Pasirodyk esąs tikras Kristaus sekėjas

„Geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus“ (MT 7:17).

1, 2. Kuo tikrieji Kristaus sekėjai skiriasi nuo tariamųjų ir kaip tai akivaizdu ypač šiuo pabaigos laiku?

JĖZUS pasakė, jog atskirti tikruosius jo sekėjus nuo tariamųjų, tik tvirtinančių, kad jam tarnauja, bus galima iš vaisių — mokymų ir elgesio (Mt 7:15-17, 20). Tai, ką žmogus dedasi į protą ir širdį, be abejo, nulemia jo elgseną (Mt 15:18, 19). Asmuo, maitinamas melagystėmis, duoda blogų vaisių, o kas mokosi dvasinių tiesų, tų vaisiai geri.

² Tie dvejopi vaisiai ypač akivaizdūs dabar, pabaigos laiku. (Perskaityk Danieliaus 12:3, 10.) Tariamųjų krikščionių požiūris į Dievą iškreiptas, jų pamaldumas veidmainiškas, nenuoširdus; o tikrieji krikščionys, apdovanoti dvasine įžvalga, garbina Dievą „dvasia ir tiesa“ (Jn 4:24; 2 Tim 3:1-5). Jie stengiasi ugdytis tokias kaip Kristaus savybes. Ar tu jas ugdaisi? Toliau aptarsime penkis tikrosios krikščionybės skiriamuosius požymius. Turėdamas juos omeny, pagalvok: ar mano elgesys ir tai, ko mokau kitus, tikrai derinasi su Dievo Žodžiu ir ar patraukia tiesos ieškotojus prie Dievo?

Svarbu gyventi pagal Dievo Žodį

3. Kas Jehovai yra mieli ir ką reiškia gyventi kaip Kristaus sekėjui?

³ „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“, — pasakė Jėzus (Mt 7:21). Jehovai mieli tik tie, kurie vykdo jo valią, o ne vien tvirtina esą krikščionys. Tai reiškia visose gyvenimo srityse elgtis taip, kaip dera Kristaus sekėjui: turėti tinkamą požiūrį į pinigus, darbą, pramogas, papročius, šventes, vadovautis krikščioniškais principais šeimoje, santykiuose su aplinkiniais. Netikri krikščionys, priešingai nei tikrieji, seka nedoru, šiomis paskutinėmis dienomis vis blogėjančiu pasauliu ir perima jo mąstyseną (Ps 92:8 [92:7, Brb]).

4, 5. Kaip žodžius iš Malachijo 3:18 galėtum pritaikyti sau?

⁴ Pranašas Malachijas rašė: „Tuomet vėl pamatysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo“ (Mal 3:18). Apmąstydamas šiuos žodžius paklausk savęs: ar stengiuosi tapatintis su pasauliu, ar esu kitoks? Ar visada bandau prisiderinti prie aplinkinių — bendramokslių, bendradarbių, ar tvirtai laikausi Biblijos principų ir netgi atvirai kalbu apie savo tikėjimą, kai yra proga? (Perskaityk 1 Petro 3:16.) Žinoma, nenorime rodytis esą teisuoliai, bet skirtis iš tų, kurie nemyli Jehovos ir jam netarnauja, privalome.

⁵ Jeigu matai čia turįs pasitaisyti, prašyk Jehovą pagalbos ir semkis dvasinių jėgų reguliariai studijuodamas Bibliją, neapleisdamas maldos, bendruomenės sueigų. Kuo labiau vadovausiesi Dievo Žodžiu, tuo daugiau duosi „gerų vaisių“, tarp jų — „[Dievo] vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Hbr 13:15).

Skelbk žinią apie Dievo Karalystę

6, 7. Koks yra skirtumas tarp netikrų krikščionių ir tikrųjų, turint omeny Karalystės žinios skelbimą?

