Tiesos apie dangų beieškant

KOKIA viliojanti gali atrodyti perspektyva eiti į dangų! Viltį gyventi po mirties puoselėja musulmonai, hinduistai, budistai, krikščionijos bažnyčių nariai ir netgi daugelis tų, kurie religija nesidomi. Dangų nemažai žmonių įsivaizduoja kaip nepaprasto grožio ir malonumų vietą, kur jie bus išvaduoti iš vargų ir susitiks su mirusiais artimaisiais. Nors visi nori eiti į dangų, mirti, kad ten patektų, nenori niekas. Kodėl taip yra?

Jeigu mums nuo pat pradžių buvo skirta mirti ir eiti į dangų, juk to lauktume, kaip kad vaikas laukia, kada užaugs, arba jaunuolis — kada susituoks. Tačiau dauguma žmonių mirti nenori.

Vis dėlto dvasininkai tvirtina, kad, mūsų trumpai viešnagei žemėje pasibaigus, apsigyvensime danguje. Štai kardinolas Teodoras Edgaras Makarikas, buvęs Vašingtono (Kolumbijos apygarda) arkivyskupas, išreiškė tokią nuomonę: „Ne tokiam gyvenimui esame sukurti. Mums skirta gyventi danguje.“ Panašią mintį pasakė ir buvęs Jungtinių Valstijų nacionalinės evangelikų asociacijos prezidentas: „Gyvenimo tikslas — šlovinti Dievą ir eiti į dangų, nes dangus yra mūsų namai.“

Tie, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu danguje, savo įsitikinimo dažniausiai neturi kuo tvirtai pagrįsti. Pasak Džordžo Barnos, religinių pažiūrų tyrimo organizacijos prezidento, daugelio žmonių „požiūris į dabartinį ir pomirtinį gyvenimą pagrįstas idėjomis, pasiskolintomis iš įvairiausių šaltinių, pavyzdžiui, filmų, muzikos ir romanų“. Vienas episkopalinės bažnyčios Floridoje pastorius yra pasakęs: „Apie dangų žinome tik tiek, kad ten gyvena Dievas.“

Tačiau Dievo Žodis, Biblija, apie dangų atskleidžia nemažai. Tad koks gi, pasak Biblijos, yra tas dangus? Ar žmogus buvo sukurtas gyventi danguje? Jei žmonės iš tikrųjų eina į dangų, tai kokiam tikslui?

[Anotacija 3 puslapyje]

Kodėl daugelis nori eiti į dangų, bet mirti, kad ten patektų, beveik niekas nenori?