Amžinojo gyvenimo žemėje viltis — atrasta iš naujo

„O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo“ (DAN 12:4, Brb).

1, 2. Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

VILTIS amžinai gyventi žemės rojuje pagrįsta Šventuoju Raštu ir tai šiandien aiškiai supranta milijonai žmonių (Apr 7:9, 17). Dievas iš pat pradžių apreiškė, jog žmogus buvo sukurtas ne tam, kad trumpai pagyventų ir paskui mirtų, o kad džiaugtųsi gyvenimu amžinai (Pr 1:26-28).

² Viltį, kad tobulybę, prarastą Adomo, žmonija vėl atgaus, puoselėjo jau senovės izraelitai. Graikiškuosiuose krikščionių raštuose paaiškinama, ko Dievas imsis, kad žmonės galėtų amžinai gyventi žemės rojuje. Kodėl viltis gyventi rojuje turėjo būti atrasta iš naujo? Kaip ši viltis vėl sušvito ir tapo žinoma milijonams?

Viltis nuslėpta

3. Kodėl neturime stebėtis, kad viltis amžinai gyventi žemėje buvo nuslėpta?

³ Jėzus išpranašavo, kad netikri pranašai iškraipys jo mokymus ir taip daugelį suvedžios (Mt 24:11). Apaštalas Petras krikščionis perspėjo: „Tarp jūsų bus netikrų mokytojų“ (2 Pt 2:1). Ir apaštalas Paulius kalbėjo, jog „ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų, kad tie pataikautų jų ausims“ (2 Tim 4:3, 4). Žmones klaidina Šėtonas. Pasinaudodamas atskalūniškąja krikščionybe jis tebeslepia širdį džiuginančią tiesą apie tai, ką Dievas yra numatęs žemei ir jos gyventojams. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:3, 4.)

4. Kokią žmonijai skirtą viltį paneigė atskalūnybės keliu pasukę religiniai vadovai?

⁴ Iš Biblijos žinome, jog Dievo Karalystė, arba dangiškoji vadovybė, sutrupins visas žmonių valdžias ir padarys joms galą (Dan 2:44). Kristaus valdymo tūkstantmetį Šėtonas bus įkalintas bedugnėje, mirusieji bus prikelti, žmonės žemėje pasieks tobulybę (Apr 20:1-3, 6, 12; 21:1-4). Tačiau religiniai krikščionijos vadovai, pasukę atskalūnybės keliu, perėmė kitokias idėjas. Štai trečiajame amžiuje gyvenęs Bažnyčios tėvas Origenas iš Aleksandrijos pasmerkė tuos, kurie tikėjo palaimingu Tūkstantmečiu žemėje. Katalikų teologas Augustinas iš Hipono (354—430 m. e. m.), kaip rašoma vienoje enciklopedijoje, „padarė išvadą, kad tokio tūkstantmečio iš viso nebus“ (The Catholic Encyclopedia). *

5, 6. Kodėl Origenas ir Augustinas prieštaravo mokymui apie Tūkstantmetį valdymą?

⁵ Kodėl Origenas ir Augustinas prieštaravo mokymui apie tą Tūkstantmetį, dar vadinamą milenarizmu? Origeną mokė Klemensas Aleksandrietis, iš graikų filosofų pasiskolinęs nemirtingos sielos idėją. Smarkiai paveiktas platonizmo pažiūrų, Origenas, pasak teologo Vernerio Jėgerio, „krikščionių  doktrinoje įdiegė platų iš Platono perimtą mokymą apie sielą“. Taigi visa, kas nuostabaus numatyta žemei Tūkstantmečio laikotarpiu, Origenas perkėlė į dvasių pasaulį.

⁶ Prieš atsiversdamas į „krikščionybę“ 33-ejų metų amžiaus, Augustinas jau buvo tapęs neoplatoniku — šalininku naujoviškos Platono filosofijos, kurią trečiajame šimtmetyje sukūrė Plotinas. Nors ir atsivertęs, savo mąstymu Augustinas liko neoplatonikas. Vienoje enciklopedijoje sakoma, kad jo „sąmonėje Naujojo Testamento religija visiškai susilydė su platoniškąja graikų filosofijos tradicija“ (The New Encyclopædia Britannica). Kitame leidinyje rašoma, jog Tūkstantmetį valdymą, apibūdintą Apreiškimo 20-ame skyriuje, Augustinas „aiškino alegoriškai“, ir priduriama, jog „tokį aiškinimą [...] vėliau perėmė Vakarų teologai ir pradinės milenarizmo idėjos niekas daugiau nebepalaikė“ (The Catholic Encyclopedia).

