Nëjkx parë xyʼixët diʼib tmëminy

Nëjkx mä myiny tukëʼëyë titulo

Jesus tiko yˈoˈky

Jesus tiko yˈoˈky

“Ja Naxwinyëdë Jäˈäyëtyë Kyudënaabyë, [...] jaˈats ëj të nniminy esëts [...] ngëbatët mayë jäˈäy ja pyeky kots jaˈa nguˈoogët.” (MARKɄS 10:45)

JESUS nyijäˈäbë naty ti tukmiin tukëdakëp, ko yajtëytyunäˈäny etsë jäˈäy yaˈoogäˈänyëty ko jyëmëjt tmëdatët iˈpxmäjktëgëk naxy. Ets listë naty yˈity parë twinguwäˈägëyaˈany ja oˈkën.

Biiblyë mëj dyajnaxyë Jesusë yˈoˈkën. Tuˈugë ëxpëjkpajn jyënaˈany ko ja yajmaytyaˈaky naa 175 okën mä Escrituras Griegas Cristianas o Nuevo Testamento. Per ¿tiko Jesus dyajnäjxyë oˈkën mëdë jäj jëmuˈumën? Oy ko nnijäˈäjëm, pes mbäät mëjwiin kajaa ndukˈoyˈäjtëm ko yˈoˈky.

¿Ti natyë Jesus nyijäˈäp? Ja jëmëjt mä Jesus yˈakjukyˈajty, myaytyak kanäkˈok wiˈixë naty yˈayowäˈäny ets yˈoogäˈäny. Extëm nˈokpëjtakëm, ko naty nyëjkxtë Jerusalén parë ttunäˈändë ja Paskë xëë, ta tˈanmääy ja nimäjmajtskpë yˈapostëlë: “Ja naxwinyëdë jäˈäyëtyë kyudënaabyë, nyajkëyakäˈänyëts mä yëˈë teetywyintsënëty es mä ja diˈibaty tsäjptëgoty yaˈëxpëjktëp, es xytyuknikäjxpatäˈändëts ja oˈkën es xykyëyakäˈändëts mä ja romanë jäˈäyëty. Yëˈëts xynyixiˈigäˈän xytyukxiˈigäˈändëts, xywyopäˈändëts, xynyitsujëyäˈändëts es xyaˈoo[gäˈändëts]” (Markʉs 10:33, 34). * ¿Tiko tnijäˈäjë yajxon wiˈixë naty jyatäˈäny?

Jesus nyijäˈäbë naty yajxonë Escrituras Hebreas o Antiguo Testamento mä ojts yajnaskäjpxë wiˈix yˈoogäˈäny (Lukʉs 18:31-33). Tyä yajnigajpxy tuˈuk majtskë tekstë mä ojts yajnaskäjpxë ets mä ojts yˈadëy.

Yajnaskäjpxë wiˈix yˈoogäˈäny ja Mesías

▪ Yajkëyakäˈäny mët 30 platë meeny (ZACARÍAS 11:12; MATEWɄ 26:14-16).

▪ Yajwintsujëgäˈäny ets yajwopäˈäny (ISAÍAS 50:6; MATEWɄ 26:67; 27:26, 30).

▪ Nyaxtëkëyaˈany mä nyaxtëkëdë mëkjäˈäy (ISAÍAS 53:9; MATEWɄ 27:57-60).

▪ Yajnixiˈigäˈäny yajtukxiˈigäˈäny mä naty tyimˈooganë (SALMO 22:7, 8; MATEWɄ 27:39-43).

▪ Nituˈugë pyäjk kyayajtëjäˈäny mä yˈooky (SALMO 34:20; FWANK 19:33, 36).

Jesus yaˈˈadëjë tyäˈädë, ets nanduˈunë wiinkpë diˈib ojts yajnaskäjpxë ets kyaj dyaˈˈadëëy mët ko këˈëm ttukniwaˈky. Pääty ko yˈadëëdääy, yëˈë xytyukˈijxëm ko yëˈë Dios jantsy kajxë. *

Per ¿tiko naty jyëjpˈamëty etsë Jesus yˈayowët ets yˈoogët?

