Visi prisidėkime prie bendruomenės ugdymo sueigose

„Kai susirenkate, [...] tegul viskas bus daroma ugdymui“ (1 KOR 14:26).

1. Remiantis Pirmo laiško korintiečiams 14-uoju skyriumi, kokia yra viena svarbi krikščionių sueigų paskirtis?

PO KURIO nors sambūrio Karalystės salėje, ar nesi kada pasidžiaugęs: „Kaip mane įkvėpė ši sueiga!“ Tikriausiai ne kartą taip jauteisi, ir ne be pagrindo. Juk sueigos tam ir rengiamos, kad visi dalyviai pasistiprintų dvasiškai. Taip buvo pirmajame amžiuje, taip yra šiandien. Apie šią krikščionių sueigų paskirtį apaštalas Paulius kaip tik kalba savo Pirmame laiške korintiečiams. Keturioliktame to laiško skyriuje jis nesyk pabrėžia, jog visa, kas vyksta sueigoje, skirta svarbiam tikslui — bendruomenei ugdyti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 14:3, 12, 26.) *

2. a) Kodėl mūsų sueigos yra ugdančios ir pamokomos? b) Ką dabar aptarsime?

 ² Krikščionys supranta, jog sueigos yra ugdančios ir pamokomos pirmiausia dėl to, kad čia veikia Dievo dvasia. Tad kiekviena bendruomenės sueiga prasideda nuoširdžia malda dangiškajam Tėvui Jehovai, kurioje jo prašome laiminti sambūrį per savo šventąją dvasią. Bet kad sueigos programa būtų kuo naudingesnė, savo indėliu gali prisidėti visi bendruomenės nariai. Kaip tad kiekvienas galėtume pasistengti, kad iš sueigų, Karalystės salėje vykstančių kas savaitę, grįžtume pasisėmę dvasinės atgaivos, stiprybės?

3. Kiek svarbios yra krikščionių sueigos?

³ Pirmiausia pakalbėsime, į ką vertėtų atkreipti dėmesį tiems, kas sueigas veda. Sykiu aptarsime, kaip visa bendruomenė gali prisidėti, kad sueigos pakeltų dvasią kiekvienam jos dalyviui. Tai būtina pasiaiškinti, nes mūsų sueigos — šventi sambūriai. Lankyti sueigas ir dalyvauti programoje mums tikrai svarbu, nes taip šloviname Jehovą (Ps 26:12; 111:1; Iz 66:22, 23).

Sueiga, skirta Biblijai studijuoti

4, 5. Kodėl rengiamos Sargybos bokšto studijos?

⁴ Kiekvienas norime pasisemti kuo daugiau naudos iš savaitinių Sargybos bokšto studijų. Kad gerai suprastume tos sueigos paskirtį, apžvelkime keletą pakeitimų, padarytų Sargybos bokšto žurnale ir studijų straipsniuose.

⁵ Nuo 2008 metų sausio ant Sargybos bokšto studijų numerio viršelio atsirado viena reikšminga detalė. Ar ją pastebėjote? Atidžiai pažiūrėkite į žurnalo, kurį laikote rankose, viršelį. Čia pavaizduoto bokšto papėdėje matote atverstą Bibliją. Šis naujas elementas pabrėžia, kodėl rengiamos Sargybos bokšto studijos. Pasitelkę šį leidinį mes studijuojame Bibliją. Vadinasi, per savaitines Sargybos bokšto studijas, kaip ir Nehemijo laikais, Dievo Žodis mums, taip sakant, ‘išverčiamas, paaiškinama jo prasmė’ (Neh 8:8; Iz 54:13).

6. a) Kas pasikeitė Sargybos bokšto studijų straipsniuose? b) Į ką reikėtų atsižvelgti, jeigu nurodyta kai kurias Biblijos eilutes perskaityti garsiai?

⁶ Kad sutelktume dėmesį į mūsų pagrindinį vadovėlį, Bibliją, Sargybos bokšto studijų straipsniuose buvo padaryta tam tikrų pakeitimų. Yra nurodyta, jog kai kurias Šventojo Rašto eilutes reikia perskaityti garsiai. Tuo metu visiems derėtų sekti jas savo Biblijos egzemplioriuose (Apd 17:11). Kodėl? Todėl, kad, Dievo patarimą dėmėdamiesi iš savo pačių Biblijos, geriau jį įtvirtiname širdyje (Hbr 4:12). Sueigą vedantis brolis, prieš kam nors paskirdamas tas eilutes perskaityti, turėtų visiems duoti laiko jas susirasti ir kartu sekti.

