Turėkime tinkamą požiūrį į svaigalus

TONIO, apie kurį kalbėjome pirmame straipsnyje, gyvenimas galbūt būtų pakrypęs visai kita linkme, jei tik jis būtų pripažinęs, jog yra priklausomas nuo alkoholio. Tačiau jis, matydamas, kad gali išgerti gana daug ir neapsvaigti, manė, jog tebėra pajėgus tvarkyti savo gyvenimą. Kodėl jis klydo taip manydamas?

Visų pirma jo nuovoką iškreipė gausiai vartojami svaigalai. Suvokė tai Tonis ar ne, bet išgėrus sutrikdavo smegenų — svarbaus organo, reguliuojančio jo fizinę, psichinę ir emocinę būseną, — veikla. Kuo daugiau jis gėrė, tuo sunkiau smegenims darėsi tiksliai įvertinti jo būseną.

Antra, kas jį suklaidino, — tai didžiulis noras išlaikyti viską taip, kaip yra. Anksčiau minėtas Alenas iš pradžių irgi neigė, jog yra priklausomas nuo svaigalų. „Slėpdavau nuo kitų, kad išgeriu, — prisipažįsta jis, — teisindavausi, stengdavausi šį savo įprotį nuleisti juokais. Tetroškau, kad visi atsikabintų ir leistų gyventi, kaip gyvenus.“ Nors aplinkiniai matė, kad Tonis ir Alenas grimzta į alkoholizmo liūną, jiedu tvirtino, esą su jais viskas gerai. Abiem vyrams reikėjo susiimti ir keisti įpročius. Ką jie turėjo daryti?

Pasiryžkite keistis

Daug kam liautis piktnaudžiauti svaigalais padėjo Jėzaus patarimas: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą [„Geheną“, NW]“ (Mato 5:29).

 Jėzus jokiu būdu neskatino žalotis. Veikiau metaforiškai pavaizdavo, kad mes turime būti pasiryžę atsisakyti visko, kas mums daro blogą įtaką. Tiesa, kai ko atsisakyti gali būti labai sunku. Tačiau tai padarę išvengsime netinkamos mąstysenos ir tokių situacijų, kurioms susidarius palūžtume ir svaigalais imtume piktnaudžiauti. Tad jeigu kas nors jus perspėjo, kad geriate per daug, susimąstykite ir keiskite savo įprotį. * Jei matote, kad laiku sustoti gerdamas nepajėgiate, pasiryžkite svaigalų išvis atsisakyti. Nors tai nebus lengva, bus kur kas skaudžiau, jei to nepadaręs sugriausite sau gyvenimą.

Net jeigu nesate priklausomas nuo svaigalų, gal vis dėlto išgeriate per daug? Jeigu taip, ką reikėtų daryti, kad turėtumėte tinkamą požiūrį į alkoholį?

Kur ieškoti pagalbos

1. Pasitikėkite maldos galia — melskitės dažnai ir nuoširdžiai. Visiems, kurie nori džiuginti Jehovą Dievą, Biblija pataria: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Kaip reikėtų melstis, kad įgytumėte dvasios ramybę?

Sąžiningai pripažinkite, kad esate įpratęs pasigerti, ir prisiimkite visą atsakomybę. Pasakykite Dievui, kaip ketinate spręsti šią problemą, ir jis laimins jūsų pastangas atsikratyti žalingo įpročio ir išvengti didesnių bėdų. „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Patarlių 28:13). Jėzus irgi mokė melsti: „Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo“ (Mato 6:13, Jr, išnaša). Tad kaip parodyti, kad išties trokštame to, ko prašome, ir kur ieškoti atsako į savo maldas?

2. Semkitės stiprybės iš Dievo Žodžio. „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, [...] teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Hebrajams 4:12). Daugelis girtautojų tą savo įprotį pajėgė įveikti kasdien skaitydami ir apmąstydami Biblijos eilutes. Vienas dievobaimingas psalmininkas rašė: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, [...] bet džiaugiasi Viešpaties Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį. [...] Kad ir ką jis darytų, jam sekasi“ (Psalmyno 1:1-3).

Alenas stiprybės išsivaduoti iš alkoholio gniaužtų įgavo studijuodamas Bibliją su Jehovos liudytojais. Jis sako: „Jeigu ne Biblija ir Biblijos principai, kurių laikydamasis mečiau gerti, nė neabejoju, kad seniai būčiau miręs.“

3. Ugdykitės susivaldymą. Krikščionių bendruomenėje, kaip rašoma Biblijoje, buvę girtuokliai buvo nuplauti „Dievo Dvasia“ (1 Korintiečiams 6:9-11). Kaip? Dievo šventosios dvasios padedami jie ugdėsi susivaldymą, todėl pajėgė atprasti girtauti ir pokyliauti. „Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Efeziečiams 5:18; Galatams 5:21-23). Jėzus Kristus pažadėjo, kad „Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“. Todėl „prašykite, ir jums bus duota“ (Luko 11:9, 13).

