Go na content

Go na table of contents

Yu e waka a pasi fu lobi „di bun moro ala trawan”?

Yu e waka a pasi fu lobi „di bun moro ala trawan”?

Yu e waka a pasi fu lobi „di bun moro ala trawan”?

„GADO na lobi.” Den wortu disi fu na apostel Yohanes e sori san na a moro prenspari fasi fu Gado (1 Yoh. 4:8). Na a lobi di Gado abi gi libisma e meki taki wi man kon krosibei na en, èn a e gi wi na okasi tu fu tron mati fu en. Na sortu fasi wi e kisi wini fu a lobi fu Gado? Sma e taki: „Den sani di wi lobi abi krakti na wi tapu.” A sani dati tru. Ma den sma di wi lobi èn den sma di lobi wi, abi krakti na wi tapu tu. Fu di wi meki leki wan prenki fu Gado, meki wi man sori lobi neleki Gado (Gen. 1:27). Dati meki na apostel Yohanes ben skrifi taki wi lobi Gado fu di „Gado fosi ben lobi wi”.​—1 Yoh. 4:19.

Fo wortu di e sori san na lobi

Na apostel Paulus ben taki dati lobi na „wan pasi di bun moro ala trawan” (1 Kor. 12:31). Fu san ede Paulus ben taki dati? Fu sortu lobi Paulus ben e taki? Fu man kisi piki tapu na aksi disi, dan meki wi go luku moro fini san a wortu „lobi” wani taki.

Den Grikisma fu owruten ben e gebroiki fo prenspari wortu fu taki fu lobi, namku stor·geʹ, eʹros, phi·liʹa, nanga a·gaʹpe. Tra wortu ben teki puru tu fu den fo wortu disi, èn den wortu dati abi fu du tu nanga lobi. Bijbel e gebroiki a wortu a·gaʹpe fu taki fu a Gado di de „lobi”. * Luku san professor William Barclay e taki fu a lobi disi na ini a buku fu en: „Agapē-lobi abi fu du nanga a frustan: a no de wan firi nomo di wi e kisi wantronso na ini wi ati; a de wan gronprakseri, èn wisrefi e bosroiti fu hori wisrefi na a gronprakseri dati. Nofo tron wan sma e sori agapē-lobi te a wani du dati.” Sobun, wan sma di e sori a·gaʹpe-lobi, e du dati aladi a e hori ensrefi na gronprakseri, ma dati no wani taki dati a no abi firi. Soleki fa wi sabi, dan gronprakseri de di bun, ma gronprakseri de tu di no bun. Sobun, a de krin taki Kresten musu hori densrefi na gronprakseri di bun. Yehovah Gado srefi meki sma skrifi den gronprakseri disi na ini Bijbel. Wi sa agersi a wortu a·gaʹpe nanga tra wortu na ini Bijbel di abi fu du nanga lobi. Dati sa yepi wi fu kon frustan moro bun na sortu fasi wi musu sori lobi.

A lobi di famiriman abi gi makandra

A switi srefisrefi te den sma fu wi osofamiri lobi makandra èn te den e libi na ini wánfasi! Nofo tron, den Grikisma ben e gebroiki a wortu stor·geʹ fu taki fu a lobi di famiriman abi gi makandra. Kresten e pruberi fu sori lobi gi den memre fu na osofamiri fu den. Na ini wan profeititori, Paulus ben taki dati na ini den lasti dei, furu sma „no sa lobi trawan”. *​—2 Tim. 3:1, 3.

A de wan sari sani taki na ini a ten disi, furu famiriman no lobi makandra. Fu san ede so furu uma e puru bere? Fu san ede so furu sma no e poti prakseri na a papa nanga mama fu den di kon owru? Fu san ede moro nanga moro sma e broko trow? Fu taki en leti, sma e du den sani disi, fu di den no abi lobi gi den famiriman fu den.

Bijbel e leri wi tu taki „na ati e kori sma moro leki iniwan tra sani” (Yer. 17:9). A lobi di wi abi gi den famiriman fu wi, abi fu du nanga wi ati èn nanga den firi fu wi. Ma a moi fu sabi taki Paulus ben gebroiki a wortu a·gaʹpe fu taki fu a lobi di wan masra musu sori gi a wefi fu en. Paulus ben agersi a lobi dati nanga a lobi di Krestes e sori gi a gemeente (Ef. 5:28, 29). Wan sma di e sori a lobi disi e hori ensrefi na den gronprakseri fu Yehovah, a sma di seti na osofamiri.