7. Koks klaidingas mokymas ir kaip nustelbė amžinojo gyvenimo žemėje viltį?

⁷ Žmonijos viltį amžinai gyventi žemėje užgožė senovės Babilone vyravęs ir vėliau plačiai paplitęs mokymas apie nemirtingą sielą ar dvasią, glūdinčią fiziniame kūne. Krikščionijos pasauliui pasisavinus tą mokymą, teologai ėmė kraipyti Šventąjį Raštą — kai kurias jo eilutes apie dangiškąją viltį pataisė taip, kad įteigtų mintį, neva visi geri žmonės eina į dangų. Remiantis šiuo mokymu, gyvenimas žemėje tėra pereinamas tarpsnis, tik patikrinimas, ar žmogus bus vertas gyventi danguje. Panašų požiūrį perėmė žydai, iš pradžių puoselėję žemišką viltį. Kai žydai leidosi paveikiami graikų idėjos apie įgimtą nemirtingumą, jų puoselėjama viltis gyventi žemėje išblėso. Minėta idėja buvo visiškai priešinga tam, kas apie žmogų teigiama Biblijoje. Žmogus yra fizinis kūrinys, ne dvasinis. Pirmajam vyrui Jehova pasakė: „Dulkė esi“ (Pr 3:19). Vadinasi, žemė, o ne dangus yra žmogaus amžinieji namai. (Perskaityk Psalmyno 104:5; 115:16.)

Tiesos blyksniai tamsybės laikais

8. Ką kai kurie septynioliktojo amžiaus šviesuoliai kalbėjo apie žmonijos viltį?

⁸ Nors dauguma vadinamųjų krikščioniškų religijų neigia, kad žmonės amžinai gyvens žemėje, nuslėpti šią tiesą Šėtonui pavykdavo ne visada. Bėgant šimtmečiams ne vienas atidus Biblijos skaitytojas įžvelgė tiesos grūdą ir kai ką jau suprato, kaip Dievas sugrąžins žmonijai tobulybę (Ps 97:11; Mt 7:13, 14; 13:37-39). Septynioliktame amžiuje Biblija jau buvo plačiai verčiama ir spausdinama, todėl tapo labiau prieinama. Įsidėmėtina, ką 1651 metais apie žmonijos viltį pasakė vienas mokslininkas. Jo žodžiais, kadangi per Adomą žmonės „prarado rojų ir amžinąjį gyvenimą žemėje“,  per Kristų „visi žmonės vėl galės gyventi žemėje; antraip šis sugretinimas neturėtų prasmės“. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:21, 22.) Garsus anglų poetas Džonas Miltonas (1608—1674) sukūrė poemą „Prarastas rojus“ ir jos tęsinį „Sugrąžintas rojus“. Savo raštuose Miltonas teigė, jog ištikimieji gaus atpildą žemės rojuje. Nors poetas didelę savo gyvenimo dalį skyrė Biblijos studijoms, jis pripažino, kad Šventojo Rašto tiesos nebus aiškiai suprantamos iki Kristaus atėjimo meto.

9, 10. a) Ką Izaokas Niutonas rašė apie žmonijos viltį? b) Kodėl, Niutono manymu, Kristus karaliauti turėjo pradėti tik po daugelio šimtmečių?

⁹ Žymus matematikas Izaokas Niutonas (1642—1727) irgi gilinosi į Bibliją. Jis suprato, kad šventieji bus prikelti gyventi danguje ir valdys neregimai su Kristumi (Apr 5:9, 10). O apie Karalystės valdinius jis rašė: „Po teismo dienos žemėje ir toliau gyvens žmonės — ne tik 1000 metų, bet amžinai.“

