Kiekvieną dieną gyvenk Dievo šlovei

„SU AUŠRA atskleisk man savo ištikimąją meilę [...]. Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti“, — meldė Jehovą psalmininkas Dovydas (Ps 143:8). Kai rytą pabudęs dėkoji Jehovai už naują dieną, ar kaip ir Dovydas prašai jo padėti priimti teisingus sprendimus ir visur elgtis teisingai? Be abejonės, tą darai.

Mes, atsidavę Jehovos tarnai, ‘ar valgome, ar geriame, ar šiaip ką darome’, stengiamės ‘visa daryti Dievo garbei’ (1 Kor 10:31). Suprantame, kad tuo, kaip nugyvename dieną, Jehovai galime teikti šlovę ar užtraukti negarbę. Iš Dievo Žodžio taip pat žinome, jog Šėtonas kaltina Kristaus brolius — ir apskritai visus Dievo tarnus žemėje — „dieną ir naktį“ (Apr 12:10). Todėl esame pasiryžę atsakyti į neteisingus jo kaltinimus ir pradžiuginti Jehovos širdį šventai tarnaudami savo dangiškajam Tėvui „dieną naktį“ (Apr 7:15; Pat 27:11).

Tad pakalbėkime, kaip kiekvieną savo gyvenimo dieną galime teikti Jehovai šlovę. Pirma, mums svarbu nusistatyti tinkamus prioritetus, antra, rodyti dėmesį kitiems.

Gyvenk pagal savo pasiaukojimo įžadą

Pasiaukodami Jehovai, mes išreiškėme nuoširdų norą jam tarnauti. Pasižadėjome vaikščioti jo keliais „kiekvieną dieną“ — tai yra amžinai (Ps 61:6, 9 [61:5, 8, Brb]). Kaipgi laikomės duotojo įžado? Kaip parodome Jehovai savo ištikimą meilę kasdien?

Dievo Žodyje aiškiai pasakyta, kokių įpareigojimų Jehova mums yra davęs (Įst 10:12, 13). Kai kurie iš jų išvardyti 22 puslapyje rėmelyje  „Dievas mus įpareigojo“. Visi šie įpareigojimai yra nuo Jehovos ir todėl svarbūs. Kaip nuspręsti, kuriam teikti pirmumą, jeigu reikia vykdyti kelis iš karto?

Daugiausia dėmesio turime skirti šventai tarnybai — Biblijos studijoms, maldai, krikščionių sueigoms ir gerosios naujienos skelbimui (Mt 6:33; Jn 4:34; 1 Pt 2:9). Tačiau per dieną tenka užsiimti ne tik dvasine veikla. Darbas, mokykla, įvairios šeimyninės pareigos namuose irgi atima nemažai laiko. Vis dėlto kiek galėdami stengiamės viską sutvarkyti taip, kad darbas bei kita veikla netrukdytų mums atlikti tarnystę Dievui, pavyzdžiui, lankyti sueigas. Štai planuodami atostogas pasirūpiname, kad nereikėtų praleisti rajono prižiūrėtojo apsilankymo, specialiosios vienadienės, rajono asamblėjos, srities kongreso. Kartais galbūt pavyksta suderinti keletą pareigų. Antai tvarkyti Karalystės salę galima drauge visai šeimai arba pietų metu darbe ar mokykloje paliudyti bendradarbiams ar bendramoksliams. Išties, kai reikia dėl ko nors apsispręsti, pavyzdžiui, kokio siekti išsilavinimo, kokį rinktis darbą ar kokius draugus, visada norime, kad mūsų sprendimai derintųsi su tuo, kas gyvenime svarbiausia — mylinčio dangiškojo Tėvo, Jehovos, šlovinimu (Mok 12:13).

 Rodyk dėmesį kitiems

Jehova tikisi, kad rodysime dėmesį kitiems ir darysime jiems gera. Šėtonas, priešingai, žadina savanaudiškus troškimus. Jo pavergtas pasaulis pilnas žmonių, kurie yra „savimylos“, „labiau linkę į malonumus“, taip pat tokių, kurie „sėja savo kūnui“ (2 Tim 3:1-5; Gal 6:8). Dažnas nė nesusimąsto, kaip jo elgesys paveiks kitus. Visur pasireiškia „kūno darbai“ (Gal 5:19-21).

