Ar Dievas gali gailėtis?
Artinkimės prie Dievo
Ar Dievas gali gailėtis?
ESAME netobuli, todėl kartais dėl ko nors tenka gailėtis, pavyzdžiui, kai susivokiame suklydę, pasielgę netinkamai. Įdomu, kad Biblijoje rašoma, jog Jehova Dievas taip pat kartais gailisi. „Bet juk Dievas yra tobulas, — sakysite jūs, — jis neklysta!“ Kokia prasme tuomet Dievas gailisi? Atsakymas į šį klausimą padės suprasti kai ką itin svarbaus: Jehova turi jausmus ir mes savo elgesiu galime jį džiuginti arba skaudinti. Apsvarstykime žodžius, užrašytus Teisėjų 2:11-18.
Teisėjų knygoje aprašomas neramus Izraelio tautos istorijos tarpsnis. Dabar tauta įsikūrusi Kanaano žemėje, kurią Dievas buvo pažadėjęs Abraomui. Tolesnius kelis šimtmečius izraelitų istorija kartojosi keturiais etapais: neištikimybė, priespauda, maldavimas ir išvadavimas. *
Neištikimybė. Pasidavę kanaaniečių įtakai izraelitai „paliko Viešpatį“ ir nusekė paskui kitus dievus, tiksliau sakant, „garbino Baalą bei Astartes“. * Tokia neištikimybė prilygo atskalūnybei, tad nenuostabu, kad izraelitai supykdė Jehovą Dievą, išvedusį juos iš Egipto (11—13 eilutės; Teisėjų 2:1).
Priespauda. Kadangi izraelitai atmetė Jehovą, jie teisėtai užsitraukė jo pyktį ir prarado jo apsaugą. Taip tauta pateko „priešams į rankas“, o šie atėję apiplėšė kraštą (14 eilutė).
Maldavimas. Priešų spaudžiami izraelitai pradėjo gailėtis dėl savo netinkamo elgesio ir meldė Dievą pagalbos. Tai galima suprasti iš žodžių: „Jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais“ (18 eilutė, Brb). Engiami izraelitai visuomet šaukdavosi Dievo (Teisėjų 3:9, 15; 4:3; 6:6, 7; 10:10). Ką tada Dievas darydavo?
Išvadavimas. Jehova išgirsdavo izraelitų dejones ir „gailėdavosi jų“. Hebrajiškas žodis, čia išverstas „gailėtis“, gali reikšti „pakeisti sumanymą ar ketinimą“. Viename žinyne sakoma: „Jehova, sujaudintas jų aimanų, nusprendė jų nebebausti ir išvaduoti.“ Jehova iš gailestingumo „duodavo teisėją“ ir šis išvaduodavo izraelitus iš priešų (18 eilutė, Brb).
Ar pastebėjote, kodėl Dievas pradėdavo gailėtis, kitaip tariant, apsigalvodavo? Todėl, kad savo nuostatą pakeisdavo jo tauta. Pailiustruokime tai pavyzdžiu: mylintis tėvas sudrausmina nusižengusį vaiką, tarkim, neleisdamas jam ko nors daryti. Bet matydamas, kad vaikas nuoširdžiai gailisi dėl savo blogo poelgio, tėvas nusprendžia ilgiau jo nebausti.
Ką iš šio pasakojimo sužinome apie Jehovą? Sąmoninga nuodėmė užtraukia jo pyktį, bet nuoširdi atgaila paskatina jį rodyti gailestingumą. Svarbu atminti, kad savo elgesiu galime Dievą džiuginti arba skaudinti. Tad kodėl gi nepasistengus elgtis taip, kad Jehovos širdis džiaugtųsi? (Patarlių 27:11) Dėl to niekada neteks gailėtis.
[Išnašos]
^ pstr. 2 Teisėjų 2:11-18 ištrauką galima pavadinti trumpu įvadu, kuriame bendrais bruožais apžvelgta izraelitų elgsena. Smulkiau ji aprašoma kituose Teisėjų knygos skyriuose.
^ pstr. 3 Baalas buvo svarbiausias kanaaniečių dievas, o deivė Astartė buvo laikoma jo žmona.
