Atrasti paslėpti lobiai

AR ESI kada radęs lobį, paslėptą ten, kur visai nesitikėjai? Taip 2005-ųjų kovo 27-ąją atsitiko Ivui Lodui, Jehovos liudytojui Estijoje, kai Almai Vardjai, pagyvenusiai bendratikei, jis padėjo nugriauti seną pašiūrę. Išardę pašiūrės laukinę sieną, prie vieno stulpo jie pamatė pritvirtintą lentą. Ją atplėšę, stulpe rado 10 centimetrų pločio, 1,2 metro ilgio ir 10 centimetrų gylio išskobtą įdubą, kurią dengė gerai priglundanti medinė lentelė (1). Gal jie aptiko lobių slėptuvę? Kokių lobių? Kas juos paslėpė?

Įduboje gulėjo keletas ryšulėlių, kruopščiai suvyniotų į storą popierių (2). Juose buvo Jehovos  liudytojų literatūra, daugiausia Sargybos bokšto studijų straipsniai, kai kurie net 1947 metų (3). Jie buvo estų kalba, stropiai perrašyti ranka. Užrašai, rasti kai kuriuose ryšulėliuose, leido suprasti, kas juos paslėpė. Tie užrašai — informacija apie Almos vyro Vilemo Vardjos tardymą bei žinios apie kalėjime praleistus jo metus. Kodėl brolis buvo įkalintas?

Vilemas Vardja ėjo atsakingas pareigas Estijos Tartu miesto, o vėliau Otepės bendruomenėje. Biblijos tiesą, matyt, sužinojo kažkuriuo metu prieš Antrąjį pasaulinį karą. Po kelerių metų, 1948-ųjų gruodžio 24-ąją, komunistų režimas brolį Vardją už religinę veiklą suėmė. Norėdama iškvosti kitų liudytojų vardus, slaptoji policija žiauriai su juo elgėsi. Jam nesuteikė galimybės gintis teisme ir nuteisė dešimčiai metų kalėti Rusijos darbo lageriuose.

Vilemas Vardja ištikimai tarnavo Jehovai iki pat savo mirties 1990-ųjų kovo 6-ąją. Jo žmona apie tą paslėptą literatūrą net nenutuokė. Turbūt jis norėjo apsaugoti ją, kad jeigu būtų apklausta, geriau nieko apie tai nežinotų. O kodėl jam reikėjo visa tai slėpti? Kadangi KGB (valstybės saugumo komitetas) dažnai visai nelauktai apieškodavo Jehovos liudytojų namus, ar nėra religinių spaudinių. Brolis Vardja literatūrą greičiausiai slėpė tam, kad galėtų jos parūpinti, jeigu kartais KGB konfiskuotų visus brolių turimus leidinius. Kiti literatūros ryšulėliai buvo aptikti anksčiau, 1990-ųjų vasarą. Vienas rastas Tartu, Estijos pietuose. Jį irgi paslėpė Vilemas Vardja.

Kodėl rastuosius dokumentus vadiname lobiu? Todėl, kad tie kruopščiai ranka perrašyti ir rūpestingai paslėpti tekstai iškalbingai byloja, kaip Jehovos liudytojai vertino tuo metu prieinamą dvasinį maistą (Mt 24:45). O tu ar brangini tas dvasines dovanas, kurias gauni iš Jehovos savo vietovėje? Tarp šių dovanų yra Sargybos bokštas estų ir daugiau kaip 170 kitų kalbų.