⁶ Jėzus pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę,  nes tam ir esu siųstas“ (Lk 4:43). Kodėl tarnaudamas žemėje Jėzus tiek daug kalbėjo apie Dievo Karalystę? Jis žinojo, kad, gavęs tos Karalystės valdžią, drauge su dvasia pagimdytaisiais ir iš mirties prikeltais savo broliais pašalins nuodėmę bei žmonijos kančių sukėlėją Šėtoną (Rom 5:12; Apr 20:10). Todėl nurodė savo sekėjams skelbti apie tą Karalystę, iki ateis dabartinės santvarkos galas (Mt 24:14). Tie, kas tik tariasi seką Kristumi, nevykdo šio pavedimo — tiesą sakant, ir negali jo vykdyti. Kodėl? Mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma, jiems neįmanoma skelbti to, ko nesupranta. Antra, daugeliui jų trūksta nuolankumo ir drąsos, reikalingos norint iškęsti pajuoką bei priešiškumą žmonių, nelinkusių priimti Karalystės žinios (Mt 24:9; 1 Pt 2:23). Ir trečia, netikri krikščionys neturi Dievo dvasios (Jn 14:16, 17).

⁷ Visai kitaip yra su tikraisiais Kristaus sekėjais. Jie supranta, kas yra Dievo Karalystė ir ką ji įgyvendins. Maža to, Karalystę savo gyvenime jie laiko svarbiausia ir, Jehovos šventosios dvasios padedami, skelbia apie ją visoje žemėje (Zch 4:6). Ar dalyvauji šioje veikloje? Ar stengiesi tobulinti savo, kaip skelbėjo, įgūdžius — galbūt skirdamas tarnybai daugiau laiko ar mėgindamas darbuotis našiau? Kai kuriems pavyksta pagerinti savo tarnystę kuo daugiau naudojantis Biblija. „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“, — tvirtino apaštalas Paulius, pats tarnyboje visada pateikdavęs argumentų iš Raštų (Hbr 4:12; Apd 17:2, 3).

8, 9. a) Kokie atsitikimai rodo, jog tarnyboje verta naudotis Biblija? b) Kaip galime labiau įgusti remtis Dievo Žodžiu?

⁸ Skelbdamas žinią po namus vienas brolis duris atidariusiam vyrui, katalikui, perskaitė Danieliaus 2:44 ir paaiškino, kaip Dievo Karalystė suteiks tikrą taiką ir saugumą. Vyras atsiliepė: „Labai vertinu, kad šią eilutę, užuot pasakęs savais žodžiais, skaitėte iš Biblijos.“ Kai kitas liudytojas graikų stačiatikybę išpažįstančiai moteriai tiesiogiai skaitė iš Šventojo Rašto, ši uždavė keletą opių klausimų. Tada brolis sykiu su žmona jai irgi atsakė remdamiesi Raštu. Vėliau moteris išsitarė: „Ar žinot, kodėl taip noriai su jumis kalbėjausi? Todėl, kad atėjot prie mano durų su Biblija ir iš jos skaitėt.“

⁹ Mūsų leidiniai labai vertingi ir juos turėtume žmonėms siūlyti. Vis dėlto pagrindinis vadovėlis yra Biblija. Jeigu dar nesi įpratęs ja naudotis tarnyboje, kodėl neiškėlus sau tokio tikslo? Galėtum išsirinkti keletą svarbiausių eilučių, kurios paaiškina, kas yra Dievo Karalystė ir kaip ji pašalins problemas, labiausiai rūpimas žmonėms jūsų krašte. Paskui būk pasirengęs tas eilutes perskaityti, kai liudysi po namus.

 Didžiuokis, kad esi Dievo vardo liudytojas

10, 11. Kaip skiriasi Jėzaus ir daugelio tų, kurie tariasi juo seką, požiūris į Dievo vardo vartojimą?

¹⁰ „Jūs mano liudytojai, — tai Viešpaties [„Jehovos“, NW] žodis. — Aš esu Dievas“ (Iz 43:12). Jehovos žymiausias Liudytojas, Jėzus Kristus, laikė garbe būti Jehovos atstovu ir skelbti jo vardą kitiems. (Perskaityk Išėjimo 3:15, taip pat išnašą; Jono 17:6; Hebrajams 2:12.) Dėl to, kad garsino Tėvo vardą, jis net buvo pavadintas „ištikimuoju liudytoju“ (Apr 1:5; Mt 6:9).