Skiriama daugiau laiko kalbėti apie savo tikėjimą

7. Kam daugiau dabar skiriama laiko per Sargybos bokšto studijas?

⁷ Sargybos bokšto studijų straipsniai pastaraisiais metais tapo trumpesni. Todėl per studijas pastraipų skaitymui sugaištama mažiau laiko ir daugiau jo lieka komentarams. Atsakinėdami į klausimus, paaiškindami, kaip pritaikyti vieną ar kitą Biblijos eilutę, papasakodami  atvejį, rodantį Biblijos principų naudą, broliai ir sesės turi daugiau progų kalbėti apie savo tikėjimą. Kelias minutes reikia skirti ir iliustracijoms aptarti. (Perskaityk Psalmyno 22:23 [22:22, Brb]; 35:18; 40:10 [40:9, Brb].)

8, 9. Koks yra Sargybos bokšto studijų vadovo vaidmuo?

⁸ Tas papildomas laikas, skirtas komentuoti per studijas, bus gerai išnaudotas, jei dalyviai pasisakys trumpai, o sueigos vadovas įsiterps tik retsykiais. Kaip tad Sargybos bokšto studijų vadovui visa tai suderinti, kad susirinkusieji turėtų daugiau džiaugsmo?

⁹ Gerai vedamas Sargybos bokšto studijas galima palyginti su gražia gėlių puokšte. Kaip į didelę puokštę sudedama daug įvairių gėlių, taip ir Sargybos bokšto studijose girdime daug visokių pasisakymų. Puokštėje gėlės viena nuo kitos skiriasi savo dydžiu, spalva. Dalyvių  komentarai per bendruomenės sueigas irgi skirtingi: ilgesni, trumpesni, nevienodai pateikiami. O ką pasakytume apie vadovą? Jo retkarčiais priduriami žodžiai yra tarsi žalumynų šakelės, dailiai įterpiamos tarp gėlių. Tie žalumynai puokštėje nedominuoja. Jie dedami puokštei suformuoti ir sujungti į vieną visumą. Studijų vadovas turi turėti omenyje, kad jo vaidmuo nėra pačiam viską aiškinti. Jis gali tik papildyti kitų atsakymus ar šį tą pridurti. Todėl kai įvairūs bendruomenės narių komentarai ir kelios tinkamos vadovo pastabos gražiai susikomponuoja į viena, — štai puiki puokštė žodžių, malonių visiems dalyviams.

„Visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką“

10. Koks buvo pirmojo amžiaus krikščionių požiūris į sueigas?

¹⁰ Iš Pauliaus Pirmo laiško korintiečiams 14:26-33 eilučių apie krikščionių sueigas galima spręsti, kaip tokie sambūriai vykdavo pirmajame amžiuje. Vienas biblistas taip komentavo apaštalo Pauliaus žodžius: „Įsidėmėtina, kad pirmojo amžiaus bažnyčios sambūriuose kiekvienas narys jautė pareigą įnešti savo indėlį. Kuo nors prisidėti buvo ir garbė, ir priedermė. Žmogus ateidavo ne vien pasiklausyti; jis norėjo duoti, ne tik gauti.“ Akivaizdu, jog pirmojo amžiaus Kristaus sekėjams sueigos buvo proga viešai išpažinti savo tikėjimą (Rom 10:10).

11. a) Kas daro mūsų sueigas ugdančias ir kodėl? b) Kokie patarimai padės tau per sueigas pasisakyti dar prasmingiau? (Žiūrėk išnašą.)

¹¹ Per sueigas žodžiais išreikšdami savo tikėjimą, labai prisidedame prie bendruomenės ugdymo. Kad ir kiek metų sueigas lankytume, klausytis brolių ir sesių komentarų mums tikras malonumas. Būname sujaudinti girdėdami nuoširdų senyvo ištikimo Dievo tarno atsakymą. Dvasią pakelia įžvalgus rūpestingo vyresniojo pastebėjimas. O paprastučiai vaiko žodeliai, bylojantys apie jo meilę Jehovai, kelia šypseną. Savo pasisakymais išties kiekvienas ugdome krikščionių bendruomenę. *

12. a) Ką mums rodo Mozės ir Jeremijo pavyzdys? b) Kaip malda padeda įveikti baimę viešai kalbėti?

