Skaitytojų klausimai

Skelbdamas gerąją naujieną Jėzus išvaikščiojo visą kraštą. Kaip tad apaštalas Petras galėjo pasakyti, kad žydų tauta ir jos vadovai pasmerkė jį mirčiai „iš nežinojimo“? (Apd 3:17)

Apaštalas Petras, kalbėdamas žydų miniai, kokia kaltė jiems tenka dėl Mesijo mirties, pasakė: „Aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinojimo kaip ir jūsų vadai“ (Apd 3:14-17). Vieni žydai Jėzaus mokymų galbūt nesuprato, nesuvokė, kad jis yra Mesijas. Kiti parodė neišmanymą todėl, kad neturėjo nuoširdaus troškimo patikti Dievui. Jiems kliudė išankstinis nusistatymas, pavydas. Jie degė atvira neapykanta Jėzui.

Pažiūrėkime, kaip buvo su tais žydais, kurie stokojo noro daryti viską Jehovos šlovei, ir kaip dvasinis vangumas sutrukdė jiems perprasti Jėzaus žodžius. Jėzus dažnai mokydavo palyginimais ir kiekvienam, kas troško daugiau žinių, juos mielai paaiškindavo. Kai kurie žmonės, deja, nė nesistengė suprasti, tiesiog nueidavo šalin. Kartą net kai kas iš Jėzaus mokinių pasipiktino jo vaizdinga kalba (Jn 6:52-66). Tokie nesuvokė, kad žmogaus reakcija į Jėzaus palyginimus rodo, ar jis pasirengęs keisti savo mąstyseną ir elgesį (Iz 6:9, 10; 44:18; Mt 13:10-15). Jie taip pat neatsižvelgė į pranašystę, kad Mesijas mokys palyginimais (Ps 78:2).

Kaip jau minėjome, dar kiti atmetė Jėzaus mokymus dėl išankstinio nusistatymo. Kada jis mokė atėjęs į sinagogą Nazarete, savo paties mieste, žmonės stebėjosi. Bet užuot priėmę jį kaip Mesiją, tik klausinėjo apie jo kilmę: „Iš kur jam tai? [...] Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ (Mk 6:1-3). Nazareto gyventojai nežiūrėjo į Jėzaus mokymus rimtai, nes jis buvo iš paprastos šeimos.

O kaip religiniai vadovai? Daugelis jų nekreipė dėmesio į Jėzų dėl labai panašių priežasčių (Jn 7:47-52). Jo mokymų neklausė dar ir dėl to, kad jam pavydėjo, mat jis patraukė paskui save minias (Mk 15:10). Daugelis iš aukštuomenės pyko ant jo už tai, kad demaskuoja jų veidmainiškumą ir suktybes (Mt 23:13-36). Jėzus pagrįstai smerkė jų nenorą žinoti ir suprasti, ko jis moko. „Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote [į Karalystę] ir norintiems įeiti kliudėte“ (Lk 11:37-52).

Tame krašte Jėzus skelbė gerąją naujieną trejus su puse metų. Be to, parengė tarnauti skelbėjais nemažą būrį mokinių (Lk 9:1, 2; 10:1, 16, 17). Jėzus ir jo sekėjai taip sėkmingai darbavosi, jog fariziejai ėmė skųstis: „Štai visas pasaulis eina paskui jį!“ (Jn 12:19). Taigi negalima sakyti, kad dauguma žydų nieko apie jį nežinojo. Vis dėlto liko nesupratę, kad Jėzus yra Mesijas. Jie turėjo progą Mesiją geriau pažinti ir pamilti, bet šia proga nepasinaudojo. Kai kurie netgi prisidėjo prie to, kad Jėzui būtų įvykdyta mirties bausmė. Štai todėl apaštalas Petras daugelį ragino: „Atgailokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų“ (Apd 3:19, 20). Kaip žinia, ilgainiui įtikėjo tūkstančiai žydų, tarp jų ir „didelis kunigų būrys“. Jų proto nebetemdė neišmanymas. Jie atgailavo ir pelnė Jehovos malonę (Apd 2:41; 4:4; 5:14; 6:7).