¹¹ O nemažai kitų, tvirtinančių, jog atstovauja Dievui ir jo Sūnui, elgėsi priešingai — Dievo vardą niekino, netgi pašalino iš savųjų Biblijos vertimų. Panašios nuostatos laikomasi ir šiandien. Štai neseniai išleistoje direktyvoje, skirtoje katalikų vyskupams, sakoma, jog per liturgines apeigas „Dievo vardo tetragrama JHVH neturi būti nei vartojama, nei tariama“. * Koks smerktinas požiūris!

12. Kaip Jehovos tarnai nuo 1931 metų imti dar labiau sieti su Jehova?

¹² Sekdami Kristumi ir dideliu „debesiu liudytojų“, gyvenusių iki jo, tikrieji krikščionys su pasididžiavimu taria Dievo vardą (Hbr 12:1). Nuo 1931 metų Dievo tarnai dar labiau siejami su Jehova, nes pasivadino Jehovos liudytojais. (Perskaityk Izaijo 43:10-12.) Taigi Kristaus tikrieji sekėjai ypatinga prasme tapo tauta, ‘pavadinta Dievo vardu’ (Apd 15:14; 15:17, Jr).

13. Ką daryti mus įpareigoja tai, kad vadinamės Dievo duotu vardu?

¹³ Ką daryti mus įpareigoja tas garbingas vardas, kuriuo vadinamės? Visų pirma turime ištikimai liudyti apie Dievą. „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas, — rašė Paulius. — Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas?“ (Rom 10:13-15). Sykiu turime taktiškai atskleisti religines melagystes, žeminančias mūsų Kūrėją. Viena iš tokių yra ugninio pragaro doktrina, meilės Dievui priskirianti Šėtono žiaurenybes (Jer 7:31; 1 Jn 4:8; palygink Morkaus 9:17-27).

14. Kokia būna kai kurių žmonių reakcija sužinojus Dievo vardą?

¹⁴ Ar laikai garbe būti Jehovos, savo dangiškojo Tėvo, liudytoju? Ar garsini jo šventą vardą? Viena moteris Paryžiuje išgirdusi, kad Jehovos liudytojai žino Dievo vardą, paprašė sutiktą liudytoją parodyti tą vardą jos Biblijoje. Perskaičiusi Psalmyno 83:18 eilutę, kurią liudytoja jai atvertė, moteris buvo apstulbinta. Ji pradėjo studijuoti Bibliją ir šiandien pati ištikimai tarnauja Jehovai kitoje šalyje. Kada viena katalikė, gyvenanti Australijoje, pirmą kartą pamatė Biblijoje Dievo vardą, apsipylė džiaugsmo ašaromis. Dabar jau daug metų ji yra reguliarioji pionierė. Ne taip seniai Jamaikoje liudytojai vienai moteriai parodė Dievo vardą jos pačios Biblijoje. Ta irgi negalėjo suturėti ašarų. Tad laikykime garbe, kad esame Jehovos liudytojai, ir sekdami Jėzumi skelbkime tą brangų vardą visiems.

„Nemylėkite pasaulio“

15, 16. Koks tikrųjų krikščionių požiūris į pasaulį ir apie ką verta pagalvoti?

¹⁵ „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės“ (1 Jn 2:15). Pasaulis ir jame vyraujanti dvasia priešinga Jehovai ir jo šventajai dvasiai. Todėl tikrieji Kristaus sekėjai ne tik vengia artimo kontakto su pasauliu. Jie atsisako jį mylėti, nes, kaip rašė  Jėzaus mokinys Jokūbas, „draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui“ (Jok 4:4, Brb).

¹⁶ Laikytis Jokūbo žodžių šioje santvarkoje, pilnoje pagundų ir vilionių, labai nelengva (2 Tim 4:10). Todėl Jėzus meldėsi už savo mokinius: „Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio [„Jie nepriklauso pasauliui, kaip ir aš nepriklausau pasauliui“, Jr]“ (Jn 17:15, 16). Pagalvok: ar nesitapatini su pasauliu? Ar kiti žino tavo nuostatą dėl švenčių bei papročių, priešingų Biblijos mokymams, taip pat dėl tradicijų, kurios galbūt nėra pagoniškos, bet kuriose akivaizdi pasaulio dvasia? (2 Kor 6:17; 1 Pt 4:3, 4)