¹² Tiems, kurie nedrąsūs, kalbėti per sueigas gali būti tikras iššūkis. Jei ir tau trūksta drąsos, žinok, jog tu ne vienas toks. Savo gebėjimu viešai kalbėti kadaise abejojo netgi ištikimi Dievo tarnai Mozė ir Jeremijas (Iš 4:10; Jer 1:6). Bet šiems vyrams Jehova padėjo viešai jį aukštinti, taigi padės ir tau. (Perskaityk Hebrajams 13:15.) Ko reikia, kad Jehovos padedamas jaudulį įveiktum? Visų pirma, sueigai gerai pasiruošk. Paskui prieš eidamas į Karalystės salę Jehovai  pasimelsk ir paprašyk suteikti drąsos (Fil 4:6). Kadangi meldi to, kas yra „pagal jo valią“, Jehova tikrai atsilieps į tavo prašymą (1 Jn 5:14; Pat 15:29).

Čia mes ugdomi, padrąsinami, paguodžiami

13. a) Kam dar yra skirtos mūsų bendruomenės sueigos? b)  Apie ką turi pagalvoti krikščionių vyresnieji?

¹³ Paulius sako, jog viena svarbi bendruomenės sueigų paskirtis yra bendratikius ‘ugdyti, padrąsinti, paguosti’ * (1 Kor 14:3, Jr). Į ką krikščionių vyresniesiems šiandien būtina atkreipti dėmesį, kad jų sakomos kalbos ar kitos užduotys bendruomenės narius įkvėptų ir suteiktų paguodos? Prieš atsakydami aptarkime, koks buvo vienas susibūrimas, kuriam vadovavo prisikėlęs Jėzus.

14. a) Kas vyko iki Jėzaus ir apaštalų susitikimo? b) Kodėl apaštalams greičiausiai atlėgo, kai „prisiartinęs Jėzus [į juos] prabilo“?

¹⁴ Pirmiausia prisiminkime, kas įvyko kiek anksčiau. Prieš pat Jėzaus mirtį apaštalai ‘palikę jį pabėgo’ ir, kaip buvo išpranašauta, ‘išsisklaidė kas sau’ (Mk 14:50; Jn 16:32). Paskui prisikėlęs Jėzus juos, susikrimtusius ir prislėgtus, sukvietė į ypatingą susitikimą. * Visi „vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus“. Kai atkeliavo, „prisiartinęs Jėzus [į juos] prabilo“ (Mt 28:10, 16, 18). Galima įsivaizduoti, kaip apaštalams atlėgo, kai Jėzus pats pirmas prie jų priėjo! Ką gi jis jiems kalbėjo?

15. a) Ką Jėzus mokiniams kalbėjo ir nuo kokių žodžių susilaikė? b) Kaip ta sueiga apaštalus paveikė?

¹⁵ Apaštalams Jėzus pirmiausia pasakė: „Man duota visa valdžia.“ Paskui juos įpareigojo: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Galiausiai nuoširdžiai patikino: „Esu su jumis per visas dienas“ (Mt 28:18-20). Ar pastebėjai, ko Jėzus per tą sambūrį nedarė? Savo apaštalų jis nepeikė, neiškėlė abejonių dėl jų motyvų ir nepriekaištavo dėl tikėjimo stokos tam tikromis akimirkomis, kad jų neprislėgtų dar didesnis kaltės jausmas. Netgi pavedė atsakingą užduotį tuo patikindamas, kad abu su Tėvu juos myli. Kaip toks Jėzaus elgesys apaštalus paveikė? Jie buvo taip paguosti, padrąsinti, įkvėpti, kad netrukus po šios sueigos vėl ‘mokė ir skelbė gerąją naujieną’ (Apd 5:42).

