Ką parodys Jehovos diena

„Viešpaties diena ateis kaip vagis. [...] Žemė bei jos kūriniai bus atidengti“ (2 PT 3:10, Jr).

1, 2. a) Koks bus šios nedoros pasaulio santvarkos galas? b) Kokius klausimus aptarsime?

ŠI NEDORA pasaulio santvarka nuo pat pradžių buvo grįsta melu — neva žmogus gali sėkmingai tvarkytis nepriklausomai nuo Jehovos (Ps 2:2, 3). Ar tai, kas paremta neteisybe, gali išsilaikyti amžinai? Aišku, ne. Vis dėlto neturėtume manyti, kad Šėtono valdomas pasaulis žlugs pats savaime. Skirtu metu ir savo pasirinktu būdu pražūtį jam siųs Dievas. Prieš šį sugedusį pasaulį imdamasis veiksmų, Jehova akivaizdžiai parodys teisingumą ir meilę (Ps 92:8 [92:7, Brb]; Pat 2:21 [2:21, 22, Brb]).

² „Viešpaties diena, — anot apaštalo Petro, — ateis kaip vagis. Tą dieną dangūs praeis su traškėjimu, dangaus kūnai [„elementai“, išnaša] nuo karščio išsiskaidys ir žemė bei jos kūriniai bus atidengti“ (2 Pt 3:10, Jr). Kas yra čia minimi „dangūs“ ir „žemė“? Kokie „elementai“ išsiskaidys? Ir ką Petras turėjo mintyje rašydamas, kad „žemė bei jos kūriniai bus atidengti“? Kai visa tai išsiaiškinsime, būsime dar geriau pasirengę tiems šiurpulingiems įvykiams, kurie laukia netolimoje ateityje.

Kokie dangūs ir kokia žemė praeis

3. Kas yra „dangūs“, apie kuriuos rašoma 2 Petro 3:10, ir kaip jie praeis?

³ Kai Biblijoje apie dangų kalbama perkeltine prasme, dažniausiai turima omenyje valdžia, užimanti savo pavaldinių atžvilgiu viršesnę poziciją (Iz 14:13, 14; Apr 21:1, 2). „Dangūs“, kurie praeis, — tai bedievišką visuomenę kontroliuojančios žmonių valdžios. O tai, kad jie praeis „su traškėjimu“, arba, kaip sakoma kitame vertime, „su smarkiu ūžesiu“, galbūt reiškia, jog dangūs bus sunaikinti staiga.

4. Kas yra minėtoji „žemė“ ir kaip ji pražus?

⁴ Minėtoji „žemė“ — tai žmonija, kuriai Dievas svetimas. Šitoks pasaulis gyvavo ir Nojaus dienomis, tačiau Dievo sprendimu pražuvo per tvaną. „Dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai“ (2 Pt 3:7). Jei tvanas bedievius nušlavė visus vienu kartu, tai dabar nuosprendis per „didį sielvartą“ bus įvykdytas keliais etapais (Apr 7:14). Iš pradžių Dievas parodys, kokia pasibjaurėtina jam yra „didžioji Babelė“, — duos akstiną politiniams pasaulio vadovams susidoroti su ta religine ištvirkėle, ir tai bus pirmasis etapas (Apr 17:5, 16; 18:8). Paskui per Armagedono karą, galutinį didžiojo sielvarto etapą, Jehova pragaišins visą likusį nedorą pasaulį (Apr 16:14, 16; 19:19-21).

