Būk uolus Jehovos namų šlovei!
Būk uolus Jehovos namų šlovei!
„Uolumas dėl tavo Namų sugrauš mane“ (JN 2:17).
1, 2. Ką ir kodėl Jėzus padarė šventykloje 30 m. e. m.?
ARTĖJA 30-ųjų mūsų eros metų Paschos šventė. Jėzus, pradėjęs tarnybą jau prieš šešetą mėnesių, dabar traukia į Jeruzalę. Čia jis ateina į šventyklą ir nežydų kieme randa „prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų“. Štai įsivaizduokime, ką jis padaro. Iš virvučių susisukęs rimbą, išvaro laukan visus galvijus. Prekeiviai, aišku, skuba iš paskos. Jėzus taip pat išbarsto pinigų keitėjų monetas, išvarto jų stalus. Karvelių pardavėjams liepia pasiimti savo paukščius ir pasišalinti (Jn 2:13-16).
2 Jėzus viso to griebiasi todėl, kad jam rūpi šventyklos šlovė. „Iš mano Tėvo Namų nedarykite prekybos namų!“ — perspėja jis. Jėzaus sekėjai matydami, kaip ryžtingai jų Mokytojas pasielgė, prisimena žodžius, prieš daugelį šimtmečių užrašytus psalmininko Dovydo: „Uolumas dėl tavo Namų sugrauš mane“ (Jn 2:16, 17; Ps 69:10 [69:9, Brb]).
3. a) Kokia savybė yra uolumas? b) Ką kiekvienam vertėtų pačiam pasvarstyti?
3 Dievo namai Jėzui labai rūpėjo — jis degė uolumu, todėl ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Uolumas, kaip aiškinama žodynuose, yra tokia savybė, kai labai stengiamasi stropiai ir sąžiningai atlikti darbus, užduotis ar įsipareigojimus. Dabar, XXI amžiuje, jau daugiau kaip septyni milijonai krikščionių rūpinasi Dievo namais. Čia kiekvienam vertėtų pasvarstyti: kaip galėčiau Jehovos namų šlovei darbuotis su dar didesniu uolumu? Kad būtų lengviau į šį klausimą atsakyti, pirmiausia išsiaiškinkime, kas šiandieną vadinama Dievo namais. Paskui aptarsime kelis pavyzdžius iš Biblijos, kaip tokį uolumą rodė dievobaimingi žmonės senovėje. Jų pavyzdžiai yra aprašyti „mums pamokyti“, taigi mus gali uždegti dar didesniu uolumu (Rom 15:4).
Dievo namai senovėje ir dabar
4. Kam buvo skirta šventykla, kurią pastatė Saliamonas?
4 Senovės Izraelyje Dievo namais buvo vadinama Jeruzalės šventykla. Aišku, nereikia suprasti paraidžiui, kad Jehova joje gyveno. Pats Dievas yra pasakęs: „Dangus — mano sostas, o žemė — suolelis mano kojoms. Kur tie namai, kuriuos galėtumėte man pastatyti? Kur ta mano poilsio vieta?“ (Iz 66:1). Tačiau būtent ši šventykla, pastatyta Saliamono viešpatavimo metais, buvo pagrindinė Jehovos garbinimo vieta. Iš čia kildavo maldos Dievui (1 Kar 8:27-30).
5. Kokį sutvarkymą šiais laikais vaizduoja Saliamono šventykla?
5 Šiandieną Jehovos namai yra ne koks pastatas, sumūrytas iš akmenų Jeruzalėje ar kur kitur. Ne, tai yra sutvarkymas, leidžiantis mums, pripažįstantiems Jėzaus auką, artintis prie Dievo ir jį garbinti. Susibūrę į šią dvasinę šventyklą, Jehovą vieningai šlovina visi žemėje gyvenantys ištikimi jo tarnai (Iz 60:4, 8, 13; Apd 17:24; Hbr 8:5; 9:24).
6. Kurie Judo karaliai įėjo į istoriją kaip uolūs tikrojo Dievo garbintojai?
6 Izraeliui 997 m. p. m. e. pasidalijus į dvi karalystes, pietų valdoje, Jude, keturi iš devyniolikos kraštą valdžiusių karalių — būtent Asa, Juozapatas, Ezekijas ir Jošijas — buvo patys uoliausi tikrojo Dievo garbintojai. Ko svarbaus pasimokome iš jų pavyzdžio?
Dievas laimina tarnaujančius visa širdimi
7, 8. a) Kokią tarnybą Jehova laimina? b) Kaip, atsižvelgdami į karaliaus Asos pavyzdį, neturėtume elgtis?
