Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar Dievas sukūrė Velnią?

Ar Dievas sukūrė Velnią?

Skaitytojai klausia...

Ar Dievas sukūrė Velnią?

▪ Biblijoje rašoma, kad Dievas yra „visų dalykų Kūrėjas“, tad kai kurie padarė išvadą, jog Dievas turbūt sukūrė ir Velnią (Efeziečiams 3:9; Apreiškimo 4:11). Tačiau Biblija tvirtina visai ką kita.

Jehova sukūrė asmenį, kuris Velniu ir Šėtonu tapo vėliau. Kalbant apie šio didžiausio Dievo priešo egzistavimą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kas Šventajame Rašte sakoma apie Jehovą ir jo kūrybą. „Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:3-5). Taigi ir Šėtonas iš pradžių turėjo būti tobulas, be priekaišto. Jis buvo angelas, vienas iš Dievo sūnų. Kaip rašoma Jono 8:44 (Brb), Jėzus pasakė, kad Velnias „nesilaikė tiesos“. Vadinasi, ta dvasinė esybė kadaise gyveno tiesoje, buvo be kaltės, tačiau tiesą pametė.

Angelas, vėliau tapęs Šėtonu, kaip ir visi mąstantys Jehovos kūriniai, turėjo laisvę pasirinkti gera arba bloga. Eidamas prieš Jehovą ir savo pusėn patraukdamas pirmąją žmonių porą, tobulas angelas tapo Šėtonu, tai yra „priešininku“ (Pradžios 3:1-5).

Be to, ši pikta dvasinė būtybė tapo Velniu (taip verčiamas Biblijos originalo kalbos žodis reiškia „šmeižikas“). Šėtonas, nematoma esybė, prisidengdamas gyvate gudriu melu suvedžiojo Ievą, kad ši nepaklustų aiškiam Kūrėjo įsakymui. Ne veltui Jėzus Šėtoną pavadino „melo tėvu“ (Jono 8:44, Brb).

Tačiau kaip tobulas angelas, pats neturintis jokios ydos ir iš šalies į bloga niekieno neveikiamas, galėjo pasukti nedorybės keliu? Veikiausiai jis užsigeidė Dievui priklausančios šlovės, panoro būti garbinamas. Jis nusižiūrėjo žmones — galbūt juos pavyktų atitraukti nuo Jehovos ir pajungti savo valdžion. Užuot tokias mintis iškart vijęs šalin, jis tiek įsimąstė, kad tai jį vedė prie darbų. Kad viskas prasideda nuo minčių, rašė Jėzaus mokinys Jokūbas: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę“ (Jokūbo 1:14, 15; 1 Timotiejui 3:6).

Štai pavyzdys. Buhalteris mato, jog įmanoma suklastoti kai kuriuos apskaitos duomenis ir taip pasisavinti įmonės pinigų. Aišku, jis gali tai mesti iš galvos. Bet jeigu nesiliaus apie tai mąstęs, mintis darysis vis patrauklesnė, ir jis, ko gero, net imsis sumanymą įgyvendinti. Jei taip padarys, taps vagimi. O jeigu nusikaltimą mėgins pridengti melu, taps ir melagiu. Panašiai ir anas Dievo angelas, turėdamas valios laisvę, puoselėjo nedorus geismus ir tiems geismams galiausiai pasidavė — griebėsi melo, sukilo prieš savo Tėvą. Taip jis tapo Šėtonu ir Velniu.

Laimei, atėjus laikui Dievas Šėtoną sunaikins (Romiečiams 16:20). O šiuo metu Jehova Dievas savo garbintojams atskleidžia Šėtono kėslus ir padeda atsilaikyti prieš jo klastas (2 Korintiečiams 2:11; Efeziečiams 6:11). Tad visomis jėgomis „priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7).

[Anotacija 21 puslapyje]

Eidamas prieš Dievą, tobulas angelas tapo Šėtonu