Parë dyaˈijxë ko kyaj tyëyˈäjtënëty extëmë Mëjkuˈu nyiwäämbety Jesus nyijäˈäbë naty yajxon ti tuun jäjtë Edén, ko ja Mëjkuˈu tmëmadakyë Adán mëdë Eva parë tmëduundëgooytyë Dios. Ko kyamëdoodë, ta tyëjkë ja jotmay pënë Dios oy yˈaneˈemy ets pënë naxwinyëdë jäˈäy myëmëdowëp xëmë Dios oy ti jotmay tpäädët (Génesis 3:1-6; Job 2:1-5).

Ko Jesus yˈoˈky, ta nyigëxeˈky ko kyaj tyëyˈäjtënëty extëmë Mëjkuˈu nyiwäämbety. Pesë yëˈë xëmë “tmëmëdooy ja Dios Teety, axtë tkupejky ja oˈkën” ets duˈuntsoo dyajnigëxeˈky ko Dios oy yˈaneˈemy (Filipʉs 2:8). Nan yaˈijxë ko tuˈugë wäˈäts jäˈäy mbäät xëmë tmëmëdoyë Dios oy axëëk jyat kyëbatët.

Parë dyaˈˈawäˈätspëtseemyë naxwinyëdë jäˈäy Ja kugajpxy Isaías ojts tnaskäjpxë ko Mesías yˈayowäˈäny ets yˈoogäˈäny parë xynyiwatsëm ja poky kaytyey (Isaías 53:5, 10). Päätyë Jesus dyajky ja jyukyˈäjtën parë “nimayjyaˈay nyitsoˈoktët” (Matewʉ 20:28). Ets ko nyayäjkë extëmë wintsëˈkën, mbäädë net oy nˈijtëm mëdë Dios ets nˈawäˈätspëtsëˈëmëm mä poky ets mä oˈkën. Mët yëˈëgyëjxm ko yˈoˈky, mbäädë netë naxwinyëdë jäˈäy jyukyˈattë jatëgok winë xëë winë tiempë diˈibë Adán mëdë Eva yajtëgooytyë (Diˈibʉ Jatanʉp o Apocalipsis 21:3, 4). *

¿Ti net mdunaampy? Të nnijäˈäjëm wiˈixë Biiblyë tnigajpxy mä tsyoˈonyë Jesus, wiˈix jyukyˈajty ets tiko yˈoˈky. Per kyaj jeˈeyë tsyekyëty nnijäˈäjëm ja tëyˈäjtën mä Jesukristë. Nan tsojkëp nbaduˈunëm tijaty ojts tyukniˈˈixë. Net nëjkx agujk jotkujk nˈijtëm ets nˈawijx njëjpˈijxëm ja jukyˈäjtën diˈib winë xëë winë tiempë itäämp. Biiblyë nyigajpxypy ti Dios tsyejpy ets nduˈunëm:

▪ Nˈaknijäˈäjëm mas niˈigyë mä Jesukristë ets ti tuunk nyikëjxmˈäjtypy parë yˈadëwët ti Jyobaa të ttuknibëjtäägë (FWANK 17:3).

▪ Nbëjtakëmë mëbëjkën mä Jesus ets njukyˈäjtëm extëm mbäät nyaˈijxëm ko ngupëjkëm extëmë Yajnitsokpë (FWANK 3:36; APOSTɄLɄTY 5:31).

Jyobaa tyestiigëty mbudëkëyanëdëp parë niˈigyë xyˈixyˈatëdë Diosë “tyuˈukˈUˈunk”, diˈib mët yëˈëgyëjxm nbäädäˈänëm ja “jikyˈ[äjtën] winë xëë winë tiempë” (Fwank 3:16).

[Notë diˈib noky ëxˈääy]

^ parr. 5 Jesus kanäkˈok ojts nyaytyijˈyëty “ja naxwinyëdë jäˈäyëtyë kyudënaabyë” (Matewʉ 8:20). Ko duˈun jyënany, kyaj jeˈeyë dyajjaygyujkë ko yëˈë naxwinyëdë jäˈäy, nanduˈunën dyajjaygyujkë ko yëˈë ja “naxwinyëdë jäˈäyë yˈuˈunk” diˈib myaytyaktë ja kugajpxyëty (Daniel 7:13, 14).

^ parr. 13 Pën mˈaknijawëyaampy tijatyë Jesus yaˈˈadëë diˈib ojts yajnaskäjpxë, ix mä liibrë ¿Ti tëyˈäjtën jantsy tukniˈijxëbë Biiblyë? mä jyënaˈany: “Jesukristë, ja Mesias diˈib yajwandak”, pajina 199.