7 Viešpataujant karaliui Asai, Jehova siuntė pranašus, kad vestų tautą teisingu keliu. Štai Biblijoje rašoma, jog Asa įsiklausė į pranašo Azarijo, Odedo sūnaus, žodžius. (Perskaityk 2 Metraščių 15:1-8.) Jis ėmėsi religinės pertvarkos ir Jeruzalėje surengė didžiulį sambūrį: sušaukė visus Judo karalystės gyventojus ir nemažai žmonių iš Izraelio karalystės. Drauge jie pasižadėjo ištikimai garbinti Jehovą. Šventajame Rašte sakoma, kad „jie prisiekė Viešpačiui galingu balsu, džiaugsmingu šauksmu, trimitais ir avinų ragais. Visas Izraelis džiūgavo prisiekdami, nes prisiekė visa širdimi ir ieškojo Viešpaties su tokiu atsidavimu, kad jis leidosi surandamas. Viešpats suteikė jiems visišką taiką“ (2 Met 15:9-15). Jehova, be abejo, laimins ir mus, jeigu tarnausime jam visa širdimi (Mk 12:30).
8 Deja, vėliau Asa supyko ant regėtojo Hananio už tai, kad šis supeikė vieną jo poelgį (2 Met 16:7-10). O kaip patys reaguojame, kai per krikščionių vyresniuosius Jehova duoda kokį patarimą arba nukreipia mus reikiama linkme? Ar pamokymą, grindžiamą Šventojo Rašto žodžiais, tuojau priimame ir stengiamės pritaikyti? Ar vejame šalin bet kokias apmaudžias mintis?
9. Kokiame pavojuje atsidūrė Juozapatas ir visa tauta ir ką jie darė?
9 Dešimtajame amžiuje prieš mūsų erą Judo karalystę valdė Juozapatas. Ir štai prieš jį ir visą kraštą pakilo Amono, Moabo ir Seyro aukštumų jungtiniai pulkai. Ką gi karalius darė? Baimės apimtas, jis nuėjo į Jehovos namus pasimelsti. Kartu čia susirinko ir visi Judo vyrai su žmonomis ir vaikais. (Perskaityk 2 Metraščių 20:3-6.) Greičiausiai turėdamas omenyje žodžius, Saliamono kadaise ištartus per šventyklos pašventinimo iškilmes, Juozapatas visa širdimi Jehovą meldė: „Mūsų Dieve, argi tu jų nenubausi? Juk mes bejėgiai prieš šią pulti ateinančią didžiulę kariauną! Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys žvelgia į tave“ (2 Met 20:12, 13). Juozapatui pasimeldus, Jehovos dvasia „sueigos viduryje“ paskatino levitą Jahazielį prabilti į tautą, nuraminti visus ir padrąsinti. (Perskaityk 2 Metraščių 20:14-17.)
10. a) Kaip Juozapatas ir visa Judo tauta gavo nurodymų? b) Iš ko matysis, kad mes vertiname Jehovos vadovavimą?
10 Taigi Juozapatas ir visa Judo karalystė nurodymų nuo Jehovos gavo per Jahazielį. Šiandieną nuraminimas ir pamokymai mums siunčiami per ištikimo ir nuovokaus vergo klasę. Tad visada glaudžiai bendradarbiaukime su paskirtais vyresniaisiais, rodykime jiems pagarbą. Jie juk uoliai darbuojasi dėl mūsų dvasinės gerovės, veda mus pagal „ištikimo ir nuovokaus vergo“ nustatytas gaires (Mt 24:45, NW; 1 Tes 5:12, 13).
11, 12. Ko pasimokome iš istorijos su Juozapatu ir viso Judo gyventojais?
11 Anas istorijos epizodas, kai tauta, vadovaujama Juozapato, suėjo draugėn ir prašė Jehovą nurodyti išeitį, mums primena, kad ir patys turime su tikėjimo broliais ir seserimis lankyti visas bendruomenės sueigas. Jei koks sunkumas mus labai slegia ir nežinome, ką daryti, sekime Juozapato ir Judo karalystės gyventojų pavyzdžiu — išpasakokime savo rūpestį Jehovai maldoje ir visiškai juo pasikliaukime (Pat 3:5, 6; Fil 4:6, 7). Net jeigu esame visai vieni ir aplinkybės neleidžia su bendratikiais susieiti, malda Jehovai vienija mus su „broliais visame pasaulyje“ (1 Pt 5:9).
12 Juozapatas ir jo tauta viską darė taip, kaip Dievas per Jahazielį nurodė. Ir kaip tada susiklostė įvykiai? Judo karalystė šventė pergalę. Žmonės sugrįžo džiūgaudami, „parėjo į Jeruzalę, į Viešpaties Namus, lydimi arfų, lyrų ir trimitų“ (2 Met 20:27, 28). Mes irgi su pagarba paklūstame Jehovai, vadovaujančiam per ištikimą ir nuovokų vergą, ir vienu balsu jį šloviname.