17. Kas gali paskatinti doros širdies žmones stoti Jehovos pusėn?

¹⁷ Tiesa, Biblija pagrįsta mūsų nuostata nepadės laimėti visuomenės pritarimo, bet gali patraukti doros širdies žmonių dėmesį. Matydami, jog mūsų tikėjimas tvirtai remiasi Šventuoju Raštu ir yra neatsiejamas nuo mūsų gyvensenos, tokie žmonės galbūt atsilieps palankiai ir glausis prie pateptųjų krikščionių, tarytum sakydami: „Leiskite eiti su jumis, nes mes girdėjome, kad Dievas su jumis“ (Zch 8:23).

Parodyk tikrą krikščionišką meilę

18. Kokia turi būti mūsų meilė Jehovai ir artimui?

¹⁸ Jėzus pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“, o „savo artimą kaip save patį“ (Mt 22:37, 39). Tokia meilė (graikiškai agape) yra pagrįsta teisingumu: ji atlieka pareigą, vadovaujasi principais, laikosi elgesio normų, bet dažniausiai pasireiškia ir stipriais jausmais — gali būti karšta, nuoširdi (1 Pt 1:22). Ji visiškai priešinga egoizmui, nes ją lydi nesavanaudiški žodžiai ir darbai. (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:4-7.)

19, 20. Kokie pavyzdžiai liudija apie krikščioniškos meilės galią?

¹⁹ Meilė yra Dievo šventosios dvasios vaisiaus dalelė, todėl įgalina tikruosius krikščionis padaryti tai, ko nepajėgia kiti,  pavyzdžiui, įveikti rasinius, kultūrinius, politinius barjerus. (Perskaityk Jono 13:34, 35; Gal 5:22.) Tokia meilė romius lyg avys žmones labai patraukia. Štai Izraelyje vienas jaunas žydas pirmąkart apsilankęs krikščionių sueigoje nustebo pamatęs žydus ir arabus drauge garbinant Jehovą. Paveiktas to, ką išvydo, jis ėmė reguliariai lankyti sueigas ir sutiko studijuoti Bibliją. Ar savo broliams ir sesėms rodai tokią nuoširdžią meilę? Ar stengiesi maloniai pasveikinti kiekvieną naują žmogų, ateinantį į Karalystės salę, net jeigu jis kitos tautybės, rasės ar socialinės padėties?

²⁰ Mes, tikrieji krikščionys, turime rodyti meilę visiems. Štai Salvadore viena jauna skelbėja studijavo Bibliją su 87 metų katalike, kuri buvo atsidavusi savo bažnyčiai. Sykį moteris sunkiai susirgo ir pateko į ligoninę. Kai grįžo namo, mūsų seserys ją lankė, atnešdavo maisto. Tai tęsėsi apie mėnesį. Niekas iš moters parapijiečių nė karto neužsuko pažiūrėti, kaip ji jaučiasi. Kuo viskas baigėsi? Ta moteris išmetė savo religinius paveikslus, paliko bažnyčią ir atnaujino Biblijos studijas. Taip, krikščioniška meilė labai galinga! Ji paveikia labiau nei žodžiai.

21. Ko reikia, kad mūsų ateitis būtų saugi?

²¹ Netrukus Jėzus visiems, kas melagingai tvirtina jam tarnaują, pasakys: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!“ (Mt 7:23). Tad stenkimės brandinti vaisius, teikiančius garbę Tėvui ir Sūnui. „Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, — kalbėjo Jėzus, — panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos“ (Mt 7:24). Jeigu pasirodome esą tikri Kristaus sekėjai, pelnysime Dievo palankumą ir mūsų ateitis bus saugi, tarsi namas, stovintis ant uolos!

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kuo tikrieji Kristaus sekėjai skiriasi nuo tariamųjų?

• Iš kokių „vaisių“ atpažįstami tikrieji krikščionys?

• Kokių tikslų galėtum užsibrėžti brandindamas gerus krikščioniškus vaisius?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ar esi įpratęs tarnyboje naudotis Biblija?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ar kiti žino tavo nuostatą dėl švenčių, nesiderinančių su Biblijos mokymais?