16. Kaip krikščionių vyresnieji šiandien, sekdami Jėzumi, per sueigas stiprina ir palaiko bendratikius?

¹⁶ Vyresniesiems, kaip ir Jėzui, sueigos yra galimybė patikinti bendratikius, kad Jehova savo tarnus myli ištikima meile (Rom 8:38, 39). Todėl sakydami kalbas ar atlikdami kitas užduotis vyresnieji stengiasi iškelti brolių ir sesių dorybes, o ne silpnybes. Jiems nekelia abejonių jų motyvai. Tų ganytojų žodžiai liudija, kad jie tiki bendratikių meile Jehovai, troškimu daryti, kas teisinga (1 Tes 4:1, 9-12). Kartais vyresniųjų pamokymą dėl vieno ar kito dalyko naudinga išgirsti visai bendruomenei, tačiau, jei tai liečia tik kelis asmenis, geriausia kalbėtis su  jais asmeniškai (Gal 6:1; 2 Tim 2:24-26). Kai tik yra proga, vyresnieji nepamiršta pagirti bendruomenės (Iz 32:2). Jie stengiasi kalbėti taip, kad po sueigos visi jaustųsi pakiliai, įgavę naujų jėgų (Mt 11:28; Apd 15:32).

Saugus prieglobstis

17. a) Kodėl šiandien ypač svarbu, kad mūsų sueigos būtų saugus prieglobstis? b) Kaip pats gali prisidėti, kad sueigos būtų ugdančios? (Žiūrėk rėmelį „Kad sueigos teiktų atgaivą tau ir kitiems“.)

¹⁷ Šėtono pasaulis mus vis labiau slegia, todėl turime stengtis, kad krikščionių sambūriai būtų saugus prieglobstis ir kiekvienas čia rastume atgaivą (1 Tes 5:11). Viena sesuo, prieš kelerius metus sykiu su vyru ištvėrusi didelį išbandymą, pasakoja: „Karalystės salėje jausdavomės taip, tarsi Jehova mus globtų savo švelnia ranka. Brolių ir sesių apsuptyje buvo gera ir tada savo naštą mesdavome Jehovai, o jis suteikdavo mums vidinės ramybės“ (Ps 55:23 [55:22, Brb]). Tegu visi po programos jaučiasi padrąsinti ir paguosti. Taigi kiekvienas — ir tu, ir aš — prisidėkime prie bendruomenės ugdymo sueigose.

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kiek svarbios yra krikščionių sueigos?

• Kodėl sueigos dalyviai savo pasisakymais prisideda prie bendruomenės ugdymo?

• Ko pasimokome iš to, kaip Jėzus vadovavo vienam savo mokinių sambūriui?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracijos 22, 23 puslapiuose]

KAD SUEIGOS TEIKTŲ ATGAIVĄ TAU IR KITIEMS

Ruoškis iš anksto. Jeigu iš anksto gerai ištyrinėji medžiagą, kuri bus aptariama Karalystės salėje, sueigos tau bus įdomesnės ir labiau palies širdį.

Sueigų nepraleidinėk. Pilna salė maloniai nuteikia kiekvieną sueigos dalyvį, todėl svarbu, kad čia būtum.

Atvyk laiku. Atvykęs dar iki programos ir susiradęs vietą, būsi pasiruošęs drauge su kitais giedoti įžanginę giesmę ir klausytis sakomos maldos. Tuo teiksi šlovę Jehovai.

Turėk tai, ko reikia. Pasiimk Bibliją ir leidinius, kurių reikės per sueigą, kad galėtum kartu sekti, kas kalbama, ir geriau perprasti aptariamas mintis.

Nesiblaškyk. Asmeninius reikalus tvarkyk tada, kai tinkama. Pavyzdžiui, neskaityk elektroninių žinučių sueigos metu, jas peržvelk programai pasibaigus.

Pasisakyk. Kuo daugiau sueigos dalyvių pasisako, taip išreikšdami savo tikėjimą, tuo labiau bendruomenė padrąsinama ir sustiprinama.

Kalbėk trumpai. Jei per daug neišsiplėsi, galimybę atsakyti turės ir kiti.

Atlik paskirtas užduotis. Gavęs užduotį teokratinės tarnybos mokykloje ar turėdamas pasisakyti per tarnybos sueigą, gerai pasiruošk, parepetuok. Stenkis, kad nuo paskirtos užduoties nereikėtų atsisakyti.

Pagirk programos dalyvius. Tiems, kas atliko užduotį ar per sueigą komentavo, pasakyk, kad jų pastangas labai vertini.

Pabendrauk. Maloniai su kitais pasisveikindamas, draugiškai pasikalbėdamas prieš programą ir po jos, jausi tikrą džiaugsmą ir patirsi, kiek naudinga būti sueigoje.