‘Elementai išsiskaidys’

5. Kas perkeltine prasme vadinama „elementais“?

⁵ Kokie gi „elementai“ išsiskaidys? Žodis „elementai“, kaip aiškinama viename Biblijos žodyne, reiškia „pagrindai“, „pradmenys“. Šituo žodžiu vadindavo ir „abėcėlės raides, smulkiausią kalbos vienetą“. Taigi Petras, sakydamas „elementai“, turi mintyje pamatines vertybes, iš kurių  susideda visuomenės bedieviška pasaulėžiūra, įpročiai, siekiai. Prie „elementų“ priskiriama ir „pasaulio dvasia“, „veikianti neklusnumo vaikuose“ (1 Kor 2:12; perskaityk Efeziečiams 2:1-3). Ta dvasia, arba „oras“, yra kiaurai persmelkusi Šėtono valdomą pasaulį. Žmonių mintys, užmojai, kalba ir poelgiai dėl tos dvasios įtakos atspindi Šėtono, išdidaus, įžūlaus ‘ore viešpataujančio kunigaikščio’, mąstyseną.

6. Kaip pasireiškia pasaulio dvasia?

⁶ Tie, kurie gyvena pasaulio dvasia, sąmoningai ar nesąmoningai leidžia Šėtonui nuodyti jų protą bei širdį ir perima piktojo nuostatas. Jie elgiasi, kaip patinka, ir Dievo valios nepaiso. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tuojau prasiveržia jų išdidumas, savanaudiškumas. Jie maištauja prieš valdžią ir nesigėdija tenkinti „kūno geismo, akių geismo“. (Perskaityk 1 Jono 2:15-17.) *

7. Kodėl privalome ‘saugoti savo širdį’?

⁷ Tad kai renkamės, su kuo bičiuliautis, ką skaityti, kaip pramogauti, kokiose interneto svetainėse lankytis, vadovaukimės Dievo išmintimi ir ‘saugokime savo širdį’ (Pat 4:23). Apaštalas Paulius rašė: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kol 2:8). Šis priesakas mums skamba tuo įsakmiau, kuo arčiau yra Jehovos diena, kurios neregėtas „karštis“ ištirpdys visus Šėtono santvarkos „elementus“ — jie pasirodys visai neatsparūs Dievo įniršio ugniai. Tai mums primena Malachijo 3:19 (4:1, Brb) žodžius: „Jau arti diena, liepsnojanti kaip krosnis! Visi įžūlieji ir nedorėliai bus ražiena, kurią ateinanti diena [...] sudegins.“

„Žemė bei jos kūriniai bus atidengti“

8. Kokia prasme žemė bei jos kūriniai bus „atidengti“?

⁸ Ką Petras turėjo omenyje rašydamas, kad „žemė bei jos kūriniai bus atidengti“? Tas pasakymas reiškia, jog per didįjį sielvartą Jehova apnuogins Šėtono pasaulį — parodys, kad jis vertas sunaikinti, nes eina prieš Dievą ir jo Karalystę. Apie tą metą Izaijo 26:21 pranašiškai rašoma: „Viešpats ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebeslėps savo užmuštųjų.“

9. a) Ko turime atsisakyti ir kodėl? b) Ką turime puoselėti ir kodėl?

⁹ Tie, kas pasiduoda šio pasaulio įtakai ir leidžiasi jo blogos dvasios užvaldomi, Jehovos dieną parodys savo tikrąjį veidą, net ims vieni kitus žudyti. Labai tikėtina, jog begalė šiandien išpopuliarėjusių smurtinių pramogų daugelio žmonių sąmonę kaip tik formuoja lemiamai dienai, kada kiekvieno ranka „bus pakelta prieš kaimyno ranką“ (Zch 14:13). Kaip tad svarbu atsisakyti tų filmų, knygų, kompiuterinių žaidimų ir apskritai visko, kas žadintų išdidumą, palenktų mūsų širdį į smurtą ir į kitus Dievo neapkenčiamus dalykus! (2 Sam 22:28; Ps 11:5) Verčiau puoselėkime šventosios Dievo dvasios vaisių. Kai įsiliepsnos Jehovos pykčio ugnis, šios krikščioniškos dorybės, žinia, pasirodys nedegamos (Gal 5:22, 23).

„Naujas dangus ir nauja žemė“

10, 11. Kas vadinama „nauju dangumi“ ir „nauja žeme“?