Visi, kurie trokšta garbinti Jehovą taip, kaip jis nori, susivaldymą ugdytis gali skaitydami ir nagrinėdami Bibliją, taip pat dažnai ir nuoširdžiai melsdamiesi. Ir nenuleiskite rankų, bet įsiklausykite į šį pažadą: „Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį,  o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą. Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių!“ (Galatams 6:8, 9).

4. Žiūrėkite, su kuo bendraujate. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20). Pasakykite draugams, kad pasiryžote nebepiktnaudžiauti svaigalais. Gali būti, jog palikus „girtavimą, pokyliavimą, išgėrimus“ kai kurie draugai, kaip perspėja Dievo Žodis, pasipiktins ir ims piktžodžiauti (1 Petro 4:3, 4). Nedvejodamas nutraukite visus draugystės ryšius su tais, kurie negerbia jūsų apsisprendimo.

5. Nusistatykite, kiek išgersite. „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Jeigu spręsdamas, kiek galite išgerti, vadovausitės Dievo Žodžio principais, nepasiduosite draugų įtakai ir nemėgdžiosite šio pasaulio, jūs tikrai džiuginsite Dievo širdį. Tačiau kaip nusistatyti, kiek galite išgerti?

Bet koks svaigalų kiekis, kuris susilpnina jūsų nuovoką ir gebėjimą protauti, jau per didelis. Todėl jeigu nusprendėte išgerti, aiškiai apibrėžkite savo normą, bet ne tokią, kurią vos viršijęs apsvaigtumėte. Kritiškai įvertinkite, kiek galite išgerti, neapgaudinėkite savęs. Nusistatykite tikslią, gerokai mažesnę normą, kad nebūtų pavojaus viršyti saiką ir pradėti svaigalais piktnaudžiauti.

6. Išmokite atsisakyti. „Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne“ (Mato 5:37). Jeigu malonus, bet nelabai supratingas  šeimininkas vis siūlo išgerti, išmokite mandagiai atsisakyti. „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4:6).

7. Ieškokite pagalbos. Jeigu ryžotės vartoti mažiau svaigalų, paprašykite artimų draugų jus palaikyti ir pastiprinti dvasiškai. „Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti“ (Mokytojo 4:9, 10; Jokūbo 5:14, 16). Viename JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto pranešime patariama: „Apsisprendus gerti mažiau kartais gali būti nelengva. Tad paprašykite namiškių ir draugų padėti tikslą pasiekti.“

8. Laikykitės savo apsisprendimo. „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jokūbo 1:22, 25).

Kaip išsivaduoti iš alkoholizmo

Ne kiekvienas piktnaudžiaujantis svaigalais tampa alkoholiku, tačiau kai kurie ima taip daug arba taip dažnai gerti, jog nuo alkoholio pasidaro priklausomi. Tokie žmonės yra fiziškai ir psichologiškai priklausomi nuo tam tikros svaigaluose esančios veikliosios medžiagos, todėl norint pamesti gerti vien stiprios valios ir dvasinės paramos nepakanka. Alenas prisimena: „Kai stengiausi mesti vartoti svaigalus, vos begalėjau tverti iš skausmo. Tuomet ir suvokiau, kad turiu kreiptis į medikus, kad dvasinės pagalbos per maža.“

Daugeliui stikliuko mėgėjų reikia medikų pagalbos, kad vaduodamiesi iš alkoholizmo gniaužtų nepalūžtų dvasia ir nepasiduotų. *  Kai kuriems abstinencijos simptomai būna tokie stiprūs, jog tenka atsigulti į ligoninę ar vartoti vaistus, kad didžiulis potraukis išgerti susilpnėtų ir jie pajėgtų likti blaivūs. Dievo Sūnus, nors ir darė stebuklus, pripažino, kad „ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams“ (Morkaus 2:17).