¹⁰ Niutono manymu, Kristus karaliauti turėjo pradėti tik po daugelio šimtmečių. Kaip pasakė istorikas Stivenas Snobelenas, „Dievo Karalystė Niutonui atrodė dar labai tolima, mat, jo liūdesiui, aplink kerojo didelė atskalūnybė su mokymu apie Trejybę“. Geroji naujiena tebebuvo uždengta. Taip pat Niutonas nematė jokios krikščionių grupės, pasiruošusios ją skelbti. Jis rašė: „Danieliaus ir Jono pranašystės [pastarosios sudėtos Apreiškimo knygoje] nebus suprantamos iki pabaigos meto.“ Niutonas paaiškino: „Paskui, kaip sako Danielius, daugelis eis šen ir ten, ir pažinimas padidės. Nes Evangelija turi būti paskelbta visoms tautoms dar iki ateinant didžiam sielvartui ir pasaulio pabaigai. Neskelbiant Evangelijos nebus galima iš visų tautų surinkti milžiniškos minios, laikančios palmių šakas rankose ir ateinančios iš to didžio sielvarto“ (Dan 12:4; Mt 24:14; Apr 7:9, 10).

11. Kodėl Miltono ir Niutono dienomis žmonijos viltis daugeliui liko uždengta?

¹¹ Tais laikais, kai gyveno Miltonas ir Niutonas, reikšti idėjas, priešingas bažnyčios nustatytoms doktrinoms, buvo pavojinga. Todėl dauguma rašinių, kuriuose tie vyrai aiškino Bibliją, liko neišspausdinti iki pat jų mirties. Šešioliktame amžiuje kilęs Reformacijos judėjimas nieko nepakeitė: toliau buvo mokoma apie įgimtą nemirtingumą, o įtakingiausios protestantų konfesijos nenustojo skelbti Augustino idėjos, jog Tūkstantmetis jau praėjęs. Ar atėjus pabaigos metui pažinimas padidėjo?

‘Daugelis įgaus pažinimo’

12. Nuo kada turėjo didėti tikrasis pažinimas?

¹² Danielius išpranašavo, jog „skirtu laiku“, tai yra pabaigos metu, vyks kai kas labai gera. (Perskaityk Danieliaus 12:3, 4, 9, 10, Brb.) „Tuomet teisieji spindės kaip saulė“, — pasakė Jėzus (Mt 13:43). Kaip tikrasis pažinimas didėjo šiuo pabaigos laikotarpiu? Prisiminkime, kas ypatinga vyko keletą dešimtmečių iki 1914-ųjų — tai yra to laiko, kai prasidėjo „pabaigos metas“.

13. Ką rašė Čarlzas Teizas Raselas, patyrinėjęs klausimą, kaip žmonija atgaus tobulumą?

¹³ Baigiantis devynioliktam amžiui, daug nuoširdžių žmonių troško suprasti ‘sveikų žodžių pavyzdį’ (2 Tim 1:13, Brb). Vienas jų — Čarlzas Teizas Raselas. 1870 metais su keliais kitais tiesos ieškotojais jis subūrė Biblijos studijuotojų grupę. 1872-aisiais ta grupė tyrinėjo klausimą, kaip žmonija atgaus tobulumą. Vėliau Raselas rašė: „Iki tol mes nebuvome gerai supratę, kad vienoks atlygis skirtas bažnyčiai, dabar patiriančiai išbandymus, ir visai kitoks teisiems pasaulio žmonėms.“ Pastariesiems bus „sugrąžinta tobulybė, kokią Edene turėjo jų protėvis  ir galva Adomas“. Raselas pripažino, jog perprasti Bibliją jam padėjo kiti. Kas jie tokie buvo?

14. a) Kaip Henris Danas suprato žodžius iš Apaštalų darbų 3:21? b) Kokie žmonės, kaip aiškino Danas, amžinai gyvens žemėje?

¹⁴ Vienas iš tų žmonių buvo Henris Danas. Jis rašė apie „laiką, kai bus atkurti visi dalykai, apie kuriuos Dievas kalbėjo savo šventųjų senovės pranašų burna“ (Apd 3:21, Jr). Dano įsitikinimu, šis atkūrimas, be kita ko, reiškė, jog žmonija žemėje atgaus tobulybę Kristaus valdymo tūkstantmečiu. Danas taip pat nagrinėjo daugeliui rūpimą dalyką: kas bus tie žmonės, kurie amžinai gyvens žemėje? Ir pats paaiškino, jog milijonai bus prikelti, mokomi tiesos ir turės galimybę parodyti tikėjimą Kristumi.

