MATYTI, kaip brangus žmogus kankinasi ir miršta, išties skaudu. Netekę artimojo, be abejo, gedime. Tačiau gera žinoti, kad mūsų Kūrėjas Jehova Dievas atjaučia tuos, kurie sielojasi. Maža to, jis ruošiasi savo didžia galybe pažadinti žmones iš mirties ir to meto labai laukia. Vilties įkvepia žodžiai, užrašyti Jobo 14:13-15.

Pažiūrėkime į kontekstą. Jobą, tvirto tikėjimo vyrą, viena po kitos užgriuvo nelaimės: iš pradžių jis neteko turto, paskui žuvo visi vaikai, galiausiai pats susirgo sopulinga liga. Jobas savo sielvarte Dievą meldė: „O, kad paslėptum mane Šeole [žmonijos kape]“ (13 eilutė). Jis matė vienintelę išeitį išsivaduoti iš kančių — nueiti į šeolą. Jobas norėjo, kad Dievas jį nelyginant kokį turtą paslėptų ir daugiau jam nebereikėtų kęsti skausmo ir vargų. *

Ar šeole šis vyras būtų pasilikęs amžinai? Kaip suprantame iš tolesnių žodžių, Jobas taip nemanė: „O, kad [...] nustatytum laiką ir atmintum mane!“ Jis turėjo tvirtą viltį, kad šeolas — tik laikinas prieglobstis ir kad Jehova jo nepamirš. Laiką, kurį būtų priverstas slėptis šeole, Jobas prilygino „sunkiai tarnybai“. Tačiau kaip ilgai jam tektų laukti? „Kol ateis kas manęs paleisti“, — sakė Jobas (14 eilutė). Iš šeolo jis tikėjosi būti paleistas, kitaip tariant, prikeltas iš mirties.

Kodėl Jobas neabejojo, kad iš šeolo bus išlaisvintas? Todėl, kad žinojo, ką mūsų mylintis Kūrėjas jaučia savo ištikimiems garbintojams, kurie yra mirę. Jobas sakė: „Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio“ (15 eilutė, Brb). Jobas pripažino esąs Dievo rankų kūrinys. Gyvybės Davėjas, sukūręs Jobą motinos įsčiose, gali jį ir atkurti — prikelti iš numirusių (Jobo 10:8, 9; 31:15).

Jobo žodžiai atskleidžia apie Jehovą kai ką labai gera: Dievas myli žmones, kurie kaip ir Jobas atsiduoda į jo rankas ir, siekdami jo malonės, leidžiasi formuojami (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]). Jehova brangina savo ištikimus garbintojus ir kai šie miršta, jų ilgisi. Hebrajiškas žodis, išverstas „ilgėtis“, pasak vieno žinovo, „yra neabejotinai vienas išraiškingiausių žodžių ilgesiui nusakyti“. Jehova ne tik prisimena savo garbintojus, bet ir trokšta grąžinti jiems gyvybę.

Kokie dėkingi esame Dievui, kad Jobo knygoje — vienoje iš anksčiausiai parašytų Biblijos knygų — jis apreiškė, kad ateityje mirusius žmones prikels. * Dievas labai nori, kad vėl galėtumėte išvysti savo artimuosius, kuriuos pasiglemžė mirtis. Tai žinant, skaudžią netektį pakelti būna lengviau. Svarbu kuo geriau pažinti mylintį Dievą, leistis jo formuojamam, kad taptumėte jam mielu žmogumi. Tada savo akimis pamatysite, kaip išsipildo jo pažadai.