Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Biblija keičia žmonių gyvenimą

Biblija keičia žmonių gyvenimą

Biblija keičia žmonių gyvenimą

KAS paskatino rastafarį nusikirpti veltines kasytes ir įveikti neapykantą baltiesiems? Ir kodėl smurtingas jaunuolis, palaikęs ryšius su narkotikų prekeiviais, pakeitė savo gyvenimą? Štai jų pačių pasakojimai.

„Nugalėjau savo priešišką nusistatymą“ (HAFENIS DAMA).

AMŽIUS: 34

ŠALIS: ZAMBIJA

ANKSČIAU: RASTAFARIS

MANO PRAEITIS. Gimiau pabėgėlių stovykloje Zambijoje. Mama į šią šalį pabėgo iš Namibijos, kur siautė karas; ji prisidėjo prie Pietvakarių Afrikos liaudies organizacijos (SWAPO). Ši organizacija kovojo prieš Pietų Afrikos diktatūrą Namibijoje.

Pirmuosius 15 gyvenimo metų gyvenau keliose pabėgėlių stovyklose. Jaunuoliai SWAPO stovyklose buvo rengiami palaikyti išsivadavimo judėjimą. Čia mums į galvą kalė politines idėjas ir skiepijo neapykantą baltiesiems.

Vienuolikos metų panorau gauti sutvirtinimo sakramentą stovyklos bažnyčioje, kuri buvo Romos katalikų, liuteronų, anglikonų ir kitų mišinys, tačiau pastorius atkalbėjo mane nuo šio žingsnio. Tada ir nustojau tikėti Dievą. Bet sulaukęs penkiolikos tapau rastafariu, nes mėgau regio muziką ir norėjau bent kiek palengvinti juodaodžių afrikiečių kančias. * Užsiauginau ilgus plaukus, pradėjau rūkyti marihuaną, nustojau valgyti mėsą, ėmiau ginti juodaodžių teises. Tačiau ir toliau gyvenau amoraliai, žiūrėjau smurtinius filmus, kalbėjau nešvankiai.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. 1995-aisiais, kai buvau maždaug dvidešimties, susimąsčiau, ko man gyvenime siekti. Perskaičiau visus kokius tik radau rastafarių leidinius. Kai kuriuose buvo eilučių iš Biblijos, tačiau jų paaiškinimų nesupratau, tad nusprendžiau Bibliją skaityti pats.

Kiek vėliau vienas draugas, irgi rastafaris, davė Biblijai studijuoti skirtą knygą, kurią buvo išleidę Jehovos liudytojai. Ėmiausi savarankiškai tyrinėti tą leidinį, susirasdamas visas nuorodas savo Biblijoje. Paskui sutikau Jehovos liudytojus ir toliau gilinausi į Bibliją drauge su jais.

Prireikė nemažai pastangų, bet man pavyko mesti rūkyti ir gerti (2 Korintiečiams 7:1). Ėmiau tvarkingai rengtis, nusikirpau veltines kasytes, nebežiūrėjau pornografijos, smurtinių filmų, lioviausi kalbėti nepadoriai (Efeziečiams 5:3, 4). Ilgainiui netgi nugalėjau savo priešišką nusistatymą prieš baltuosius (Apaštalų darbų 10:34, 35). Pakeisti turėjau ir dar kai ką: nustojau klausytis muzikos, propaguojančios rasizmą, ir nutraukiau ryšius su visais draugais, kurie galėjo įkalbinėti grįžti prie senų įpročių.

Taip pakeitęs gyvenimą susiradau Jehovos liudytojų Karalystės salę ir pareiškiau, kad noriu būti vienu iš jų. Kai nusprendžiau tapti krikštytu Jehovos liudytojų bendruomenės nariu, namiškiai buvo nepatenkinti. Mama liepė pasirinkti kitą „krikščionių“ religiją, tik ne Jehovos liudytojus. Vienas dėdė, įtakingas politikas, nuolat man prikaišiojo, kad bendrauju su liudytojais.

Tačiau mokydamasis iš Jėzaus, kaip bendrauti su žmonėmis, ir taikydamas jo pamokymus sugebėjau atlaikyti priešiškumą ir nereaguoti į pašaipas. Sulyginęs Jehovos liudytojų mokymus su tuo, ko moko Biblija, įsitikinau radęs teisingą religiją. Pavyzdžiui, jie laikosi Biblijos nurodymo skelbti gerąją naujieną (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbų 15:14). Nesikiša į politiką (Psalmyno 146:3, 4; Jono 15:17, 18).

KUO DŽIAUGIUOSI. Matau, kaip naudinga gyventi pagal Biblijos principus. Nustojęs rūkyti marihuaną kiekvieną mėnesį sutaupau šimtus dolerių. Nebevargina haliucinacijos, pagerėjo tiek psichikos, tiek fizinė sveikata.