¹⁰ Perskaityk 2 Petro 3:13. „Naujas dangus“ yra dangiškoji Dievo Karalystė, įkurta  1914 metais, kai baigėsi „skirtieji tautų laikai“ (Lk 21:24, NW). Į šią karališkąją valdžią įeina Kristus Jėzus ir 144000 jo bendravaldžių, kurių dauguma savo atlygį danguje jau gavo. Apreiškimo knygoje apie šiuos išrinktuosius rašoma, kad tai „šventasis miestas — naujoji Jeruzalė, nužengianti iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui“ (Apr 21:1, 2, 22-24). Kaip senoji Jeruzalė buvo Izraelio sostinė, iš kur valdė karaliai, taip ir naujoji Jeruzalė su savo Jaunikiu bus naujosios santvarkos valdžia. Pasakymo, jog miestas ‘nužengs iš dangaus’, nereikia suprasti paraidžiui. Naujoji Jeruzalė nužengs ta prasme, kad imsis tvarkyti žemės reikalus.

¹¹ „Nauja žeme“ vadinama nauja visuomenė. Tai žmonės, noriai paklūstantys Dievo Karalystės valdymui. Jehovos garbintojai jau dabar dvasiniu atžvilgiu gyvena tarsi rojuje. O nuostabiame „ateities pasaulyje“ su šiuo palaimingu būviu derės net ir visa aplinka (Hbr 2:5). Ko tad iš mūsų reikalaujama, jei norime įžengti į naująjį pasaulį?

Ruoškimės didžiajai Jehovos dienai

12. Kodėl Jehovos diena pasauliui bus didelis netikėtumas?

¹² Ne vien apaštalas Petras, bet ir Paulius pranašavo, kad Jehovos diena ateis „lyg vagis“ — slapčiom, netikėtai. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:1, 2.) Netgi tikrieji krikščionys, kurie tos dienos laukia, nustebs, kaip staigiai ji užklupo (Mt 24:44). O pasauliui tai reikš daugiau negu tik nustebimą. Paulius rašė: „Kai žmonės [kuriems Jehova svetimas] kalbės: ‘Gyvename ramiai ir saugiai’, juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs“ (1 Tes 5:3).

13. Ko reikia, kad neapsigautume išgirdę šnekas apie ‘ramybę ir saugumą’?

¹³ Šnekos apie ‘ramybę ir saugumą’ tebus dar viena demonų paskleista melagystė. Jehovos tarnai vis dėlto neapsigaus. „Jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis, — rašė Paulius. — Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai“ (1 Tes 5:4, 5). Taigi laikykimės šviesoje ir iš tolo šalinkimės tamsos, gaubiančios Šėtono valdomą pasaulį. Petras rašė: „Jūs, mielieji, iš anksto tai žinodami, sergėkitės, kad, nedorėlių [netikrų mokytojų, kurių radosi pačioje krikščionių bendruomenėje] paklydimo traukiami, neiškryptumėte iš savo stiprybės“ (2 Pt 3:17).

14, 15. a) Ką Jehova daro paisydamas mūsų jausmų? b) Į kokius dvasios įkvėptus žodžius turėtume gerai įsiklausyti?

¹⁴ Pagalvokime: Jehova neapsiriboja vien perspėjimu „sergėkitės“. Jis paiso mūsų jausmų ir maloningai „iš anksto“ nubrėžia ateities kontūrus.

 ¹⁵ Į raginimą likti budriems kai kurie, deja, žiūri atsainiai ar net su pašaipa. „Metų metais girdim tą patį“, — atsikerta jie. Tačiau tie asmenys turėtų žinoti, kad šitokios jų pastabos rodo nepasitikėjimą ne vien ištikimuoju vergu, bet ir Kristumi, ir net pačiu Jehova. „Jei atrodo, kad [regėjimas] gaišuoja, palauk; jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos“, — sakė Dievas (Hab 2:3). Arba štai Jėzaus žodžiai: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24:42). Ir apaštalas Petras rašė: „Kokie žmonės jūs turite būti, kokie gausūs šventų poelgių ir atsidavimo Dievui darbų, laukdami ir aiškiai turėdami omenyje būsiant Jehovos dieną!“ (2 Pt 3:11, 12, NW). Ištikimasis vergas ir jo Vadovaujančioji taryba į šiuos primygtinius perspėjimus niekada nežiūrės pro pirštus.

