Artinkimės prie Dievo

„Tu išklausai maldas“

1 METRAŠČIŲ 4:9, 10

AR TIKRAI Jehova Dievas atsako į nuoširdžias savo atsidavusių garbintojų maldas? Trumpa Biblijos ištrauka apie žmogų, vardu Jabecas, patvirtina, jog taip (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]). Tas pasakojimas užrašytas gan netikėtoje vietoje — vidur izraelitų kilmės sąrašų, kuriais pradedama Metraščių pirma knyga. Taigi pasigilinkime į 1 Metraščių 4:9, 10.

Tai, kas užrašyta šiose dviejose eilutėse, yra viskas, ką žinome apie Jabecą. Jo motina „pavadino jį Jabecu, sakydama: ‘Pagimdžiau jį skausme’“ * (9 eilutė). Kodėl ji parinko sūnui tokį vardą? Gal gimdė labai sunkiai? O gal jau buvo našlė ir sielojosi, kad kūdikiui išvydus pasaulį šalia nėra vyro? Biblijoje to nepasakyta. Tačiau atėjo laikas, kai šituo savo sūnumi motina galėjo pagrįstai didžiuotis, — galbūt Jabeco broliai irgi užaugo dorais žmonėmis, bet „Jabecas buvo labiau gerbiamas, negu jo broliai“.

Jabecas buvo maldingas žmogus. Jis kreipėsi į Jehovą melsdamas palaimos. Tikėjimo kupina širdimi jis išsakė tris prašymus.

Pirma, Jabecas meldė: „Išplėsk mano žemes“ (10 eilutė). Šis doras žmogus nebuvo koks gobšuolis, jis nesigviešė svetimos žemės. Nuoširdus Jabeco prašymas veikiau susijęs su žmonėmis nei su žeme. Jis greičiausiai meldė Dievą padėti jam taikiai praplėsti savo teritoriją, kad ten galėtų įsikurti daugiau tikrojo Dievo garbintojų. *

Antra, Jabecas prašė, kad Dievo „ranka“ būtų su juo. Dievo ranka simbolizuoja jo galią, kurią jis pasitelkia padėti savo garbintojams (1 Metraščių 29:12). Norėdamas gauti, ko trokšta širdis, Jabecas kreipėsi malda į Dievą, o Dievo ranka nėra per trumpa, kad negalėtų padėti jį tikintiems žmonėms (Izaijo 59:1).

Trečia, Jabecas meldė: „Apsaugok mane nuo žalos, neleisk nelaimei mane slėgti!“ Iš frazės „neleisk nelaimei mane slėgti“ galima suprasti, kad Jabecas prašė Dievą ne saugoti nuo pačios nelaimės, o padėti nepasiduoti sielvartui ir nepalūžti užgriuvus bėdai.

Jabeco malda atskleidžia, kad jam rūpi teisingas garbinimas, kad jis tiki ir visiškai pasikliauja Maldos Klausytoju. Ar Jehova į jo prašymus atsakė? Trumpas pasakojimas baigiasi žodžiais: „Ir Dievas davė, ko jis prašė.“

Dievas nepasikeitė — jam ir toliau malonu klausytis savo garbintojų maldų. O tie, kas Dievu tiki ir pasitiki, gali neabejoti šiais žodžiais: „Ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso“ (1 Jono 5:14).

[Išnašos]