Ir al contenido

¿La are Dios ri Jesús?

¿La are Dios ri Jesús?

E KʼI winaq kkichomaj che ri Trinidad —che ri Tataxel, ri Kʼojolaxel y ri uxlabʼixel xa e jun— sibʼalaj nim ubʼanik pa ri kojonem. Paneʼ are waʼ ri kkichomaj, are kʼu ri cardenal John O’Connor xubʼij che ri Trinidad «nijun kkunik kretaʼmaj jas qas ubʼanik». ¿Jasche kʼax kbʼan che uchʼobʼik ri Trinidad?

Ri Diccionario crítico de Teología, ediciones Akal xubʼij wariʼ: «Ri Trinidad kriqitaj ta pa ri Biblia». Rumal laʼ e kʼi winaq che kekojon chrij ri Trinidad kkitzukuj textos pa ri Biblia che kchʼaw chrij wariʼ, are kʼu rumal che kiriqom taj kikʼexom ri kkibʼan che ukʼutik jujun taq textos.

Junam rukʼ Juan 1:1

Jun chke ri versículos che kʼexom are Juan 1:1. Ri U tzij ri Dios pa quiche aj Guatemala (SBU) kubʼij: «Pa ri chapletajik kʼo ri Tzij, ri Tzij kʼo rukʼ ri Dios [pa griego, ton theón], xuqujeʼ ri Tzij areʼ Dios [pa griego, theós]». Pa wajun versículo riʼ kebʼ kbʼan che ubʼixik ri sustantivo griego re ri tzij «dios». Ri nabʼe theón kʼo chrij ri artículo ton —are jun artículo definido pa griego, che pa quiché are ri artículo ri—, wariʼ kojutoʼ che uchʼobʼik che tajin kchʼaw chrij ri qastzij Dios che kʼo ronojel uchuqʼabʼ. Are kʼu, ri ukabʼ (theós) kʼo ta ri artículo definido rukʼ. ¿La xa xkoj ta che? Chqilaʼ.

¿Jasche kʼax kbʼan che uchʼobʼik ri Trinidad?

Nabʼe, rajawaxik knaʼtaj chqe che ri Evangelio rech Juan xtzʼibʼax pa griego koiné (común) y che wajun chʼabʼal riʼ amaqʼel kukoj ri artículo definido. Ri biblista Archibald Thomas Robertson xubʼij che are chiʼ ri sujeto y ri predicado kʼo ri artículo kukʼ, kraj kubʼij che «ri e kebʼ e definidos y che kejunamatajik». Ri areʼ xukoj ri kʼutbʼal re Mateo 13:38, che kubʼij: «Ri tikabʼal [pa griego, ho agrós] are ri uwach ulew [pa griego, ho kósmos]». Rumal ri gramática, kqachʼobʼo che ri uwach ulew xuqujeʼ are ri tikobʼal.

Are kʼu, ¿jas kkʼulmataj riʼ we ri sujeto kʼo jun artículo definido rukʼ, are kʼu ri predicado kʼo ta kʼo rukʼ, junam rukʼ Juan 1:1? Ri especialista James Allen Hewett xchʼaw chrij wajun versículo riʼ, y xubʼij wariʼ: «Pa wajun versículo riʼ, ri sujeto y ri predicado xaq ta e junam, ni kejunamataj taj».

Rech kqachʼobʼ wariʼ, wajun achi riʼ xukoj 1 Juan 1:5 chilaʼ kubʼij che «ri Dios areʼ saqilal». Pa ri chʼabʼal griego, ri tzij «Dios» kojom ho theós che, kraj kubʼij che kʼo ri artículo definido rukʼ. Are kʼu ri tzij «saqilal» (fos) kʼo ta jun artículo rukʼ. ¿Jas kraj kubʼij wariʼ? Hewett xubʼij: «Kubʼij che ri Dios are saqil y kubʼij taj che ri saqil are Dios». Kjunamataj rukʼ ri kyaʼ ubʼixik pa Juan 4:24 («ri Dios uxlabʼal») y 1 Juan 4:16 («ri Dios are loqʼoqʼebʼal»). Pa ri kebʼ kʼutbʼal riʼ, pa ri chʼabʼal griego, ri sujetos kʼo ri artículo definido kukʼ, are kʼu ri tzij «uxlabʼal» y «loqʼoqʼebʼal» kʼo ta kʼo kukʼ. Rumal laʼ ri sujetos y ri predicados e junam taj. Pa Juan 4:24 y 1 Juan 4:16 kubʼij taj che «ri saqil are Dios» ni che «ri loqʼoqʼebʼal are Dios».

