Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Jis leis tau save surasti“

„Jis leis tau save surasti“

Artinkimės prie Dievo

„Jis leis tau save surasti“

1 METRAŠČIŲ 28:9

AR TU pažįsti Dievą? Atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta, kaip atrodo. Gerai pažinti Dievą reiškia suprasti, kokia yra jo valia, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Šitaip ugdomės su juo artimus santykius, ir tai skatina mus keisti savo gyvenimą. Ar tokie artimi santykiai su Dievu iš tikrųjų įmanomi? Jei taip, kaip juos išsiugdyti? Atsakymą galime rasti 1 Metraščių 28:9. Šioje eilutėje užrašytas karaliaus Dovydo patarimas sūnui Saliamonui.

Pasistenk įsivaizduoti. Dovydas valdė Izraelio tautą beveik keturiasdešimt metų, ir jam karaliaujant šalis klestėjo. Tačiau netrukus senąjį valdovą pakeis Saliamonas, o jis dar labai jaunas (1 Metraščių 29:1). Kokį paskutinį patarimą Dovydas duoda sūnui?

Karalius Dovydas pats ilgai ir ištikimai tarnavo Dievui, tad dabar taria: „Mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą.“ Dovydas turi omenyje kai ką daugiau nei vien žinias apie Dievą. Juk Saliamonas jau garbina savo tėvo Dievą, Jehovą. Be to, tuo metu buvo parašyta beveik trečdalis hebrajiškųjų Biblijos knygų ir Saliamonas, be abejo, žino, kas apie Dievą rašoma tuose šventuose raštuose. Hebrajiškas žodis „žinoti“, pasak vieno biblisto, gali reikšti „labai artimą pažintį“. Taigi Dovydas trokšta, kad sūnus ugdytųsi tokius artimus santykius su Dievu, kokius jis pats turi ir kuriuos labai brangina.

Toks artumas su Dievu turėjo keisti Saliamono požiūrį bei gyvenimo būdą. Karalius ragina sūnų: „Tarnauk jam [Dievui] visa širdimi ir visa gyvastimi.“ Ar pastebi, kad raginimas tarnauti Dievui nuskamba po patarimo jį pažinti? Vadinasi, artima pažintis su Dievu skatina jam tarnauti. Tačiau veidmainiška tarnystė pasidalijusia širdimi Jehovai nepriimtina (Psalmyno 12:3 [12:2, Brb]; 119:113). Todėl Dovydas maldauja sūnų tarnauti Dievui noriai, visa širdimi.

Kodėl būtina tinkama nuostata bei motyvai? Dovydas paaiškina: „Nes Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį.“ Saliamonas neturi tarnauti Dievui tik norėdamas pelnyti tėvo palankumą. Dievas ieško tokių garbintojų, kurie nuoširdžiai trokštų jam įtikti.

Ar Saliamonas paseks tėvo pavyzdžiu ir artinsis prie Jehovos? Tai nuspręs jis pats. Dovydas perspėja sūnų: „Jeigu ieškosi jo, jis leis tau save surasti, bet jeigu paliksi jį, jis atmes tave amžinai.“ Norėdamas suartėti su Dievu, Saliamonas privalėjo uoliai stengtis jį pažinti. *

Tėviškas Dovydo patarimas mus patikina: Jehova nori, kad sueitume į bendrystę su juo. Tačiau artimą draugystę su Dievu užmegsime tik jeigu ‘jo ieškosime’, tai yra gilinsimės į Šventąjį Raštą ir taip stengsimės vis geriau pažinti Dievą. Tos žinios paskatins mus tarnauti jam noriai ir visa širdimi. Jehova trokšta ir yra vertas, kad jo garbintojai tarnautų jam visiškai atsidavę (Mato 22:37).

[Išnaša]

^ pstr. 6 Gaila, nors Saliamonas iš pradžių tarnavo Dievui visa širdimi, ištikimas iki galo neišliko (1 Karalių 11:4).