Rūpinkimės savo sueigų namais
13. Kokio darbo Ezekijas ėmėsi savo karaliavimo pradžioje?
13 Jau patį pirmą savo karaliavimo mėnesį Ezekijas pasirodė esąs uolus Jehovos garbintojas: atvėrė šventyklos duris ir ją suremontavo. Kunigus ir levitus įpareigojo išvalyti Dievo namus. Šis darbas buvo užbaigtas per šešiolika dienų. (Perskaityk 2 Metraščių 29:16-18.) Ar tai neprimena mums tų darbų, kuriuos ir patys darome? Savo sueigų vietą juk irgi tvarkome, remontuojame. Gera jos būklė rodo, kad Jehovą tikrai garbiname visa širdimi. Štai ar neteko girdėti pasakojimų, kaip žmonės gėrisi matydami, su kokiu uolumu mūsų broliai ir seserys tvarko sueigų namus? Tai, be abejo, teikia Jehovai didžią garbę.
14, 15. Koks darbas šiandieną teikia Jehovai daug šlovės? Duok pavyzdžių.
14 Viename mieste Anglijos šiaurinėje dalyje buvo numatyta renovuoti Karalystės salę, bet kaimynas reiškė dėl to nepasitenkinimą. Broliai nusprendė atsakyti gerumu. Matydami, kad siena, skirianti Karalystės salę nuo kaimyno sklypo, prašosi pataisoma, pasisiūlė viską sutvarkyti savo lėšomis, be jokio atlygio. Jie kibo į darbą ir didžiąją sienos dalį tiesiog atstatė iš naujo. Kaimynas, sujaudintas tokio nesavanaudiško Jehovos liudytojų poelgio, pakeitė nuomonę. Dabar jis yra mums paslaugus ir retkarčiais net pasižiūri, ar viskas gerai toje pusėje, kur Karalystės salė.
15 Jehovos liudytojai statybos darbus plėtoja visame pasaulyje. Vietiniai savanoriai kartu su visalaikiais tarnais, dirbančiais pagal tarptautinę programą, stato ne tik Karalystės sales, bet ir asamblėjų sales, Betelio namus. Štai inžinierius Semas, šildymo, ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemų meistras, su žmona Rūta padirbėjo prie statybų jau keliose Europos ir Afrikos šalyse. Visur, kur nuvyksta, jiedu mielai skelbia gerąją naujieną su tenykščiais liudytojais. Štai kaip Semas aiškina, kas jį paskatino prisidėti prie tokių tarptautinių projektų įgyvendinimo: „Savo pavyzdžiu mane uždegė broliai ir seserys, tarnaujantys įvairiatautėje Betelio šeimoje. Matydamas, kokie jie uolūs, kupini džiaugsmo, aš ir pats panorau darbuotis brolių labui svečiose šalyse.“
Pakluskime Dievo nurodymams
16, 17. Kokią kampaniją jau ne kartą yra suruošę Dievo tarnai ir ką gera tai davė?
16 Ezekijas ne tik pasirūpino suremontuoti šventyklą, bet ir atnaujino Jehovos įsteigtą kasmetinę Paschos šventę. (Perskaityk 2 Metraščių 30:1, 4, 5.) Dalyvauti joje Ezekijas ir Jeruzalės gyventojai pakvietė visą tautą, netgi šiaurinės karalystės žmones. Šaukliai, nešini laiškais, raginančiais susiruošti ir atvykti į šventę, išvaikščiojo kraštą skersai išilgai (2 Met 30:6-9).
17 Pastaraisiais metais mes irgi darome kai ką panašaus. Platiname išspausdintus patrauklius akiai kvietimus — savo tarnybos teritorijoje skatiname žmones paklusti Jėzaus priesakui ir ateiti drauge su mumis švęsti Viešpaties vakarienės (Lk 22:19, 20). Nurodymų, kaip platinti šiuos kvietimus, gauname tarnybos sueigose ir tada uoliai imamės darbo. Jehova mūsų pastangas labai laimina. Štai pernai kvietimus platino kokie septyni milijonai mūsiškių, o šventėje dalyvavo iš viso 17790631 žmogus!