Kuo naudinga laikytis Dievo patarimų

Išmintingi Biblijos patarimai dėl svaigalų vartojimo iš tikrųjų yra duoti tikrojo Dievo, o jis mums linki paties geriausio, trokšta, kad laimingi gyventume ne tik dabar, bet ir amžinai. Alenas, jau dvidešimt ketverius metus nevartojantis svaigalų, prisimena: „Kaip gera buvo sužinoti, kad galiu pasikeisti, kad Jehova trokšta padėti atsitiesti, kad jis...“ Čia dėkingumo ašaros užgniaužia Alenui kvapą, jis krenkšteli. „... žinoti, kad Jehova viską supranta, kad rūpinasi, prireikus padeda, — žinoti visa tai išties nepaprasta.“

Tad jeigu esate linkęs piktnaudžiauti svaigalais ar esate nuo jų priklausomas, neskubėkite pasiduoti, nemanykite, kad nėra jokios vilties. Alenui bei daugybei kitų žmonių, kurie jautėsi panašiai kaip jūs dabar, pavyko sutramdyti potraukį į alkoholį arba visiškai svaigalų atsisakyti. Tai padarę jie nesigaili — nesigailėsite ir jūs.

Kad ir ką nuspręstumėte: saikingai išgerti ar visiškai nevartoti svaigalų, įsiklausykite į šiuos Dievo žodžius: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:18).

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

 Ar nepiktnaudžiauju svaigalais?

Pamąstykite:

• Ar geriu daugiau nei anksčiau?

• Ar geriu dažniau nei anksčiau?

• Ar geriu vis stipresnius gėrimus?

• Ar geriu tam, kad nuslūgtų įtampa arba užsimirščiau?

• Ar kas nors iš namiškių ar draugų pasakė, kad jam nerimą kelia, jog išgeriu per daug?

• Ar dėl to, kad mėgstu išgerti, esu turėjęs problemų namuose, darbe arba atostogaudamas?

• Ar sunku apsieiti be svaigalų savaitę?

• Ar jaučiuosi nesmagiai, jei kiti negeria?

• Ar slepiu nuo kitų, kiek išgeriu?

Jeigu į vieną ar kelis klausimus atsakote teigiamai, vertėtų susimąstyti ir keisti savo įpročius.

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Apsispręskite išmintingai

Jeigu ketinate išgerti, pamąstykite:

• Ar man gerti, ar verčiau susilaikyti?

Patarimas. Jei nesugebate laiku sustoti, reikėtų susilaikyti.

• Kiek ketinu išgerti?

Patarimas. Iš anksto nusistatykite ribą, kad neapsvaigtumėte ir pajėgtumėte blaiviai mąstyti.

• Kada ketinu išgerti?

Patarimai. Negerkite svaigalų rengdamasis sėsti prie vairo, dirbti atidos reikalaujantį darbą, dalyvauti religinėje veikloje; gerti negalima vartojant tam tikrus vaistus, taip pat nėščioms moterims.

• Kur ketinu išgerti?

Patarimai. Geriausia būtų tinkamoje aplinkoje, ne slapčia, norint nuslėpti savo potraukį, ir ne prie žmonių, kurie smerkia svaigalų vartojimą.

• Su kuo ketinu išgerti?

Patarimai. Su draugais arba artimaisiais, kurie nelinkę padauginti, o ne su mėgstančiais pasigerti.

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Kaip Dievo Žodis pakeitė vieno girtuoklio gyvenimą

Supotas, gyvenantis Tailande, buvo alkoholikas. Iš pradžių jis gerdavo tik vakarais, vėliau įprato gerti rytais, o paskui — ir per pietus. Dažnai gerdavo vien tam, kad apsvaigtų. Pradėjęs studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais Supotas sužinojo, kad Jehova Dievas girtuokliavimą smerkia, tad gerti liovėsi. Vis dėlto po kurio laiko grįžo prie savo įpročio. Jo šeimą apėmė neviltis.

Tačiau Supotas mylėjo Jehovą ir troško garbinti jį tinkamai. Draugai nuo jo nenusigręžė, ragino namiškius kuo daugiau su juo bendrauti, nenuleisti rankų. O 1 Korintiečiams 6:10 užrašytas perspėjimas, kad „girtuokliai [...] nepaveldės Dievo karalystės“, pačiam Supotui padėjo suprasti, kokiame pavojingame kelyje jis yra. Jis suvokė, jog turi iš visų jėgų stengtis įveikti tą žalingą įprotį.

Šįkart Supotas tvirtai pasiryžo visiškai mesti gerti. Ilgainiui Dievo šventosios dvasios, namiškių ir bendruomenės padedamas, taip pat taikydamas Dievo Žodžio patarimus sustiprėjo dvasiškai ir nugalėjo potraukį į svaigalus. Kaip džiaugėsi šeima, kai Supotas pasiaukojo Dievui ir pasikrikštijo! Pagaliau jis yra laimingas, nes turi tai, ko visada troško, — artimus santykius su Dievu. Be to, skiria laiko teikti dvasinę pagalbą ir kitiems.