čia turėta galvoje Abraomo sandora. Šiam patriarchui Jehova pažadėjo palaiminti jo palikuonis ir pasakė, kad jie užims savo priešų vartus (Pr 22:17, 18; Ps 105:8, 9). Jo duotas žodis pirmučiausia taip ir išsipildė: Abraomo palikuonys tapo Izraelio tauta. Jie ilgai vergavo Egipte, bet paskui „Dievas atsiminė savo Sandorą, sudarytą su Abraomu“, ir juos išlaisvino (Iš 2:24). Jehovos tolesni santykiai su izraelitais byloja, koks jis dosnus. Dievas duodavo jiems maisto kūnui stiprinti ir dvasinio peno protui bei širdžiai gaivinti (Įst 6:1-3; 8:4; Neh 9:21). Slenkant šimtmečiams, tauta neretai pasitraukdavo nuo Jehovos, nors jis siųsdavo pranašus ragindamas grįžti atgal. Praėjus 1500 suvirš metų nuo izraelitų išvadavimo iš Egipto nelaisvės, Dievas siuntė į žemę savo viengimį Sūnų. Diduma žydų atstūmė Jėzų ir leido jį nužudyti. Tada Jehova subūrė naują, dvasinę, tautą — „Dievo Izraelį“. Šios tautos nariai drauge su Kristumi yra dvasiniai Abraomo palikuonys, per kuriuos Jehova, kaip yra pasakęs, palaimins žmoniją (Gal 3:16, 29; 6:16).

11. Kaip Jehova ir dabar „neužmiršta savo Sandoros“ su Abraomu?

11 Jehova ir dabar „neužmiršta savo Sandoros“ bei pažado per ją palaiminti žmones. Šiandien jis tiekia gausybę dvasinio maisto daugiau kaip 400 kalbų. Taip pat išklauso maldas, kai prašome pasirūpinti mūsų fiziniais poreikiais, kaip esame mokomi: „Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien“ (Lk 11:3; Ps 72:16, 17; Iz 25:6-8).

Stulbinanti Jehovos galia

12. Kaip senovės Izraeliui buvo duotas „tautų paveldas“?

12 „Savo tautai jis apreiškė savo galybės darbus, atiduodamas jiems tautų paveldą“ (Ps 111:6). Vienas svarbus Izraelio istorijos įvykis, kurį galbūt psalmininkas turėjo omenyje, buvo stebuklingas tautos išvadavimas iš Egipto. Izraelitai paskui, kai Jehova leido jiems įžengti į Pažadėtąją žemę, pajėgė nukariauti karalystes tiek į rytus, tiek į vakarus nuo Jordano. (Perskaityk Nehemijo 9:22-25.) Tikrai, Jehova davė Izraeliui „tautų paveldą“. Kokią didžiulę galybę jis parodė!

13, 14. a) Kokį Dievo galybės pasireiškimą psalmininkas galbūt turėjo mintyje? b) Kokių dar didžių darbų padarė Jehova vaduodamas žmones?

13 Kaip žinome, Izraelis, kad ir patyręs Jehovos rūpinimąsi, deja, nerodė pagarbos nei jam, nei savo protėviams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. Jie maištavo tol, kol Dievas, pasitelkęs babiloniečius, visus ištrėmė (2 Met 36:15-17; Neh 9:28-30). Kai kurių biblistų manymu, 111-os psalmės eiliuotojas gyveno jau po Babilono tremties. Jei taip, Jehovą jis šlovino dar ir už tai, kad parodė ištikimybę ir galią išlaisvindamas žydus iš Babilono, — imperijos, kuri niekada neišleisdavo savo belaisvių (Iz 14:4, 17).

14 Praėjus kokiems penkiems šimtmečiams, Jehova savo galią panaudojo dar didesniam tikslui — vaduoti atgailaujančius žmones iš nuodėmės ir mirties vergijos (Rom 5:12). Šitaip atsivėrė kelias 144000 žmonių tapti dvasia pateptaisiais Kristaus sekėjais. Savo galybe Jehova 1919 metais išlaisvino mažą pateptųjų likutį iš klaidingos religijos gniaužtų. Jų darbai šiuo pabaigos laiku daromi tik Dievo galia. Tie Jehovos garbintojai, likę ištikimi iki mirties, atgailaujančių žmonių labui iš dangaus valdys žemę drauge su Kristumi (Apr 2:26, 27; 5:9, 10). Pateptieji žemę paveldės kur kas didesniu mastu nei senovės Izraelis (Mt 5:5).

