Yaqʼax chupam ri rupam

¿Yë komä Jesús Dios?

¿Yë komä Jesús Dios?

YE KʼÏY winäq nkiquʼ chë ri Trinidad —ntel chë tzij jun Dios ri ye kʼo oxiʼ chpan: ri Tataʼaj, ri Rkʼajol chqä ri espíritu santo— ya riʼ «ri naʼoj ri kʼo más rejqalen chkiwäch ri cristianos». Tapeʼ ke riʼ, ri cardenal John O’Connor xuʼij chë ri Trinidad «kan majun rqʼalajsaxik ta, rma riʼ kan majun bʼëy xtqʼax ta pa qajolon». ¿Achkë rma nbʼanatäj riʼ?

Jun wuj ri ntzjon chrij ya riʼ xuʼij: «Chpan ri Loqʼoläj Wuj majun ta jun texto ri nuqʼalajsaj ri Trinidad» (Diccionario crítico de Teología, ediciones Akal). Rma riʼ, kʼïy ri yenman ri Trinidad kijalon jojun naʼoj ri ye kʼo chpan le Biblia xa xuʼ rma nkajoʼ nkikʼüt chë ri Trinidad kantzij.

Ri nkikʼüt chrij Juan 1:1

Jun chkë ri versículos ri nkiksaj ryeʼ ya riʼ Juan 1:1. Le Biblia pa Cakchiquel Central ke reʼ rbʼanik rbʼanon che rä: «Taq xtkïr kʼa pä ronojel, kan kʼo chik pä ri nbʼix chʼaʼäl che rä. Ryä kan kʼo kʼa rkʼë ri Dios [ri tzij griego ri nksäx aweʼ ya riʼ jun rbʼanik naʼij ho theós] y kan Dios [pa griego, theós] wä chqä». Chpan re versículo reʼ nuksaj kaʼiʼ tzij rchë nbʼix «dios» pa griego. Ri naʼäy tzij petenäq ri tzij ho rkʼë —pa qachʼaʼäl, re tzij reʼ ya riʼ ri tzij ri—, rma riʼ, qataman chë najin ntzjon chrij ri Dios, ri kʼo ronojel uchqʼaʼ pa rqʼaʼ. Ye kʼa, ri rkaʼn tzij (theós) ma rkʼamon ta pä ri tzij ho. ¿Xa xsach komä ri xtzʼibʼan ri wuj Juan? Tqatzʼetaʼ.

¿Achkë rma kan ma nqʼax ta ri Trinidad?

Naʼäy, ütz njeʼ pa qajolon chë ri Evangelio rchë Juan xtzʼibʼäx pa griego koiné (ri xa bʼa achkë wä winäq nksan) y chë re chʼaʼäl reʼ nuʼij ajän nkʼatzin nksäx ri tzij ho. Ri biblista Archibald Thomas Robertson nuʼij chë taq ri sujeto chqä ri predicado ri kʼo chpan jun oración kikʼwan ri tzij ho, ntel chë tzij chë «ri najin ntzjöx rij chpan ri sujeto ya riʼ chqä ri najin ntzjöx rij chpan ri predicado, chë xa ye jnan». Rchë nqʼax más pa qajolon, ryä nuksaj Mateo 13:38, ri akuchï nuʼij: «Ri ilew [pa griego, ho agrós] ri akuchï nkʼaq wä ri ijaʼtz ya riʼ le Rwachʼlew [pa griego, ho kósmos]». Rma che kaʼiʼ tzij kikʼwan ri tzij ho, ya reʼ nukʼüt chqawäch chë le Rwachʼlew najin chqä ntzjon chrij ri ilew.

Ye kʼa ¿achkë nbʼanatäj taq ri sujeto rkʼwan ri tzij ho ye kʼa ri predicado ma rkʼwan ta, achiʼel nbʼanatäj chpan Juan 1:1? Ri profesor James Allen Hew­ett nuʼij ya reʼ chrij re versículo reʼ: «Chpan re oración reʼ, ri najin ntzjöx rij chpan ri sujeto ma ya riʼ ta ntzjöx rij chpan ri predicado, ma ye jnan ta».

Rchë nqʼax más pa qajolon re naʼoj reʼ, re profesor reʼ nutzjoj rij 1 Juan 1:5, ri akuchï nuʼij chë «Dios ya riʼ ri saqïl». Ri tzij griego ri nksäx aweʼ rchë «Dios» ya riʼ ho theós; achiʼel nqatzʼët, rkʼamon pä ri tzij ho. Ye kʼa ri tzij «saqïl» (fos) ma rkʼamon ta pä ri tzij ho. ¿Achkë nukʼüt reʼ? Hewett nuʼij: «Nqkowin nqaʼij chë Dios ya riʼ ri saqïl, ye kʼa ma nqkowin ta nqaʼij chë ri saqïl ya riʼ Dios». Ke riʼ chqä nbʼanatäj chpan Juan 4:24, ri akuchï nuʼij chë «Dios ya riʼ jun espíritu». Aweʼ, ri sujeto rkʼamon pä ri tzij ho, ye kʼa ri tzij «espíritu» ma rkʼamon ta pä. Ya riʼ nkʼutü chë ri ntzjöx chpan ri sujeto ma jnan ta rkʼë ri ntzjöx chpan ri predicado; reʼ ntel chë tzij chë ma nqkowin ta nqaʼij chë ri «espíritu ya riʼ Dios».

