JĖZUS žinojo, kas jo laukia. Žinojo, kad negyvens ilgai, o bus žiauriai nužudytas, kad jo gyvybė nutrūks pačiame jėgų žydėjime, kai jam bus per trisdešimt, todėl buvo visiškai pasirengęs sutikti mirtį.

Biblijoje Jėzaus mirtis yra ypač akcentuojama. Pasak vieno veikalo, Graikiškuosiuose raštuose, arba Naujajame Testamente, Jėzaus mirtis tiesiogiai paminėta net 175 kartus. Bet kodėl Jėzus turėjo tiek daug iškentėti ir mirti? Tai suprasti itin svarbu, nes Jėzaus mirtis iš esmės mums reiškia gyvenimą.

Per paskutiniuosius gyvenimo metus Jėzus savo mokiniams ne sykį užsiminė, kad turės kentėti ir mirti. Štai keliaudamas Jeruzalėn švęsti Paschos dvylikai apaštalų pasakė: „Žmogaus Sūnus * bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie pasmerks jį mirti ir atiduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys“ (Morkaus 10:33, 34). Kodėl jis galėjo taip tvirtinti?

Jėzus gerai žinojo visas su jo mirtimi susijusias Hebrajiškųjų raštų pranašystes (Luko 18:31-33). Toliau pateiktos Biblijos eilutės, kuriose kalbama, kas apie jį pranašauta ir kaip tos pranašystės išsipildė.

Mesijas bus...

• išduotas už 30 sidabrinių (ZACHARIJO 11:12; MATO 26:14-16);

• mušamas ir apspjaudomas (IZAIJO 50:6; MATO 26:67; 27:26, 30);

• prikaltas prie stulpo (PSALMYNO 22:16, Brb; MORKAUS 15:24, 25);

• užgauliojamas (PSALMYNO 22:8, 9 [22:7, 8, Brb]; MATO 27:39-43);

• nužudytas, bet nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas (PSALMYNO 34:21 [34:20, Brb]; JONO 19:33, 36).

Šios bei daugelis kitų Biblijos pranašysčių išsipildė būtent Jėzui. Reikia pripažinti, kad savo iniciatyva tų pranašų žodžių išpildyti jis negalėjo — ne viskas nuo jo priklausė. Taigi, turime aiškų įrodymą, kad Jėzus buvo tikrai Dievo siųstas. *

Bet kodėl Jėzui reikėjo tiek iškentėti ir mirti?

Jėzus savo akimis buvo matęs, kas įvyko Edeno sode. Adomas ir Ieva, pastūmėti maištingos dvasinės esybės, sąmoningai pamynė Dievo įsakymą. Tokiu savo poelgiu jie sukėlė abejones, ar Dievo valdymas yra teisingas ir teisėtas. Jų nuopuolis paliko dar vieną atvirą klausimą: ar žmogus per išbandymą gali likti Dievui ištikimas? (Pradžios 3:1-6; Jobo 2:1-5)

 Šiuos visuotinės reikšmės klausimus — tiek dėl Jehovos valdžios teisėtumo, tiek dėl žmogaus ištikimybės — Jėzus galutinai išsprendė. Likdamas „klusnus iki mirties“ jis parodė, kad remia Dievo valdymą (Filipiečiams 2:8). Taip pat įrodė, jog tobulas žmogus gali likti Jehovai ištikimas net per didžiausius mėginimus.

Kaip išpranašavo Izaijas, žadėtasis Mesijas turėjo kentėti ir mirti, kad išvaduotų žmoniją iš nuodėmės (Izaijo 53:5, 10). Gerai suvokdamas šią savo misiją, Jėzus noriai sutiko „gyvybę atiduoti kaip išpirką už daugelį“ (Mato 20:28). Savo pasiaukojama mirtimi jis netobuliems žmonėms nutiesė kelią į artimą draugystę su Jehova, taip pat laidavo, kad ateityje žmonės bus visam laikui išvaduoti iš nuodėmės ir mirties gniaužtų. Jie atgaus tai, ką prarado Adomas su Ieva, — amžiną gyvenimą žemėje be kančių ir skausmo * (Apreiškimo 21:3, 4).

Šiuose straipsniuose aptarėme, kas Biblijoje sakoma apie Jėzų: iš kur jis kilo, kaip gyveno, kodėl turėjo mirti. Tačiau svarbu ne tik žinoti teisingus faktus. Žinios apie Jėzų turėtų skatinti mus keistis į gera. Tuomet gausime atpildą — prasmingiau gyvensime jau dabar ir atsivers amžinybė ateityje. Kad būtume šitaip palaiminti, dera įsiklausyti į Biblijos žodžius.

• Stenkimės geriau pažinti Jėzų Kristų, suvokti, kokį vaidmenį Jehova jam yra skyręs (JONO 17:3).

• Ugdykimės tikėjimą Jėzumi Kristumi ir savo gyvensena parodykime, kad laikome jį savo Išgelbėtoju (JONO 3:36; APAŠTALŲ DARBŲ 5:31).

Jehovos liudytojai mielai padės jums daugiau sužinoti apie Jėzų Kristų, „viengimį [Dievo] Sūnų“, kurį tikėdami galime įgyti amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16).