Nesenstantys teisingi principai

15, 16. a) Kas dar priskiriama prie Dievo rankų darbo? b) Kokius nurodymus Dievas davė senovės Izraeliui?

15 „Jo rankų darbas — tiesa ir teisingumas, jo įsakai tvirti, patikimi amžių amžiais, duoti tiesa ir teisumu“ (Ps 111:7, 8). Jehovos „rankų darbas“ — tai ir dvi akmens plokštės, kuriose Izraeliui buvo įrašyta dešimt svarbių įsakymų (Iš 31:18). Tie įsakymai sykiu su visais kitais nuostatais, tapę sudedamąja dalimi Įstatymo sandoros, sudarytos per Mozę, rėmėsi nesenstančiais teisingais principais.

16 Vienas iš anose plokštėse įrašytų nurodymų, arba įsakymų, buvo toks: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės.“ Toliau sakoma, kad Jehova rodo „ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie [jį] myli ir laikosi [jo] įsakymų“. Akmens plokštėse buvo įrėžti štai ir šie nesenstantys principai: „gerbk savo tėvą ir motiną“, „nevogsi“, taip pat labai įžvalgus draudimas geisti ką nors svetima (Iš 20:5, išnaša; 20:6, 12, 15, 17).

Šventas, baimę keliantis mūsų Išpirkėjas

17. Dėl ko izraelitai privalėjo Dievo vardą laikyti šventu?

17 „Savo tautai jis siuntė atpirkimą, sudarė su jais amžiną Sandorą. Šventas ir šiurpulingas jo vardas!“ (Ps 111:9). Čia psalmininkas irgi, matyt, kalba apie Jehovos ištikimybę sandorai, sudarytai su Abraomu. Tesėdamas duotą pažadą, Jehova nepaliko savo tautos vergauti senovės Egipte, nei vėliau kęsti Babilono nelaisvę. Abu kartus Dievas savo tautą išvadavo. Jau vien dėl to izraelitai privalėjo laikyti Dievo vardą šventu. (Perskaityk Išėjimo 20:7; Romiečiams 2:23, 24.)

18. Kodėl, tavo manymu, mums yra garbė būti Dievo vardo liudytojais?

18 Krikščionių, išpirktų iš nuodėmės ir mirties beviltiškos vergijos, priedermė irgi yra ta pati. Mūsų gyvenimas turi liudyti, jog nėmaž neprasilenkiame su pačiu pirmuoju pavyzdinėje maldoje išsakytu prašymu: „Teesie šventas tavo vardas“ (Mt 6:9). Apmąstydami, koks šlovingas šis vardas, privalome skiepyti savyje Dievo baimę. Eiliuotojas, sudėjęs 111-ą psalmę, gerai žinojo, jog dera būti dievobaimingam. Jis tvirtino: „Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi [laikosi jo įsakymų](Ps 111:10, Brb).

19. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

19 Sveika Dievo baimė skatina mus nekęsti pikta, taip pat ugdytis tokias pasigėrėtinas kaip Jehovos savybes. Apie kai kurias jų kalbama 112-oje psalmėje. Ši giesmė, aptariama kitame straipsnyje, moko, ką daryti, kad galėtume būti tarp tų milijonų, kurie šlovins Dievą per amžius. Juk jis tikrai šito vertas. „Jam reiškiamas gyrius pasilieka visados!“ (Ps 111:10, „Naujasis Testamentas ir Psalmai“, vertė A. Jurėnas).

[Išnaša]

^ pstr. 9 Nurodytoje Biblijos eilutėje frazė „gerai įsiklausykite, Izraelio namai“, originalo kalba, hebrajiškai, yra suformuluota ne kaip paliepimas, o kaip malonus prašymas.

Pamąstykime

• Kodėl Jehova vertas, kad vieningai jį šlovintume?

• Kokios Jehovos savybės matomos iš jo darbų?

• Ką tu manai apie mums suteiktą garbę būti Dievo vardo liudytojais?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pagrindinė reguliarių mūsų sueigų paskirtis — šlovinti Jehovą

[Iliustracija 23 puslapyje]

Visi Jehovos įstatymai pagrįsti nesenstančiais teisingais principais