Ir al contenido

Reʼ Jesús: ¿Jenaj na wach ruukʼ i Dios?

Reʼ Jesús: ¿Jenaj na wach ruukʼ i Dios?

Kʼih taqeh kʼachareel inkiqʼor chi wilik ixibʼ ruwiiʼ i Dios, reʼ ajabʼees dios, reʼ akʼunbʼees dios eh reʼ santo laj uxlabʼal dios, reʼreʼ «inkinimaj taqeh ajnimaneel». Atoobʼ ta jeʼ reʼ, reʼ Cardenal John OʼConnor xuqʼor chi reʼ i kapebʼal chi ixibʼ i Dios «maʼ jaruuj ta ne inqareq chi riij». ¿Chaaj woʼ reet xti kʼaxik chi inqareq chi riij i kapebʼal chi ixibʼ ruwiiʼ i Dios?

Jenaj diccionario reh i Santo Laj Huuj iruqʼor: «Maʼ jenoʼ versículo reh i Santo Laj Huuj iruqʼor chi ixibʼ i Dios» (Diccionario crítico de Teología, ediciones Akal). Ruum chi pan Santo Laj Huuj maʼ iruqʼor ta chi ixibʼ ruwiiʼ i Dios, reʼ taqeh i kʼachareel kijalam wach iruqʼor i juʼjun chi versículo reh ruqʼorariik chi reʼ kʼahchiʼ kiqʼorom ehsamaj cho pan Santo Laj Huuj.

¿Irukʼuhtaaj na i Juan 1:1 chi ixibʼ ruwiiʼ i Dios?

Reʼ Juan 1:1 jenaj reh taqeh versículo kijalam wach iruqʼor: «Noq ixtzʼuhkrik chaloq i wach akʼal, xa wilik woʼ chik chaloq i Atoobʼlaj Qʼorik. Eh xa wilik woʼ cho ruukʼ i Dios pampeet [pan qʼorbʼal griego, ton theón], eh Dios woʼ hoq [pan qʼorbʼal griego, theós]». Pan versículo wilih inqareq kiʼibʼ ruwiiʼ nikʼwach ruqʼorariik «dios». Pan qʼorbʼal griego reʼ qʼorik (theón) irukʼam riibʼ ruukʼ i qʼorik (ton). Reʼ i qʼorik wilih pan qʼorbʼal griego, wilik jeʼ rukabʼ noq inqatzʼihbʼaaj reʼ pan poqomchiʼ. Ruum aj reʼ ne inqareq chi riij chi qʼorik irubʼan chi riij i Dios nim rajaawriik. Xa reʼ laʼ, reʼ qʼorik (theós) maʼxta reh i qʼorik (ton). ¿Jenaj na sahchik? Naqilom.

¿Chaaj woʼ reet xti kʼaxik rureqariik chi riij chi ixibʼ ruwiiʼ i Dios?

Chi peet, ko ruman chi ne inqareq chi riij chi reʼ i Evangelio reh Juan xtzʼihbʼjik pan griego koiné (reʼ inreqarik chi riij). Wilik ruwiiʼ chaaj woʼ reet pan qʼorbʼal wilih xkikoj i qʼorik (ton). Reʼ ajtzʼirool riij i Santo Laj Huuj Archibald Thomas Robertson iruqʼor chi mi reʼ ajwach chi riij kʼahchiʼ qaqʼoriik (sujeto) eh reʼ kʼahchiʼ qabʼanam (predicado) irukʼam riibʼ ruukʼ i qʼorik (reʼ), iraaj ruqʼorom «chi jenaj kiwach, eh chi maʼ ne ta irubʼan chi ne injalarik kiwach». Reʼ reh irukoj chi ehtalil i Mateo 13:​38, ahaʼ wiiʼ iruqʼor: «Reʼ yeʼaabʼ [ho agrós pan qʼorbʼal griego] rujalwach i wach akʼal [ho kósmos pan qʼorbʼal griego]». Ayuʼ inqareq chi riij chi reʼ i wach akʼal reʼ woʼ i yeʼaabʼ.

Xa reʼ laʼ ¿chajariik ne inkʼularik wilaʼ reʼ ajwach chi riij kʼahchiʼ qaqʼoriik irukʼam i qʼorik (reʼ) eh reʼ kʼahchiʼ rubʼanariik maʼ irukʼam ta i qʼorik (reʼ), jeʼ rukabʼ i Juan 1:1? Reh qʼorik chi riij i versículo wilih, reʼ ­James Allen Hew­ett reʼ irutzʼir riij i Santo Laj Huuj jeʼ wilih xuqʼor: «Pan versículo wilih chi riij ajwach kʼahchiʼ qaqʼoriik eh chi riij i kʼahchiʼ rubʼanariik maʼ jenaj ta wach».