¿Achkë riʼ ri Chʼaʼäl?

Ye kʼïy ri xenukʼun rij reʼ ri xejeʼ Grecia ojer chqä kʼïy ri xeqʼaxan le Biblia chkipan nkʼaj chik chʼaʼäl nkiʼij chë ri nuʼij chpan Juan 1:1 ma rchë ta nukʼüt achkë riʼ «ri Chʼaʼäl», xa kan rchë nukʼüt achkë rbʼanik. Ri Comentario al Nuevo Testamento, rchë William Barclay, nuʼij reʼ: «Taq ma nksäx ta ri tzij ho rkʼë jun bʼiʼaj, ri bʼiʼaj riʼ nbʼeʼok jun adjetivo. Juan ma xuʼij ta [...] chë Jesús ya riʼ Dios, xa xuʼij chë rbʼanik Jesús kan achiʼel rbʼanik Dios» (ri cursivas yaʼon pä chik). Chrij chqä ri nuʼij Juan 1:1, Jason David BeDuhn, jun ri kan rnukʼun rij ri kʼo chpan le Biblia, nuʼij: «Pa griego, we chpan jun oración, achiʼel kʼo chpan Juan 1:1c, ma nyaʼöx ta ri tzij ho rkʼë ri tzij theós, ri xkeskʼin rwäch riʼ xtqʼax chkiwäch chë chriʼ najin ntzjon chrij ‹jun dios›. [...] Taq rkʼë ri tzij theós ma nqaksaj ta ri tzij ho, reʼ nukʼüt chë ma jnan ta ri najin nqtzjon chkij, kan achiʼel ta nqaʼij ‹jun dios› y ‹Dios›». Ryä chqä xuʼij: «Chpan Juan 1:1, ri Chʼaʼäl ma ya riʼ ta ri Dios ri kʼo ronojel uchqʼaʼ pa rqʼaʼ, xa kan ya riʼ jun dios, ntel chë tzij, jun ri achiʼel rbʼanik Dios». Chpan ri wuj Juan. Texto y Comentario, rchë Juan Mateos (ri xqʼaxan pa kaxlän ri Nueva Biblia Española) rkʼë rtoʼik Juan Barreto, ke riʼ chqä jbʼaʼ nbʼix chrij ri nuʼij Juan 1:1, 2. Chriʼ nuʼij: «Chkë ri oxiʼ mul ri nksäx ri tzij ‹Dios› chkipan [re versículos reʼ], ri naʼäy y ri rox kikʼwan ri tzij ho (ri Dios); ri rkaʼn, ma rkʼwan ta ri tzij ho (jun Dios, jun ri achiʼel rbʼanik Dios)». Chpan ri Análisis Gramatical del Griego del Nuevo Testamento, ri erudito católico Max Zerwick nuʼij: «‹Ri Chʼaʼäl jun Dios wä›, re predicado reʼ ma rkʼwan ta ri tzij ho, ya reʼ nukʼüt achkë rbʼanik ri Chʼaʼäl». Ke riʼ chqä nuʼij ri wuj protestante Clave Lingüística del Nuevo Testamento Griego.

Jesús chöj xuʼij chë ma jnan ta rkʼë Rtataʼ

Rkʼë jontir ri xqatzʼët qa, ¿kʼo komä rma nqaʼij chë ma nqkowin ta nqatamaj rwäch Dios? Jesús ma ke riʼ ta xuʼij; kʼo jmul taq xchʼö rkʼë Rtataʼ chöj xuʼij chë ma jnan ta rkʼë ryä. Ryä xuʼij: «Xtkïl ri kʼaslemal ri majun bʼëy xtkʼis ta ri xtkitamaj awäch rït, ri kʼaslïk Dios, chqä xtkitamaj nwäch rïn Jesucristo, ri xinatäq pä chwäch le Rwachʼlew» (Juan 17:3). We nqanmaj ri xuʼij qa Jesús, xtqʼax chqawäch chë ryä ya riʼ Rkʼajol Dios, jun ri jnan rbʼanik rkʼë Dios; chqä xa xuʼ Jehová, «ri kʼaslïk Dios» xtqayaʼ rqʼij.