Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Kokia prasme Dievas apdovanos jus turtais?

Praėjusiais laikais Jehova kai kuriuos savo tarnus, pavyzdžiui, Abraomą, Saliamoną, laimino materialinėmis gėrybėmis. Bet dabar krikščionims Dievas padeda įgyti tokius turtus, kurių jiems labiausiai reikia, — tikėjimą, vidinę ramybę bei pasitenkinimą, laimę (9/1, p. 3—7).

• Ko galime pasimokyti iš Jėzaus, gelbėjusio skęstantį Petrą, pavyzdžio? (Mt 14:28-31)

Jei atrodo, kad brolio arba sesers tikėjimas silpsta, galime, taip sakant, ištiesti pagalbos ranką ir padėti jį sustiprinti (9/15, p. 8).

• Kokia kaina Jehova mus išvadavo?

Koks skausmas gėlė Jehovai širdį, kai jo Sūnų kankino, išjuokė! Abraomo, pasiryžusio paaukoti savo sūnų, išgyvenimai leidžia įsivaizduoti, ką Jehova iškentė matydamas, kaip jo Sūnų tarsi kokį nusikaltėlį kala prie stulpo (9/15, p. 28—29).

• Kuo vertingas Vatikano kodeksas?

Tai graikiškas Biblijos rankraštis, parašytas praėjus šiek tiek mažiau nei 300 metų nuo tada, kai ši knyga buvo baigta. Kodekse yra beveik visi Biblijos hebrajiškieji ir graikiškieji raštai. Jis — vienas iš šaltinių, leidžiančių mokslininkams nustatyti, koks buvo Biblijos originalo tekstas (10/1, p. 18—20).

• Ko moko Patarlių 24:27 (NW) žodžiai „ugdyk savo šeimyną“?

Vyras, norintis tuoktis, turi būti pasirengęs pareigai ne tik išlaikyti šeimą, bet ir būti dvasiniu jos vadovu (10/15, p. 12).

• Kodėl Jehovos liudytojų nedera vadinti protestantiška religija?

Protestantizmas atsirado Europoje XVI amžiuje siekiant reformuoti Romos katalikų bažnyčią. Protestantais vadinami tie, kas atsidavę reformacijos tikslams. Jehovos liudytojai nepripažįsta popiežiaus valdžios ir didžiausiu autoritetu laiko Bibliją, bet atmeta nebiblinius mokymus bei papročius, kurių laikosi protestantiškos religijos (11/1, p. 19).

• Ar norint suprasti Bibliją būtina išmokti hebrajų ir graikų kalbas?

Ne. Mokėdamas šias kalbas žmogus savaime neįgyja daugiau sugebėjimo suprasti Biblijos žinią. Tie, kas tų kalbų mokėsi, vis turi remtis žodynais ir kalbos vadovėliais. Tai, kad Dievas įkvėpė savo didžiausio Tarno žodžius išversti į tuo metu vartojamą kalbą, rodo, jog asmuo gali perprasti tiesą iš Biblijos naudodamasis šios knygos vertimais dabartinėmis kalbomis (11/1, p. 20—23).

• Kaip Jehova ir Jėzus mums yra mandagumo pavyzdžiai?

Nors Jehova yra Visavaldis, su žmonėmis elgiasi maloniai, pagarbiai. Kreipdamasis į Abraomą, taip pat į Mozę, jis pavartodavo tokį žodį, kuris iš hebrajų kalbos paprastai verčiamas „prašau“ (Pr 13:14, NW; Iš 4:6, NW). Dievas taip pat išklauso žmones (Pr 18:23-32). Jėzus juos irgi išklausydavo, noriai ištiesdavo ranką maldaujantiems pagalbos, kartais net kreipdavosi į juos vardu (11/15, p. 25).

• Kodėl krikščionys nešvenčia Naujųjų Mėnulio metų?

Naujieji Mėnulio metai — svarbi kalendorinė Azijos šalių šventė. Jos papročiais siekiama užsitikrinti sėkmę ir pagerbti dvasias. Krikščionys myli ir gerbia savo tėvus, bet nedalyvauja vaišėse, per kurias mėginama palaikyti ryšį su mirusiais protėviais, prašoma jų apsaugos ar bandoma įgyti šeimos dievų palankumą (12/1, p. 20—23).