15. Kokią tiesą apie prikėlimą Biblijoje įžvelgė Džordžas Storzas?

¹⁵ 1870 metais Džordžas Storzas irgi priėjo prie išvados, kad neteisieji bus prikelti ir turės galimybę gyventi amžinai. Biblijoje jis taip pat įžvelgė, jog prikeltasis, kuris atmes šią galimybę, „mirs, net jeigu ‘šis nusidėjėlis bus sulaukęs šimto metų’“ (Iz 65:20). Storzas gyveno Brukline, Niujorke, ir leido žurnalą Bible Examiner.

16. Kokiu įsitikinimu Biblijos tyrinėtojai išsiskyrė iš kitų krikščionijos konfesijų?

¹⁶ Tyrinėdamas Bibliją Raselas suvokė, jog atėjo laikas plačiai garsinti gerąją naujieną. Tad 1879 metais ėmėsi leisti žurnalą „Siono Sargybos bokštas ir Pranešėjas Kristaus čia buvimo“, šiandien vadinamą Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę. Anksčiau tiesą, kokia žmonijos viltis, suprato labai mažai žmonių. Dabar Biblijos tyrinėtojų grupės daugelyje šalių pradėjo gauti ir studijuoti Sargybos bokštą. Savo įsitikinimu, kad tik nedidelė dalis asmenų eis į dangų, o milijonai kitų atgavę tobulumą gyvens žemėje, Biblijos tyrinėtojai išsiskyrė iš daugumos kitų krikščionijos konfesijų.

17. Kaip tikroji tiesa tapo žinoma daugeliui?

¹⁷ Išpranašautasis „pabaigos metas“ prasidėjo 1914-aisiais. Ar tiesa apie tikrąją žmonijos viltį tapo žinoma daugeliui? (Dan 12:4, Brb) 1913 metais Raselo pamokslai  buvo spausdinami dviejuose tūkstančiuose laikraščių, bendrai paėmus turėjusių 15 milijonų skaitytojų. Iki 1914 metų pabaigos apie 9 milijonai žmonių trijuose žemynuose pamatė „Kūrimo fotodramą“ — garsinio kino bei skaidrių juostą, kurioje aiškinama apie Kristaus tūkstantmetį valdymą. Nuo 1918-ųjų iki 1925-ųjų visame pasaulyje buvo sakoma kalba „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“. Joje išsakytą tiesą apie viltį amžinai gyventi žemėje Jehovos tarnai plačiai išgarsino daugiau kaip 30-čia kalbų. Iki 1934-ųjų Jehovos liudytojai suprato dar kai ką: tie, kas viliasi gyventi amžinai žemėje, turi pasikrikštyti. Šis supratimas įkvėpė juos uoliai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Šiandien viltis amžinai gyventi žemėje milijonų širdis pripildo dėkingumo Jehovai.

‘Šlovinga laisvė’ arti!

18, 19. Koks gyvenimas išpranašautas Izaijo 65:21-25?

¹⁸ Pranašą Izaiją Dievas įkvėpė užrašyti, kokiu gyvenimu žemėje džiaugsis Dievo tauta. (Perskaityk Izaijo 65:21-25.) Ko gero, dar yra medžių, žaliuojančių nuo Izaijo laikų, kai jis maždaug prieš 2700 metų rašė šiuos žodžius. Ar įsivaizduoji, kad gyvensi tiek ilgai kaip tie medžiai, trykši jėga ir gera sveikata?

¹⁹ Gyvenimas nebebus tik trumpas tarpsnis nuo lopšio iki karsto. Kiekvienas turės apsčiai galimybių statyti, sodinti, semtis žinių. Tik pagalvok: kiek draugų tada galėsi susirasti! Tie malonūs draugystės ryšiai plėsis ir nenutrūks per amžius. „Dievo vaikai“ tuomet žemėje iš tikrųjų džiaugsis ‘šlovinga laisve’ (Rom 8:21, Brb).

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kaip žmonijos viltis gyventi žemėje tapo nuslėpta?

• Ką septynioliktame amžiuje suprato kai kurie Biblijos skaitytojai?

• Kaip aiškėjo žmonijos tikroji viltis artėjant 1914 metams?

• Kaip didėjo pažinimas apie žmonijos viltį gyventi žemėje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Poetas Džonas Miltonas (kairėje) ir matematikas Izaokas Niutonas (dešinėje) žinojo apie viltį amžinai gyventi žemėje

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Pirmieji Biblijos tyrinėtojai šioje knygoje įžvelgė, jog atėjo laikas plačiai skelbti tiesą, kokia yra tikroji žmonijos viltis