18. Kodėl yra taip svarbu, kad uoliai darbuotumeisi tikrojo Dievo šlovei?
18 Apie Ezekiją rašoma, kad jis „pasitikėjo tik Viešpačiu, Izraelio Dievu. Panašaus į jį nebuvo tarp visų Judo karalių nei po jo, nei iki jo. Jis buvo ištikimai atsidavęs Viešpačiui. Ezekijas niekada nepasitraukė nuo Viešpaties, bet laikėsi įsakymų, kuriuos Viešpats buvo davęs per Mozę“ (2 Kar 18:5, 6). Sekime jo pavyzdžiu ir uoliai darbuokimės Dievo namų šlovei. Tai padės mums ‘būti ištikimai atsidavusiems Viešpačiui’ ir neišleisti iš akių amžinojo gyvenimo dovanos (Įst 30:16).
Nedelsdami darykime, kaip Jehova liepia
19. Su kokiu uolumu mes ruošiamės Minėjimui?
19 Kitas karalius, Jošijas, irgi surengė Paschos šventę ir šioms iškilmėms iš anksto daug ruošėsi (2 Kar 23:21-23; 2 Met 35:1-19). Mes irgi stengiamės labai gerai pasiruošti kongresams, vienadienėms ir dvidienėms asamblėjoms, taip pat Minėjimui. Kai kuriose šalyse broliai rizikuoja gyvybe, kad tik galėtų susirinkti draugėn paminėti Kristaus mirties. Uolūs vyresnieji žiūri, kad nebūtų pamirštas nė vienas bendruomenės narys. Į šventę padedame atvykti ligotiems, senyvo amžiaus bendratikiams.
20. a) Kas, valdant karaliui Jošijui, kartą atsitiko ir kaip tai paveikė karalių? b) Ko mes iš viso šito pasimokome?
20 Kada karaliaus Jošijo pavedimu buvo taisoma šventykla, vyriausiasis kunigas Hilkijas „rado Viešpaties Įstatymo, duoto per Mozę, knygą“. Kunigas padavė ją karaliaus raštininkui Šafanui ir šis ėmė ją skaityti Jošijui. (Perskaityk 2 Metraščių 34:14-18.) Kaip tos knygos žodžiai paveikė karalių? Jošijas čia pat iš širdgėlos persiplėšė drabužius ir liepė vyrams eiti pasiteirauti Jehovos. Per Huldą, savo pranašę, Dievas pasakė smerkiąs kai kuriuos Jude įsigalėjusius religinius papročius. Nors visai tautai pranašavo nelaimę, atkreipė dėmesį į Jošijo pastangas šalinti stabmeldystę. Taigi karalius Jošijas neprarado Jehovos palankumo (2 Met 34:19-28). Ko mes pasimokome iš viso šito? Aišku, esame pasiryžę elgtis taip, kaip Jošijas, — nedelsdami paklusti Jehovos nurodymams. Juk suprantame, kas gali mums, Dievo garbintojams, atsitikti, jei pasiduotume atskalūniškai minčiai ir būtume jam nebeištikimi. O jeigu uoliai palaikome tyrą garbinimą, žinokime, kad mes, kaip kadaise Jošijas, esame Jehovai mieli.
21, 22. a) Kodėl turime būti uolūs Jehovos namų šlovei? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?
21 Tie keturi Judo karalystėje viešpatavę karaliai — Asa, Juozapatas, Ezekijas ir Jošijas — iš tiesų buvo uolūs garbintojai, uolūs Dievo namų šlovei. Šiuo požiūriu jie yra sektinas pavyzdys. Uolumo dvasia mus irgi skatins pasitikėti Jehova ir visomis išgalėmis tarnauti jo garbei. Paklusti Dievo nurodymams ir leistis meilingai globojamiems ir pataisomiems per bendruomenę ir jos vyresniuosius yra tikrai išmintinga. Galima sakyti, jog tai kelias į laimę.
22 Kitas straipsnis atkreips mūsų dėmesį į tai, kokie uolūs turime būti lauko tarnyboje, ir paskatins jaunuolius su užsidegimu tarnauti mylinčiam dangiškajam Tėvui. Dar pakalbėsime apie vieną pavojingiausių Šėtono ginklų ir kaip apsisaugoti, kad piktasis mūsų nesužalotų. Uoliai taikydami visus šiuos Jehovos priminimus, būsime tikri jo Sūnaus Jėzaus sekėjai. Jis, kaip žinia, galėjo pasakyti: „Uolumas tavo Namams ryja mane lyg ugnis“ (Ps 69:10 [69:9, Brb]; 119:111, 129; 1 Pt 2:21).
Ar prisimeni?
• Kokią tarnybą Jehova laimina ir kodėl?
• Iš ko matysis, kad pasikliaujame Jehova?
• Kaip uolumo dvasia skatina mus paklusti Dievo nurodymams?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 9 puslapyje]
Kaip Asa, Juozapatas, Ezekijas ir Jošijas rodė uolumą Jehovos namų šlovei?