¿La kchʼaw chrij ri ubʼanik, o ri ubʼantajik?

E kʼi winaq che kʼo ketaʼmabʼal chrij ri chʼabʼal griega y traductores rech ri Biblia xuqujeʼ kkibʼij che Juan 1:1 are ta kchʼaw chrij ri ubʼanik «ri Tzij» xaneʼ kchʼaw chrij jun chke ri ubʼantajik (cualidad). Ri Comentario al Nuevo Testamento, re William Barclay, kubʼij: «Are chiʼ kʼo ta ri artículo rukʼ jun bʼiʼaj, ri bʼiʼaj riʼ kux adjetivo. Juan xubʼij taj [...] che Jesús are Dios, xaneʼ xubʼij che Jesús kjunamataj rukʼ ri Dios» (ri cursivas rech ri autor). Xuqujeʼ Jason David BeDuhn, jun achi che kʼo nim retaʼmabʼal chrij ri kojonem, kubʼij: «Pa griego, we jun oración junam rukʼ Juan 1:1c kkoj ta ri artículo che ri tzij theós, ri sikʼinelabʼ kkichʼobʼ riʼ che tajin kchʼaw chrij ‹jun dios›. [...] Are chiʼ kʼo ta ri artículo kubʼano che theós y ho theós kuqʼalajisaj che ‹jun dios› y ‹Dios› kejunamataj taj». Y xubʼij: «Pa Juan 1:1, ri Tzij are ta ri Dios che kʼo ronojel uchuqʼabʼ, xaneʼ jun dios, kraj kubʼij, jun uxlabʼal che kʼo uchuqʼabʼ». Pa ri wuj Juan. Texto y Comentario, che xkibʼan Juan Mateos (traductor de la Nueva Biblia Española) y Juan Barreto xuqujeʼ kubʼij wariʼ chrij Juan 1:​1, 2: «Ri oxibʼ mul che kbʼix ‹Dios› pa ri [versículos riʼ], ri nabʼe y ri urox kʼo ri artículo kukʼ (ri Dios); ri ukabʼ kʼo ta artículo rukʼ (jun Dios, jun uxlabʼal che kʼo uchuqʼabʼ)». Pa ri Análisis Gramatical del Griego del Nuevo Testamento, re ri católico Max Zerwick kubʼij che «ri Tzij» are jun uxlabʼal che kʼo uchuqʼabʼ, ri predicado kʼo ta ri artículo rukʼ, y are kchʼaw chrij jun ubʼantajik «ri Tzij». Xuqujeʼ je kubʼij Clave Lingüística del Nuevo Testamento Griego.

Ri Jesús xuqʼalajisaj che e junam ta rukʼ ri uTat

Rumal laʼ, ¿la kqabʼij che ri ubʼantajik ri Dios kchʼobʼotaj taj? Je ta xuchomaj ri Jesús, rumal che are chiʼ xubʼan uchʼawem xuqʼalajisaj che e junam ta rukʼ ri uTat. Ri areʼ xubʼij: «Are kʼu waʼ ri junalik kʼaslemal: Chi kkichʼobʼ wach la, xuwi ri lal qas Dios, xuqujeʼ kkichʼobʼ uwach ri Jesucristo, ri taqom la uloq» (Juan 17:3). We kojkojon chrij ri xubʼij ri Jesús, kqachʼobʼ riʼ che ri areʼ are uKʼojol ri Dios, jun uxlabʼal che kʼo uchuqʼabʼ. Y xaq xiw kqaqʼijilaj riʼ ri Jehová ri qastzij Dios.