Te wi abi trutru lobi gi den famiriman fu wi, dan wi sa poti prakseri na wi papa nanga mama di kon owru kaba, èn wi sa tyari a frantwortu di wi abi fu sorgu gi den pikin fu wi. Papa nanga mama di e sori a sortu lobi dati, sa gi den pikin fu den trangaleri na wan lobi-ati fasi te dati de fanowdu. Boiti dati, fu di den papa nanga mama abi a lobi disi gi den pikin fu den, meki den e gi den trangaleri. Te den no ben o du dati, dan den ben o pori den pikin fu den.​—Ef. 6:1-4.

Sori lobi firi na wan fasi di e kruderi nanga Bijbel gronprakseri

A lobi di wan masra nanga en wefi abi gi makandra, trutru na wan presenti fu Gado (Odo 5:15-17). A Griki wortu gi a sortu lobi disi, na eʹros. Den Bijbel skrifiman no gebroiki a wortu disi na ini a Wortu fu Gado. Fu san ede den no du dati? Wan tu yari pasa, a tijdschrift The Watchtower ben taki a sani disi: „Na ini a ten disi, a gersi leki heri grontapu e meki a srefi fowtu di den sma fu owruten Grikikondre ben meki. Den Grikisma ben e anbegi a gado Eros, den ben e boigi na fesi na altari fu en, èn den ben e tyari srakti-ofrandi gi en. . . . Ma soleki fa historia e sori, dan na anbegi di sma ben e anbegi seks, meki taki moro nanga moro sma bigin tyari densrefi na wan fasi di no fiti, èn den bigin libi wan yayolibi. Boiti dati, na anbegi disi tyari pori kon gi furu sma. Kande na fu dati ede meki den Bijbel skrifiman no gebroiki a wortu dati.” Te wi e sori lobi firi gi trawan, dan wi musu du dati na wan fasi di e kruderi nanga Bijbel gronprakseri. Te wi e du dati, dan wi no sa hori nanga wan sma soso fu di wi wani abi seks nanga en. Sobun, aksi yusrefi a sani disi: ’Te mi e sori lobi firi gi wan sma, dan mi e du dati fu di mi abi trutru lobi gi a sma dati?’

Nofo tron, te sma de na ini „den yongu yari”, dan den seks firi fu den tranga srefisrefi. Ma te yonguwan e tan hori densrefi na Bijbel gronprakseri, dan den o man tyari densrefi na wan fasi di fiti (1 Kor. 7:36; Kol. 3:5). Wi e si a trowlibi leki wan santa presenti di Yehovah gi wi. Yesus ben taki fu trowpaar: „Nowan sma musu prati san Gado poti na ondro wán tyatyari” (Mat. 19:6). A no den seks firi di wi nanga a trowpatna fu wi abi gi makandra e meki taki wi e tan na makandra. Ma wi e tan na makandra fu di wi e si en leki wan seryusu sani fu tan tyari den frantwortu fu a trowlibi fu wi. Te wi abi problema na ini a trowlibi, dan wi no e suku fasi fu gowe libi wi trowpatna, ma wi e meki ala muiti fu sori den fasi fu Gado, so taki wi kan abi wan koloku osofamiri libi. Te wi e du dati, dan wi sa de koloku awinsi san e pasa.​—Ef. 5:33; Hebr. 13:4.

A lobi di mati abi gi makandra

A libi no ben o gi prisiri te wi no ben o abi mati! Wan odo na ini Bijbel e taki: „Wan mati de, di de moro krosibei leki wan brada” (Odo 18:24). Yehovah wani taki wi musu abi bun mati. Furu sma sabi taki David nanga Yonatan ben de heri bun mati (1 Sam. 18:1). Èn Bijbel e taki dati Yesus „ben lobi” na apostel Yohanes (Yoh. 20:2). A Griki wortu gi a lobi di mati abi gi makandra, na phi·liʹa. A no fowtu fu abi wan bun mati na ini a gemeente. Ma 2 Petrus 1:7 e sori taki te wi e sori ’lobi gi wi brada’ (phi·la·del·phiʹa, wan wortu di komoto fu phiʹlos, a Griki wortu gi „mati”, nanga a·del·phosʹ, a Griki wortu gi „brada”), dan wi musu sori a·gaʹpe-lobi tu. Efu wi wani tan bun mati nanga sma, dan wi musu gi yesi na a rai dati. A bun fu aksi wisrefi: ’Te mi e sori lobi gi den mati fu mi, dan mi e hori misrefi na Bijbel gronprakseri?’

