Skaitytojai klausia...

Ar žemėje nepritrūks maisto ir gamtos išteklių?

▪ Mūsų nuostabioje Žemės planetoje yra puikios sąlygos gyvybei klestėti. Tačiau gyventojų skaičius sparčiai auga ir vis daugiau sunaudojama žemės turtų, todėl galbūt pagalvojate: ar neatsitiks taip, kad žmonija pritrūks maisto ir gamtos išteklių?

Kai apie tai susimąstome, labai paguodžia Dievo pažadas, duotas žmonėms daugiau nei prieš 4000 metų: „Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus“ (Pradžios 8:22). Taigi, kaip neabejojame, jog kiekvieną dieną patekės saulė, taip galime būti tikri, kad žemė niekada nenustos teikusi, ko reikia gyvybei tarpti.

2004 metų pranešime „Ar planeta pajėgi mus išmaitinti?“ aplinkosaugos apžvalgininkas Aleksas Kerbis rašė: „Pasaulyje maisto yra tiek, kad pakaktų kiekvienam. Bet dažnai jis sukauptas ne ten, kur reikia, arba neįperkamas, arba negali būti ilgai laikomas, nes greitai genda. Todėl pasirūpinti, kad kiekvienas maisto turėtų užtektinai, — ne tiek mokslo, kiek politikos reikalas.“ Esant tinkamam vadovavimui ir protingai naudojant žemės išteklius, neturėtų būti jokio pagrindo baimintis nepriteklių. Pavyzdžiui, senovės Izraelio dienomis Dievas davė aiškius nurodymus, kaip dera naudotis dirbamąja žeme. Kunigų 25:4 skaitome jo žodžius izraelitams: „Septintaisiais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas [...]: savo lauko nesėsi.“ Nors kas septynerius metus reikėjo nedirbti žemės, Dievas pažadėjo pasirūpinti, kad žmonės turėtų apsčiai gėrybių ir nesijaudintų, jog gali ko nors pristigti (Kunigų 26:3-5).

Šiandien kai kas nuoširdžiai stengiasi atitaisyti žemei bei jos resursams padarytą žalą, tačiau daugelis nerimauja, kad dedama per mažai pastangų ir kad susirūpinta per vėlai. Koks yra vienintelis būdas visam laikui išspręsti šią problemą, galime sužinoti iš Biblijos. Joje, Apreiškimo 11:18, sakoma, kad Jehova ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’. Jehova ne tik nutrauks netinkamą žemės valdymą ir jos išteklių eikvojimą, bet ir pasirūpins, kad žemė gausiai visko teiktų visiems jos gyventojams. Tada nebebus žmonių, atkakliai nepaisančių Dievo valios ir savanaudiškais sumetimais plėšiančių žemės turtus. O tie, kurie noriai palaiko Jehovos valdymą, pamatys išsipildant Psalmyno 72:16 (Brb) užrašytus žodžius: „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs.“

Begalinės meilės bei išminties kupinas Jehova nutarė, kad žmonija gyvens rojuje žemėje ir prižiūrės šiuos savo namus (Pradžios 1:28). Jam valdant nuolankūs žmonės išmoks gamtos išteklius naudoti išmintingai, nepereikvoti žemės „sandėliuose“ sukauptų atsargų. Kokie dėkingi esame tokiam meilingam Rūpintojui, kuris patenkins kiekvienos gyvos būtybės troškimą! (Psalmyno 145:16)

[Anotacija 22 puslapyje]

„Pasirūpinti, kad kiekvienas maisto turėtų užtektinai, — ne tiek mokslo, kiek politikos reikalas“