Reʼ Hewett irukoj chi ehtalil i 1  reh Juan 1:5, ahaʼ wiiʼ iruqʼor «reʼ Dios i saqum». Pan qʼorbʼal griego, reʼ qʼorik «Dios» inkʼutinik chi ho theós, iraaj ruqʼorom chi wilik reh i qʼorik (reʼ). Xa reʼ laʼ reʼ qʼorik saqum (fos) maʼ irukʼam ta i qʼorik (reʼ). ¿Chajariik irukʼuhtaaj i wilih? Reʼ Hewett irukʼuhtaaj: «Juneliik ne inqʼorarik chi reʼ i Dios saqum, maʼ ne ta inqʼorarik chi reʼ i saqum reʼ i Dios». Jenaj chik ehtalil ne inqareq pan Juan 4:24 «reʼ i Dios xa uxlabʼal woʼ hoq» eh 1 Juan 4:16 «reʼ Dios aj kʼaxool». Chupaam i kiʼibʼ chi ehtalil wilih reʼ ajwach chi riij i kʼahchiʼ ruqʼoriik irukʼam i qʼorik reʼ, xa reʼ laʼ reʼ qʼorik «Uxlabʼal» eh «kʼaxool» maʼ irukʼam ta. Ruum aj reʼ, reʼ ajwach chi riij kʼahchiʼ qaqʼoriik eh reʼ kʼahchiʼ rubʼanariik maʼ ne ta injalarik kiwach i ruyeʼaabʼ taqeh qʼorik. Reʼ taqeh i versículo wilih maʼ iraaj ta ruqʼorom chi «reʼ Uxlabʼal reʼ Dios» ni xata «reʼ kʼaxool reʼ woʼ Dios».

¿Iruqʼor na i Juan 1:1 ajwach i Atoobʼlaj Qʼorik?

Kʼih taqeh inkitzʼir riij i Santo Laj Huuj pan qʼorbʼal griego inkiqʼor chi reʼ Juan 1:1 maʼ kʼahchiʼ ta ruqʼorom ajwach i «atoobʼ laj qʼorik». Reʼ Comentario al Nuevo Testamento, reh i William Barclay, iruqʼor: «Noq jenaj bʼihnaal maʼ irukʼam ta i qʼorik (reʼ), pan qʼorbʼal griego maʼ irukoj ta chi bʼihnaal, xa iruyeew chi nabʼjik nikʼwach i jenoʼ. Reʼ Juan maʼ xuqʼor ta [...] chi reʼ Jesús reʼ woʼ i Dios, xuqʼor laʼ chi reʼ i Jesús jenaj wach ruukʼ i Dios» (cursivas del autor). Jeʼ woʼ reʼ xuqʼor i Jason David BeDuhn, reʼ i rutzʼir riij taqeh i nimanik noq xuqʼor: «Pan qʼorbʼal griego, reʼ Juan 1:1c maʼ ta naq irukʼam i qʼorik (reʼ) irukʼam riibʼ ruukʼ i qʼorik (theós). Reʼ naq i reʼ ne irubʼan chi reʼ taqeh i kiʼilwik reh ne inkireq chi riij chi «jenaj dios». [...] Reʼ qʼorik reʼ irukʼuhtaaj chi maʼ jenaj ta wach i qʼorik (theós) ruukʼ i (ho theós) jeʼ rukabʼ noq maʼ jenaj ta wach i qʼorik «jenaj dios» ruukʼ «Dios». Eh xuqʼor woʼ: «Pan Juan 1:​1, reʼ atoobʼ laj qʼorik maʼ reʼ ta i Dios nim rajawriik, jenaj laʼ uxlabʼal jeʼ rukabʼ i Dios». Pan huuj Juan. Texto y Comentario, reh Juan Mateos (jalal qʼorbʼal reh i Nueva Biblia Española) ahaʼ wiiʼ xtoobʼinik i Juan Barreto, jeʼ woʼ reʼ iruqʼor chi riij i Juan 1:​1, 2. «Reʼ ixibʼ pech inkʼutinik i qʼorik Dios pan taqeh texto wilih, reʼ peet eh i roox irukʼam i qʼorik (reʼ) (reʼ Dios); reʼ i rukabʼ maʼ i rukʼam ta. (jenaj dios, jenaj looqʼ laj uxabʼal)». Pan ruhuuj Análisis Gramatical del Griego del Nuevo Testamento reʼ Max Zerwick jenaj católico irutzʼir riij i Santo Laj Huuj iruqʼor: «Reʼ Atoobʼlaj Qʼorik jenaj loqʼlaj uxlabʼal. Pan qʼorbʼal griego maʼ irukʼam ta i qʼorik (reʼ). Reʼ wilih iraaj ruqʼorom chi kʼahchiʼ ruqʼorariik chi riij i ruwiiʼ i Atoobʼlaj Qʼorik». Eh reʼ huuj Clave Lingüística del Nuevo Testamento Griego jeʼ woʼ reʼ iruqʼor.

Reʼ Jesús xukʼuhtaaj chi maʼ jenaj ta kiwach ruukʼ i Rajaaw

Jeʼ reʼ noq, ¿wilik na ruwiiʼ chi maʼ neʼ ta inqanabʼeej wach i Dios? Reʼ Jesús maʼ jeʼ ta naq reʼ irukapaaj, ruum chi junriim noq xubʼan rutiij xukʼuhtaaj chi maʼ jenaj ta kiwach ruukʼ i Rajaaw. Reʼ reh xuqʼor: «Reʼ taqe i wilih inyeʼwik i juneliik kʼacharik: reʼ chi naa kinabʼeem awach i hat, chi hat i jinaj chi Dios, korik wach akʼux, eh chi neenkinabʼeej nuwach i hin, chi reʼ hin i Jesucristo, i xinataqʼaaj chaloq» (Juan 17:3). Mi ne inqakoj qakʼux chi riij taqeh qʼorik iruqʼor i Santo Laj Huuj chi riij i Jesús, ne inqayeew ruloqʼiil chi reʼ reh i Rakʼuun i Dios. Eh jeʼ reʼ ne inqayeew ruloqʼil i Jeho­vá «chi reʼ reh i manlik Dios».