16. Kokios dvasios neturime persiimti ir kodėl?

¹⁶ Kad Šeimininkas vėluoja, nusprendžia ne gerasis, o blogasis vergas (Mt 24:48, Jr). Tas blogas vergas priklauso prie „šaipūnų“, apie kuriuos 2 Petro 3:3, 4 rašoma: „Paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai [...]. Jie gyvens savo geiduliais“ ir juoksis iš tų, kurie paklūsta raginimui ir Jehovos dieną turi aiškiai omenyje. Užuot susitelkę į Dievo Karalystės reikalus, šaipūnai pernelyg sureikšmina save, atsideda savanaudiškiems siekiams. Niekada nepersiimkime tokios maištingos dvasios, — juk tai prie gero neveda. Verčiau uoliai skelbkime žinią apie Karalystę ir ruoškime mokinius, o kokį laiką Jehova Dievas yra skyręs vienam ar kitam įvykiui, per daug nesirūpinkime. Kaip tik ‘mūsų Viešpaties kantrumą laikykime išgelbėjimu’ (2 Pt 3:15; perskaityk Apaštalų darbų 1:6, 7).

Pasitikėkime Dievu, savo Gelbėtoju

17. Ką ištikimi krikščionys darė, atmindami Jėzaus priesaką bėgti iš Jeruzalės, ir kodėl?

¹⁷ Kai romėnų kariuomenė 66 m. e. m. įsiveržė į Judėją, ištikimi krikščionys pakluso Jėzaus priesakui ir, vos tik pasitaikė proga, iš Jeruzalės pasitraukė (Lk 21:20-23). Kodėl jie veikė ryžtingai, neatidėliodami? Aišku, jiems neišėjo iš galvos Jėzaus perspėjimas. Jie žinojo, beje, iš paties Kristaus žodžių, jog teks patirti visokių nepatogumų, tačiau buvo tikri, kad Jehova savo ištikimųjų niekada neapleis (Ps 55:23 [55:22, Brb]).

18. Kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Luko 21:25-28, tave nuteikia būsimam didžiajam sielvartui?

 ¹⁸ Mes irgi privalome visiškai pasikliauti Jehova. Kai dabartinę pasaulio santvarką apims didžiausias istorijoje sielvartas, tik Dievas bus mūsų Gelbėtojas. Jau prasidėjus didžiajam sielvartui ir kol Jehova dar nebus galutinai įvykdęs savo nuosprendžio, tam tikrą laiką žmonės „džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį“. Dievo priešai bus persigandę, o Jehovos tarnai neturės ko bijoti. Netgi priešingai — jie džiaugsis matydami, kad išgelbėjimas arti. (Perskaityk Luko 21:25-28.)

19. Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Kokia nuostabi ateitis laukia visų tų, kas laikosi skyrium nuo pasaulio ir jo „elementų“! Tačiau jei norime gauti gyvenimo dovaną, neužtenka vien šalintis bloga. Kaip aiškinama kitame straipsnyje, mums reikia ir ugdytis savybes, kokios patinka Jehovai, ir daryti darbus, kurie jį džiugintų (2 Pt 3:11, NW).

[Išnaša]

Kaip paaiškintum?

• Kas perkeltine prasme vadinama...

dabartiniais „dangumis“ ir „žeme“?

„elementais“?

„nauju dangumi ir nauja žeme“?

• Kodėl mes visiškai pasikliaujame Dievu?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Ką tau reiškia ‘saugoti savo širdį’ ir laikytis skyrium nuo pasaulio?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Iš ko bus matyti, kad ‘mūsų Viešpaties kantrumą laikome išgelbėjimu’?