Gado Wortu e yepi wi fu no lobi a wan sma moro a trawan. A no musu de so taki wi e sori switifasi gi den mati fu wi, aladi wi no e sori dati gi sma di no de wi mati. Boiti dati, wi no e kori sma nanga moi wortu, soso fu di wi wani taki den tron wi mati. San moro prenspari, na taki wi musu hori wisrefi na Bijbel gronprakseri, so taki wi o man si krin suma wi musu teki leki mati. Boiti dati, wi o wai pasi gi ’takru kompe di e pori bun gwenti’.​—1 Kor. 15:33.

Den abi trutru lobi gi makandra!

A lobi di Kresten abi gi makandra, moi srefisrefi! Na apostel Paulus ben skrifi: „Lobi trawan sondro fu hoigri. . . . Neleki fa brada lobi makandra, na so un musu abi dipi firi gi makandra” (Rom. 12:9, 10). Iya, Kresten „lobi (a·gaʹpe) trawan sondro fu hoigri”. A lobi disi no de wan firi nomo di wi e kon abi wantronso. Na presi fu dati, a lobi disi abi fu du nanga Bijbel gronprakseri. Ma Paulus ben taki tu fu ’a lobi di brada abi gi makandra’ (phi·la·del·phiʹa) èn fu „dipi firi” (phi·loʹstor·gos, wan wortu di komoto fu phiʹlos nanga stor·geʹ). Wan sabiman taki dati te ’brada abi lobi gi makandra’, dan den abi „dipi firi gi makandra, den e sori switifasi gi makandra, den e sori sari-ati gi makandra, èn den e yepi makandra”. Te den anbegiman fu Yehovah e sori a lobi disi, dan den musu sori a·gaʹpe-lobi tu, èn dati o meki taki den e tron bun mati fu makandra (1 Tes. 4:9, 10). A Griki wortu di vertaal nanga „dipi firi”, skrifi wán leisi nomo na ini Bijbel. A wortu disi abi fu du nanga a tranga lobi di famiriman abi gi makandra. *

Tru Kresten de na ini wánfasi, fu di den abi lobi gi den brada nanga sisa fu den di den e si leki famiri èn leki tru mati. Èn te den e sori a lobi dati, dan den e hori densrefi na Bijbel gronprakseri. A Kresten gemeente no de wan presi nomo pe sma kan go fu miti trawan, èn a no de wan grontapu organisâsi tu. Ma a Kresten gemeente de leki wan famiri di e anbegi Yehovah Gado na ini wánfasi. Wi e kari tra anbegiman fu Yehovah wi brada nanga sisa, èn wi e si den tu leki wi brada nanga sisa. Wi e si den leki wi famiri, wi lobi den leki wi mati, èn ala ten wi e handri nanga den na wan fasi di e kruderi nanga Bijbel gronprakseri. Meki wi alamala tan sori a lobi disi di e tyari wánfasi kon, èn di e sori taki wi na memre fu a tru Kresten gemeente.​—Yoh. 13:35.

[Futuwortu]

^ paragraaf 5 Son leisi, te Bijbel e taki fu a·gaʹpe, dan dati abi fu du nanga a lobi di sma abi gi sani di no bun.​—Yoh. 3:19; 12:43; 2 Tim. 4:10; Yoh. 2:15-17.

^ paragraaf 7 Den wortu „no sa lobi trawan”, na wan vertaling fu a wortu aʹstor·goi, di komoto fu a wortu stor·geʹ. Na a na a bigin fu a wortu dati, wani taki „sondro”. Luku sosrefi Romesma 1:31.

^ paragraaf 18 Na ini a Nyun Grontapu-vertaling tra Griki wortu vertaal tu nanga „dipi firi”. Dati meki na ini a Bijbel dati, den wortu „dipi firi” no skrifi soso na Romesma 12:10, ma den skrifi tu na 1 Tesalonikasma 2:8.

[Prenspari pisi na tapu bladzijde 12]

Yu e sori lobi na wan fasi di e tyari wánfasi kon na wi mindri?