Kaip nuo jų skiriasi tie, kuriuos veda Jehovos šventoji dvasia, įkvepianti rodyti artimui meilę, gerumą, maloningumą! (Gal 5:22) Dievo Žodis moko mus kitų poreikius laikyti svarbesniais už savuosius. Todėl nuoširdžiai rūpinamės žmonėmis, bet sykiu vengiame kištis į asmeninius jų reikalus (1 Kor 10:24, 33; Fil 2:3, 4; 1 Pt 4:15). Ypatingą dėmesį rodome bendratikiams, vis dėlto stengiamės padėti ir netikintiems (Gal 6:10). Pagalvok, kaip galėtum parodyti gerumą žmogui, kurį dar šiandien sutiksi. (Žiūrėk rėmelį  „Parodyk dėmesį“ 23 puslapyje.)

Norint parodyti kam nors dėmesį, nereikia laukti ypatingo momento ar progos  (Gal 6:2; Ef 5:2; 1 Tes 4:9, 10). Kasdien domėdamiesi kitais, visada būsime pasiruošę ištiesti jiems pagalbos ranką, net jeigu tai sudarytų mums nepatogumų. Trokštame būti dosnūs — dėl kitų aukojame savo laiką, materialinius išteklius, dalijamės patirtimi, žiniomis. Jehova yra mus patikinęs, kad jeigu esame dosnūs savo artimui, jis negailės nieko mums patiems (Pat 11:25; Lk 6:38).

Šventa tarnyba „dieną naktį“

Ar tikrai įmanoma tarnauti Jehovai „dieną naktį“? Taip, jei niekada neapleidžiame Dievo garbinimo ir stropiai vykdome visus teokratinius įpareigojimus (Apd 20:31). Dievui šventai tarnauti galime kasdien skaitydami ir apmąstydami jo Žodį, be paliovos melsdamiesi, stengdamiesi nepraleisti nė vienos sueigos, taip pat išnaudodami kiekvieną progą liudyti gerąją naujieną (Ps 1:2; Lk 2:37; Apd 4:20; 1 Tes 3:10; 5:17).

Ar visa tai darome? Jeigu esame Dievui atsidavę, troškimas džiuginti jį ir taip atsakyti į Šėtono metamus kaltinimus bus akivaizdus iš mūsų kasdienės gyvensenos. Norime teikti Jehovai šlovę visada — kad ir ką darytume ir kokios būtų gyvenimo aplinkybės. Stengiamės, kad mūsų kalba, elgesys, sprendimai derintųsi su jo duotais principais. Parodome dėkingumą už jo meilingą globą ir paramą visiškai juo pasitikėdami ir tarnaudami jam, kiek tik pajėgiame. Mielai klausome Jehovos patarimų ir leidžiamės sudrausminami, kai dėl netobulumo pažeidžiame jo nustatytas normas (Ps 32:5; 119:97; Pat 3:25, 26; Kol 3:17; Hbr 6:11, 12).

Tad ir toliau kasdien gyvenkime Dievo šlovei. Iš širdies jam tarnaudami, rasime atgaivą savo sieloms ir galėsime džiaugtis meilingu savo dangiškojo Tėvo rūpinimusi amžinai (Mt 11:29; Apr 7:16, 17).

[Rėmelis/iliustracijos 22 puslapyje]

 Dievas mus įpareigojo...

• Dažnai melstis (Rom 12:12).

• Skaityti ir studijuoti Bibliją bei vadovautis jos pamokymais (Ps 1:2; 1 Tim 4:15).

• Šlovinti Jehovą sueigose (Ps 35:18; Hbr 10:24, 25).

• Rūpintis materialine, dvasine bei emocine savo šeimos gerove (1 Tim 5:8).

• Skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir ruošti mokinius (Mt 24:14; 28:19, 20).

• Rūpintis savo fizine, dvasine bei emocine sveikata, taigi ir saikingai papramogauti (Mk 6:31; 2 Kor 7:1; 1 Tim 4:8, 16).

• Kuo geriau atlikti savo pareigas bendruomenėje (Apd 20:28; 1 Tim 3:1).

• Deramai prižiūrėti savo namus bei Karalystės salę (1 Kor 10:32).

[Rėmelis/iliustracija 23 puslapyje]

 Parodyk dėmesį...

• Pagyvenusiam broliui ar sesei (Kun 19:32).

• Žmogui, kamuojamam fizinės ar emocinės negalios (Pat 14:21).

• Bendruomenės nariui, kuriam reikia pagalbos, jeigu gali ją suteikti (Rom 12:13).

• Savo šeimos nariui (1 Tim 5:4, 8).

• Bendratikiui, netekusiam sutuoktinio (1 Tim 5:9).

• Uoliai triūsiančiam savo bendruomenės vyresniajam (1 Tes 5:12, 13; 1 Tim 5:17).