Dabar gyvenimas įgavo prasmę, turiu tikslą; šito troškau nuo pat jaunumės. O svarbiausia — jaučiu, kad suartėjau su Dievu (Jokūbo 4:8).

„Išmokau suvaldyti pyktį“ (MARTINAS PEDRETIS).

AMŽIUS: 43

ŠALIS: AUSTRALIJA

ANKSČIAU: NARKOTIKŲ PREKEIVIS

MANO PRAEITIS. Vaikystėje su šeima dažnai krausčiausi iš vienos vietos į kitą. Gyvenome mažuose miesteliuose, didmiestyje, kurį laiką net protestantų misijoje atokiame aborigenų kaime. Apie gyvenimą ten išliko daug smagių prisiminimų: su pusbroliais, pusseserėmis, dėdėmis eidavome žvejoti, medžioti, drožinėdavome bumerangus ir kitokius dalykėlius.

Tėtis buvo boksininkas, tad jau nuo mažų dienų mokė mane boksuotis. Muštynės tapo kasdienybe. Paauglystėje trindavausi po barus, su draugais ieškodavome progų pasimušti. Ginkluoti peiliais ir beisbolo lazdomis nepabijodavome užpulti ir būrio žmonių — net jei jų būdavo koks dvidešimt ar daugiau.

Pinigų prasimanydavau pardavinėdamas narkotikus ir daiktus, pavogtus uosto darbininkų. Surinkinėdavau pinigus narkotikų prekeiviams ir žmones, kurie laiku nesumokėdavo, baugindavau grasindamas šautuvu ar pistoletu. Norėjau tapti samdomu žudiku. Mano devizas skambėjo taip: žudyk, antraip nužudys tave.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Apie Jehovos liudytojus girdėjau nuo jaunų dienų. Būdamas maždaug dvidešimties metų paklausiau mamos, ar ji žino, kur galėčiau juos rasti. Po poros dienų į mūsų duris pasibeldė liudytojas, vardu Diksonas. Mudu šnektelėjome ir jis pakvietė mane į Jehovos liudytojų bendruomenės sueigą. Priėmiau jo kvietimą ir į sueigą nuėjau. Nuo tada praėjo jau daugiau kaip 20 metų ir aš vis dar jas lankau. Į kiekvieną mano klausimą liudytojai atsakydavo remdamiesi Biblija.

Buvo labai gera sužinoti, kad Jehovai rūpi kiekvienas žmogus, netgi bedievis (2 Petro 3:9). Supratau, kad jis yra mylintis Tėvas ir manęs neapleis, net jei visi kiti paliktų. Kaip palengvėjo sužinojus, kad jis atleis už visą blogį, kurį esu padaręs, jei pasikeisiu. Mane ypač paveikė Biblijos žodžiai, užrašyti Efeziečiams 4:22-24. Šios eilutės paskatino „atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo“ ir „apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą“.

Pasikeisti prireikė laiko. Be narkotikų ištverdavau visą savaitę, tačiau savaitgalį susitikdavau su draugais ir spaudimo neatlaikydavau. Supratau, kad jei noriu pasikeisti, turiu nutraukti ryšius su visais savo bendrais, tad nusprendžiau persikelti į kitą valstiją. Keli draugai pasisiūlė palydėti ir aš sutikau. Bekeliaudami jie ėmė rūkyti marihuaną, įkalbinėjo ir mane užsitraukti. Pasakiau, kad noriu mesti senus įpročius, tad prie valstijos sienos išsiskyrėme. Vėliau sužinojau, kad netrukus mano vadinamieji draugai apiplėšė banką grasindami nupjautavamzdžiu šautuvu.

KUO DŽIAUGIUOSI. Nutraukęs ryšius su visais anais draugais pamačiau, kad keistis darosi daug lengviau. 1989 metais tapau krikštytu Jehovos liudytoju. Po mano krikšto jaunesnė sesuo, mama ir tėvas taip pat pradėjo tarnauti Jehovai.

Jau 17 metų esu vedęs ir turiu tris puikius vaikus. Išmokau suvaldyti pyktį ir nepratrūkti net tada, kai kiti bando išprovokuoti. Pamilau žmones iš visų „genčių, tautų ir kalbų“ (Apreiškimo 7:9). Patyriau, kaip pildosi šie Jėzaus žodžiai: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:31, 32).

[Išnaša]

^ pstr. 9 Rastafarianizmas — religinis ir politinis judėjimas, kurio centras Karibų jūros salose; rastafariai nešioja veltines kasytes, garbina Etiopijos valdovą Hailę Selasiję, jį laiko Dievu.

[Anotacija 19 puslapyje]

Turėjau nustoti klausytis muzikos, propaguojančios rasizmą

[Anotacija 20 puslapyje]

Su draugais ieškodavome progų pasimušti. Ginkluoti peiliais ir beisbolo lazdomis nepabijodavome užpulti ir būrio žmonių — net jei jų būdavo koks dvidešimt ar daugiau