Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Su kuo iš dvasių pasaulio dera bendrauti?

Su kuo iš dvasių pasaulio dera bendrauti?

Su kuo iš dvasių pasaulio dera bendrauti?

VISAGALIS DIEVAS savo dvasiniams kūriniams paveda įvairių užduočių. Pavyzdžiui, Jėzui Kristui jis paskyrė valdyti žemę, ištikimiems angelams — prižiūrėti gerosios naujienos skelbimo darbą (Apreiškimo 14:6). Bet su maldomis yra kitaip. Jų klausytis Dievas nepavedė niekam kitam. Todėl malda turime kreiptis tik į jį.

Jehova vadinamas „maldos klausytoju“ (Psalmyno 65:2, Jr). Jis išklauso maldas ir į jas atsako. Apaštalas Jonas krikščionims rašė: „Ko tik prašome pagal jo valią, [Dievas] mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę“ (1 Jono 5:14, 15).

Ištikimi Dievui angelai nenori, kad bandytume užmegzti su jais ryšį ar jiems melstumės. Jie žino Jehovos valią, į ką dera kreiptis malda, ir jai paklūsta, nors kartais patiems tenka tuos prašymus įvykdyti. Ką turime omenyje? Štai sykį, kai pranašas Danielius sielodamasis dėl nuniokotos Jeruzalės meldėsi Jehovai, jis atsakė į maldą atsiųsdamas angelą Gabrielių su padrąsinančia žinia (Danieliaus 9:3, 20-22).

Žinios iš mirusiųjų pasaulio?

Ar turėtume mėginti susisiekti su mirusiaisiais? Pasakojama daug istorijų, kaip žmonės neva bendrauja su mirusiųjų dvasiomis. Pavyzdžiui, Airijoje į vieną moterį kreipėsi nepažįstamoji, kuri buvo dvasių iššaukėja, ir pasakė praėjusią naktį kalbėjusi su jos vyru Fredu. Bet Fredas buvo miręs prieš kelias savaites. Dvasių iššaukėja papasakojo tokių dalykų, kokius moteris manė žinojusi tik ji viena. Kaip lengva būtų buvę pamanyti, jog Fredas gyvas ir mėgina užmegzti ryšį su savo žmona per tą nepažįstamąją! Tačiau tokia išvada prieštarautų aiškiam Biblijos mokymui apie mirusiųjų būklę. (Skaitykite rėmelį.)

Kaip tad paaiškinti panašias istorijas? Viena, kaip demonai bando suvedžioti žmones, — apsimeta mirusiaisiais, šiuo atveju, Fredu. Kodėl jie taip daro? Demonai siekia, kad žmonės atmestų Biblijos mokymus, susilpnėtų jų tikėjimas ir pasitikėjimas Jehova. Taigi žmones klaidina Šėtono ir demonų „įvairūs galingi darbai, ženklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaulės einantiems į pražūtį“ (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10).

Aišku, tiek dvasių iššaukėjai, tiek į juos besikreipiantys nuoširdžiai tiki, kad bendrauja su mirusiaisiais. Tačiau iš tikrųjų, jeigu jie su kuo nors ir bendrauja, tai su dvasinėmis būtybėmis, sukilusiomis prieš Jehovą. Taip pat yra žmonių, kurie nuoširdžiai mano, jog garbina Dievą, bet iš tikrųjų jie klysta. Apaštalas Paulius buvo įkvėptas užrašyti šį rimtą perspėjimą: „Aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams“ (1 Korintiečiams 10:20, 21).

Tad žinodami, kad galime malda kreiptis į patį Aukščiausiąjį, kuris mus myli ir mumis rūpinasi, argi turėtume melstis kam nors kitam? Juk Biblija patikina: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Metraščių 16:9).

[Anotacija 9 puslapyje]

Žinodami, kad galime malda kreiptis į patį Aukščiausiąjį, kuris mus myli ir mumis rūpinasi, argi turėtume melstis kam nors kitam?

[Rėmelis/iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Tiesa ir pramanas

TIESA: ŠĖTONAS YRA REALUS ASMUO

„Pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu“ (2 Korintiečiams 11:14).

„Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Petro 5:8).

„Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias visas nuodėmėse nuo pat pradžios“ (1 Jono 3:8).

„Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7).

„Velnias [...] nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44).

PRAMANAS: PO MIRTIES VISI ŽMONĖS GYVENA DVASIŲ PASAULYJE

„Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3:19).

„Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5).

„Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis, nes jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole [kape], į kurį esi pakeliui“ (Mokytojo 9:10).

„Kai dvasia jį palieka, jis sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“ (Psalmyno 146:4).

TIESA: MUMIS RŪPINASI IŠTIKIMI ANGELAI

„Viešpaties angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti“ (Psalmyno 34:8 [34:7, Brb]; 91:11).

„Argi jie [angelai] visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?“ (Hebrajams 1:14).

„Pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‘Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą’“ (Apreiškimo 14:6, 7).

PRAMANAS: JĖZUS LYGUS DIEVUI

„Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas“ (1 Korintiečiams 11:3).

„Kai jam bus visa palenkta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Korintiečiams 15:28).

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą“ (Jono 5:19).